Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

B. Makauskas. J.A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I)

Bronius Makauskas, www.alkas.lt
2011-07-01 14:17:40
4

 

J.A.Herbačiauskas
Juozapas Albinas Herbačiauskas

Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje saugomas įdomus Juozapo Albino Herbačiausko atviras laiškas Lenkijos kultūros atsovams reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios sondažinės kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba.

J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją pervežė Tadeušas Schummer‘is (2) ir jį perdavė žinomam lenkų poetui, publicistui ir literatūros kritikui Jan‘ui Lechon‘iui. Tolesnis laiško likimas gavus jį Lechon’iui tuo tarpu nėra žinomas.

Matyt nesulaukus laiško paskelbimo Lenkijoje, Herbačiauskas, atrodo, jo dubletą perdavė Mykolui Romeriui, kad šis vykdamas į Vilnių 1928 m. gruodžio pabaigoje jį perduotu Ludvikui Abramovičiui (Ludwik Abramowicz) su tikslu publikuoti pastarojo redaguojame laikraštyje „Przegląd Wileński“ (Vilniaus Apžvalga) (3). Atviro laiško vertimą žemiau spausdiname, kaip įdomų epochos lietuvių–lenkų santykius atspindinti temperamentingą, emocinį Herbačiausko vertinimą.

Tačiau prieš tai keletas sakinių apie šio laiško genezę.

Nors epocha ir veikėjai ne tie, laiške aprašomos aplinkybės trupučiuką primena dabartinę mūsų su lenkais „karštą laiką“. Tarpukario lietuvių-lenkų konflikto dėl Vilniaus apogėjus buvo pasiektas maršalui Juozapui Pilsudskiui (Jozef Pilsudski) „apsižodžiavus“ su Augustinu Voldemaru tarptautiniame forume Genevoje 1927 m., kur buvo išsiaiškinta, kad karo tarp Lenkijos ir Lietuvos vis dėlto nėra, taigi didžiosios Vakarų valstybės abi šalis paspaudė ieškoti tarpusavio modus vivendi. Tad 1927/8 m. ta politizuota „turistika“ suintensyvėjo.

Kadangi diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos neegzistavo įvairiausias sondažines misijas atlikdavo pusiau ar visiškai slaptai žinomi politiniams sluoksniams asmenys (ryšiai ėjo iš Kauno per Rygą į Varšuvą ir atvirkščiai), tačiau netrūko ir „slaptosios kultūrinės“ susitaikymo misijos entuziastu ar mokslo ryšiais pridengtų sondažinių vizitų, kaip antai prof. Mykolo Biržiškos arba poeto Juozo Tysliavos. Tokioms kelionėms reikdavo nemenko finansavimo, o jį galėjo parūpinti tik su vyriausybe susiję šaltiniai.

Grįžkime tad prie Juozo Albino Herbačiausko (1876-1944), ekstravagantiško literato ir politikuojančio kultūrininko, kuris dalį savo gyvenimo praleido Krokuvoje. Grįžęs į Lietuvą 1923 m. įsijungė į jos kultūrinį, net ir į mokslinį gyvenimą, kol galop vėl išvyko į Lenkiją. Palaidotas Krokuvoje.

Jo artimas bendradarbis iš „tremties“ į Krokuvą laikų (1906-1908) Mykolas Romeris gan aukštai vertino Herbačiauską kaip įdomų žmogų, gyvos dvasios, tačiau kupina paradoksų, gilių įžvalgų ir nenuspėjamumų. Judviejų dvasinis artumas pasireiškė noru sumažinti Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų priešiškumą, ypač išryškėjusi po Vilniaus užgrobimo. Herbačiauskas Romeriui suteikė dvasinio ir medžiaginio (aušrinės gadynės spauda) peno pažinti bei studijuoti lietuvių tautinį atgimimą.

Herbačiausko mistikos proveržiai, megalomanija, emociniai lūžiai darė jį tokį nepastovų ir neprognozuojamą, kad jo bičiuliams ar bendradarbiams teko ištverti ne vieną išbandymą. Vis dėlto Mykolaitis Putinas, Juozas Keliuotis, o tam tikru metu ir Balys Sruoga vertino jo intelektą.

Herbačiauskas atvykęs į Lietuvą buvo įsitikinęs tuo, kad atliks didelį vaidmenį. Anot M. Romerio, jautėsi lyg pranašas galintis taikyti smerkiančius nuosprendžius, tikėjo savo žodžių magine jėga. Tuomet jis buvo radikaliai nusiteikęs prieš Lenkiją ir lenkus, dėl lietuvių persekiojimo Vilnijoje. Lietuvos valstybės reikalavo imtis keršto politikos prieš savo piliečius lenkus. Bet 1926 m. pradžioje Herbačiauskas jau reiškėsi kaip karštas ir įsitikinęs polonofilas, net visam laikui ketinantis palikti Lietuvą.

Emocišką kritiką prieš Lietuvos vyriausybę ir net savo bendradarbius sukaupęs Herbačiauskas vis kartodavo „Lietuvoje nėra man vietos vyksiu į prisiimtą tėvynę“. Pagaliau 1927 m. birželį pasitaikė proga išvykti į Vilnių ir Krokuvą. Ten vyko  Slovackio palaikų perkėlimo į Vavelį renginys. Į iškilmes Herbačiaukas išvyko kaip privatus asmuo. Vis dėlto tikėjosi atlikti ir „geros misijos“ vaidmenį. Kiek kandžiai tą jo sumanymą vertino Romeris „…tokiam kaprisingam žmogui kaip jis nėra paprasta įtikti. Jeigu jo ten nepriims kaip pranašo skelbiančio apreiškimą, tai tučtuojau jis nuo Lenkijos nusisuks, pagaliau mažmožis gali jį atbaidyti. Ir štai jau girdime, kad Herbačiauskas, priešingai negu buvo tikėtasi, veik plūsti Lietuvą ir teikti mielas lenkams „sensacijas“ apie „Kauno Lietuvą“ pradėjo įprastu jam būdu ir prozelitiškumu – Lenkiją ir lenkus moralizuoti.“ Taigi, kritikavo jis Vilniaus užgrobimą ir ragino daryti Lietuvai nuolaidas, likviduoti Vilniaus klausimą ieškant būdų patenkinti abiejų pusių interesus.

Lietuvos vyriausybei tokia Herbačiausko akcija Lenkijoje patiko. Maža to į Herbačiausko demaršus reagavo net Vokietijos spauda, sekanti ar kartais neprasidės nepageidaujamas vokiečiams Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas bei komentavo kaip sekmingą politinę misiją, kuri paruoštų lenkų ir lietuvių susitarimo pagrindus. Tokiais atvėjais Vokietija buvo linkusi „minkštinti“ poziciją Klaipėdos krašte. Atrodo ir Lenkijos viešoji opinija buvo linkusi Herbačiausko atvykimą traktuoti kaip tam tikrą lietuvių norą susitaikyti.

Herbačiauskas nors ir pasisakydavo, kad kalba tik savo vardu, sugrįžęs į Lietuvą savo apsilankymą vertino kaip kažkokį svarbų žingsnį sukurianti puikias perspektyvas išspręsti visas problemas trukdančias Lietuvai ir Lenkijai susitaikyti, prijungti Vilnių prie Didžiosios Lietuvos. Negailėjo kritikos Lietuvos vyriausybei, kad ši trukdo susitarimo perspektyvai.

Nors Lenkijos galingieji, kaip užrašė Romeris savo dienoraštyje, rodė Herbačiauskui palankumą, nenorėdami jo įžeisti, tačiau vengė su juo tiesioginio kontakto. Nei Pilsudskis, nei Užsienio reikalų ministras Zaleskis jo nepriėmė.

Herbačiauskas pasitikintis savo sekme dar kartą 1928 m. liepą tris savaites praleido Lenkijoje. Šį kartą įsitikino, kad vis dėlto lenkams nerūpi lietuvių interesai, nesimatė jų noro leistis į kompromisus Vilniaus reikalu, buvo laukiama vien lietuvių nuolankumo. Temperamentingą Herbačiauską šitai žeidė, pirmiausiai dėl jo asmens ignoravimo ir šįkart jo emocijos išsiliejo atvirlaiškyje į lenkų meno ir kultūros elitą. Šį įdomų epochos dokumentą pristatome sugretinimui su mūsų laikų inteligentų kompromiso su lenkais ieškančių atvirlaiškių „tonusu“, atkreipiant dėmesį į „dialogo metodika.

Atviras laiškas Nepriklausomos Lenkijos meninikams ir poetams

Bičiuliai!

Norėčiau vadinti Jus „broliais“, bet šis garbinas žodis – „brolis“ – melagingai ištartas, suvystų, sudžiūtų kaip rudeninis lapas, kol pasiektų Jūsų ausis, linkusias, deja, ne į tylius, slaptingus šnabždesius – širdies šnabždėjimą, o į kasdienę, apkalbų pilno gyvenimo šneką, visokius politinius skandalus, moralinį palaidumą!…

Bičiuliai!

Riteriškai išdrįskime sakyti tikrą tiesą. Nustokime vaidinti „brolybės“ komediją, atsisakyme visų rūšių „susitaikinimo flirto“, jei širdyje jaučiame pyktį ar pagiežą vieni kitiems, jei slapčia galandame literatūrinius peilius, jei nemokėdami būti laisvais plunksnos reiteriais, esame tik savo tikslais ketinimais dažnai nusikalstamos politikos įrankiai (jei ne apmokami tarnai)! Taip sakydamas, išreiškiu savo gėdos jausmą: gėdijuosi už jau nepriklausomų tautų literatūros ir meno dvasią! Kadaise priklausomose, bet dabar jau nepriklausomose valstybėse-tautose, nepriklausomi yra apgavikai, spekuliantai, samdiniai, provokatoriai, užsiimantys politiniu palaidumu! Tik meno ir literatūros Dvasia, kūrybos Dvasia valstybėse-tautose yra priklausoma (nuo ko?!!), ciniškai pakinkyta!…

Tai ir yra baisi (išties!) priežastis, kodėl nepriklausomos Lenkijos ir nepriklausomos Lietuvos poetai, menininkai, rašytojai, net trokšdami nemoka, negali vieni su kitais ne tik susikalbėti, o ir kalbėtis! Bijo būti laisvi, bijo būti sąžiningi ir teisingi, bijo būti riteriški! Prievartaudami savyje žmogiškus jausmus, prievartaudami savyje istorijos gėdą, prievartaudami menininko sąžinę, prisitaikydami prie laukinio tono, nusikvailina iki žemiausio lygio ir praranda autoritetą!…

Ir vis dėlto, vis dėlto ta išsiilgta tautų brolybė, tas išsvajotas lietuvių ir lenkų susitaikinimas bus meno kūrinys (gyvas paminklas), o tikrai laisvomis trokštančių būti tautų ne politikų ir diplomatų, o poetų, menininkų, rašytojų.

Bičiuliai!

Politikai (ir Lenkijos, ir Lietuvos) vieni kitiems bjaurias padarė savo tėvynes (ir Lenkiją, ir Lietuvą), pamazgų kubile maudo politinės nepriklausomybės naujagimius vaikus! Lenkijos ir Lietuvos menininkai tyli – bailiai tyli! Dūsta šioje pykčio, neapykantos atmosferoje, alpsta iš pasibjaurėjimo, bet vis tik tyli, vis tik neprotestuoja vardan principo, kad net kova privalo būti menas!…

Bičiuliai!

Pasakysiu trumpai. Nekvaršinsiu Jums galvos tuščiažodžiavimais. Pažįstate mane, ir aš pažįstu Jus. Krokuvoje gyvenau 23 metus. Didvyriškos, šventos lenkų tautos tradicijos paslaptis žinau ne menkiau nei Jūs! Lygiai nuoširdžiai kaip ir Jūs myliu šventumą Jūsų tautos Dvasios, visus Europos Rytus apšvietusį laisvėjs idėja! Su Jumis, didvyriškumo idėjos tęsėjais, buvau, esu ir visada būsiu…

Bet Jūsų mintys apie nepriklausomą Lietuvą – tai pats skaudžiausias nesusipratimas, tai kažkokia piktybinė nesveikos vaizduotės liga! Jūs jau nesuprantate Lietuvos ir jos suprasti net nenorite!…

Bičiuliai!

Dukart buvau su Jumis – tarp Jūsų (1927 ir 1928 m.). Veltui ieškojau gijos, siejančios mane, lietuvį, su Jumis – supratimo gijos. Nejaučiau iš Jūsų pusės nuoširdaus noro pažinti Lietuvą ir užmegzti su ja kultūringus santykius. Buvote mano atžvilgiu saikingai mandagūs, atsargūs, dažnai – išdidūs… Jūsų nedomino dvasinis (kultūrinis) Lietuvos darbas.

Ironiška šypsena gesinote net mano norą Jus informuoti apie šiuolaikinės Lietuvos įvykius. Leidote man suprasti, kad „gaila laiko“ domėtis menkos vertės „Kauno Lietuvos“ kultūra. Flirtavote su manimi. Santykyje su manimi buvote daugiau politikai nei menininkai. Naiviai vylėtės, kad atvažiavau pas Jus su žinia, kad Lietuva kapituliuoja prieš Lenkiją. Šai iliuzijai išsisklaidžius, ne itin mandagiai šalinotės manęs. Vis tik priverstas būti diplomatu, norėjau vykdyti diplomatiją geriau nei Jūs. Apgavome vieni kitus, apjuokinome kultūrinio Lietuvos ir Lenkijos suartėjimo idėją.

Tarp manęs ir Jūsų buvo kažkoks negeras šešėlis (tarsi „Banko šmėkla“). Greitai atsirasdavo tvanki atmosfera, kaip pakaruoklio kambaryje. Supratau, kad betarpiškas, švarus, sąžiningas ir žmogiškas apsikeitimas mintimis tarp manęs ir Jūsų yra neįmanomas!… Varžė Jus kažkoks gėdos jausmas, o ypač jausmas, kad mus skiria skriauda… Nedrįsome vieni kitiems tiesiai, atvirai žiūrėti į akis… Gerai vaidinome draugystė komediją, kad prastumtume laiką, kad apgautume sąžinę… Dalykas, kurį bandėme nutylėti, plėšte plėšėsi išsakomas, ir tai mus kamavo labiausiai…

Dvasios kilnumu nuostabios Jūsų litaratūros ir meno didvyriai, kankiniai – Jūsų romantikai-mesianistai, Jūsų neoromantikai – nepriklausomybės kovotojai – pažadėjo Lietuvai (ir ne tik Lietuvai), prisiekinėjo mums iškilmingai skaitlinguose poezijos, mokslo ir meno kūriniuose, kad prisikusi Lenkija valdysis teisingumo dvasia. Tikėjimoe, pasitikėjome Jūsų tėvams, net neįtardami, kad Jūs, jų sūnūs, jų anūkai, turėsite akiplėšiškos drąsos padaryti skriaudą mūsų nepriklausomybės dvasiai. Kokią skraiudą?

Mes nesistebime, mes nesibjaurime, kad Jūs pasiutusiai mylite Vilnių. Žinome istoriją taip pat gerai, kaip ir Jūs.

Bet stebimės, bjaurimės, kad Jūs mūsų pretenzijas į Vilnių, kuris yra bent jau bendra mūsų ir jūsų nuosavybė, bendras nuopelnas, bendro istorinio darbo, vadinate „beprotiškumu, maniakiškumu“ – kad mūsų lygiai šventą, kaip ir Jūsų, meilę Vilniui begėdiškai žeminate, pajuokiate, bjaurojate!…

Jūsų išties laukinis godumas Vilniuje mus gąsdina, atbaido nuo Jūsų! Net nuopelnų bendrystės nenorite pripažinti Vilniuje lietuviui!

Lietuvos sūnūs aktyviai dalyvavo 1830 ir 1863 m. revoliucijose, kovojo maršalo Pilsudskio legionuose už „bendrą laisvę“ – ir štai šiandien Jūs drįstate mums į veidą išrėžti: „Lauk iš Vilniaus! Vilnius tik mūsų!“…

Tokia ta skriauda, kurią mums padarėte, pažemindami mūsų tautinį pasididžiavimą!

Ne geravalia sutartimi, o prievarta bandote išspręsti Vilniaus klausimą: ir tai mus siutina, tai gundo mus imtis keršto!

Kaip Jūs to dar nesuprantate? Nepykite, bet Jūsų manija būti imperija Jus apakino! Norite

Būti imperatoriai, bet šio noro nemokate realizuoti. Kaip vaikai stebitės, kodėl Lietuva nesidžiaugia (sic!), kad Lenkija nori būti imperija! Pagal Jūsų fantaziją Lietuva turėtų daugiau rūpintis Lenkijos galybe nei savo pačios! Jus pykdo tai, kad Lietuva savo teritorija nenori padidinti Lenkijos teritorijos. Jus juokina – kaip maniakiška – pati nepriklausomos Lietuvos idėja. Įsižiūrėję į save pačius, tik save pačius jau tesuprantate ir nenrite suprasti, kas aplink Jus vyksta…

Dažnai mums į veidą rėžiate, kad nesame verti turėti Vilnių, kad neturime žmonių šiuolaikinės kultūros aukštumose…

Meluojate! Gerai žinote, kad Lietuva yra didžių charakterių, didžių vyrų lopšys. Jūs patys nutarėte, kad tik lietuviai pasižymi valdymo genijumi ir valdžios autoritetą!

Gi Jūsų tėvynę valdo Lietuvos Sūnus – besididžiuojantis, kad yra lietuvis! O Jūs didžiuojatės, kad lietuvis Jus valdo! Ir vis tik teigiate mums, kad mes Vilniuje valdyti nesugebėsime?…

Patikėkite manimi: grįš pas mus, į Lietuvą, visi Lietuvos sūnūs iš Varšuvos, Krokovos, Poznanės! Jūs patys juos išvysite!… Lietuvos užsispyrimas Lenkijos atžvilgiu turi mistinę prasmę. Tai vienintelė Europos istorijoje, įspūdinga savo drąsa, išraiška protesto prieš skriaudą, padarytą tautos dvasiai. Šio užsispyrimo nepalauš nei Zaglobos ironija, nei Wolodyjowskio įžūlumas, nei godi Jūsų tautinio egoizmo evangelija. Tą užsispyrimą šiandien laimina ir Mickevičius, ir Krasinksis, ir Slowackis, ir Norwidas! Nes šiuo Lietuvos užsispyrimu yra didvyriškai reikalaujama iš nepriklausomos Lenkijos to teisingumo, kurį jos kovotojai ir didvyriai kadaise Lietuvai iškilmingai žadėjo!…

Bičiuliai! Jei nenorite atsakyti į šį galingą Lietuvos užsispyrimą geros valios ir teisingumo aktu, tylėkite ir net nebandykite stengtis pelnyti lietuvių tautos draugystės…

Nes geresnė yra garbinga dvikova iki mirties nei niekšiška taika!…

Tariau!

J. A. Herbačiauskas

Kaunas, 1928 m. rugsėjis

Literatūra:

1. Mykolas Römeris apie Juozapą Albiną Herbačiauską. Parengė V.Berenis, „Kultūros Barai“, 2007, Nr.7;  Michal Romer ,Dziennik, t. XXXII, XXXIII, LMAB RS, F138-2258, 2259; E. Vaitkevičiūtė, Žinomas nežinomas Juozapas Albinas Herbačiauskas, Kanas, 2007.
2. Tadeusz Schummer –Szermentowski.
3. Przegląd Wileński (Vilniaus apžvalga) – liberalinis laikraštis, leistas 1911-1915 m., 1921-1938 m. Vilniuje lenkų kalba. Ėjo kas 10 dienų. Informavo apie svarbiausius Lietuvos įvykius, Vilniaus krašto politikos, ekonomikos, kultūros gyvenimą, propagavo visų tautų teisinę lygybę, demokratines idėjas. Buvo dažnai varžomas cenzūros, konfiskuojamas, 1938 m. uždarytas. Redagavo Liudvikas Abramovičius.

Voruta - Lietuvos istorijos laikraštis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prezidentė pasirašė lenkų kritikuojamą Švietimo įstatymą
  2. A.Lapinskas. Šmeižikiškiems lenkų prasimanymams reikia padaryti galą
  3. Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo
  4. I. Šimelionis. Mano pilsudskiada
  5. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  6. V. Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių
  7. A. Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  8. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  9. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  10. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  11. Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90
  12. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  13. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  14. V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. savas says:
    12 metų ago

    LABAI,LABAI,LABAI puikus LAIŠKAS.

    Atsakyti
  2. Alvydas Butkus says:
    12 metų ago

    Puiki publikacija! Neabejoju, kad bumblauskiniai-liekiniai šį Herbačiausko laišką būtų nutylėję. Reikia jį paskelbti plačiau, kaip kad buvo paskelbtas dabartinis “intelektualų” viešas kreipimasis.

    Atsakyti
  3. edmundas says:
    12 metų ago

    puiku reikia si laiska paskelbti placiau

    Atsakyti
  4. besidomintis says:
    12 metų ago

    Ka cia geriau ir bepridursi ! Koks puikus mazgotes perbraukimas Lietuvos intelektualams polonofilams per veidus !

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

2023 09 10
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

2023 08 25
Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis

2023 08 24
Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje?

Už Vilniaus krašto okupacijos priminimą ir pastabą, kad pabėgėliai turi mokytis lietuvių kalbos, VKI viršininkas A. Valotka sulaukė ministro S. Kairio tarnybinės nuobaudos PAPILDYTA

2023 08 22
Arvydas Kostkevičius, 2015

V. Vadapalas. Vilniaus klausimas ir tarptautinė teisė

2023 08 21
Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.

A. Kavaliauskas. Tiesa svarbiau už interpretacijas

2023 08 19
Alkas.lt koliažas

E. Vidmantas. Rytų Lietuvos lenkinimas per bažnyčias (III)

2023 08 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Petras apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
2
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

by daiva
2023 09 10
0
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

Taigi, turiu malonumo: pabaigiau ne vienerius metus trukusį darbą - atiduotas spaustuvei mano spaudai parengtas Amerikos lietuvių istoriko Algirdo Martyno...

Skaityti toliau

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

by daiva
2023 08 31
6
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

Uždarius lietuvių pradžios mokyklas, skaityklos tapo svarbiausiais kultūros židiniais. Čia vykdavo vakarai, kursai, būdavo skaitomos paskaitos, rengiami pašnekesiai. Jose daugiausia...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Petras apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas susipažino su Menų tarybos įstatymo projektu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai