Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Istorikas T.Baranauskas: Dabartiniai politikai iš Vytauto Didžiojo galėtų pasimokyti politikos pradžiamokslio

2010 10 27
4

www.alkas.lt   

Tomas Baranauskas
Tomas Baranauskas

Šiemet sukanka 580 metų nuo žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo mirties. Ta proga Trakų istorijos muziejuje spalio 27 d. buvo surengtas Vytauto mirties metinių minėjimas. Minėjime paskaitą „Vytauto vainikas. Neįvykusios karūnacijos ir “dingusios” karūnos reikšmės“ perskaitė istorikas Rimvydas Petrauskas. Renginio metu taip pat buvo pristatytas Trakų istorijos muziejaus leidinys „Vytautas Didysis ir jo epocha“.   

Alkas.lt Vytauto Didžiojo mirties metinių proga paprašė savo mintimis pasidalinti istoriką Tomą Baranauską.   

Kaip trumpai apibudintumėte Vytauto Didžiojo reikšmingumą Lietuvai?  

Vytautas yra žymiausias visų laikų Lietuvos valdovas. Jo valdymas ir jo epocha pasižymėjo reikšmingais darbais ir permainomis įvairiausiose Lietuvos politinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo srityse. Kartu su Jogaila jis krikštijo Lietuvą, kartu pasiekė pergalę Žalgirio mūšyje ir galutinai likvidavo kryžiuočių grėsmę Lietuvai, formavo karių – bajorų luomą, kūrė Lietuvos miestų savivaldos pagrindus, diegė Lietuvos vidaus gyvenime rašto kultūrą, kūrė ir įtvirtino Lietuvos heraldinius simbolius.   

Įspūdį daro ir tai, kad Vytauto laikais Lietuva pasiekė maksimalias savo teritorijos ribas, tapo valstybe „nuo jūros iki jūros“. Jis svarbus ir kai kurioms Lietuvos tautinėms mažumoms – nuo Vytauto savo istorijos pradžią skaičiuoja Lietuvos žydų, karaimų bei totorių bendruomenės, kurių įsikūrimas ir teisinis statusas Lietuvoje susijęs su Vytauto vardu. Kad žymesnio valdovo Lietuva nėra turėjusi ir, greičiausiai, nebeturės, daugeliui buvo aišku, praėjus vos keliems dešimtmečiams po jo mirties.   

XV a. II pusėje lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas, šiaip jau nepalankiai žiūrėjęs į Lietuvą, apie Vytautą rašė, perduodamas ne tik savo, bet ir amžininkų nuomonę: „Mūsų laikais žmonės laikosi nuomonės, kad joks jo laikų kunigaikštis negalėjo prilygti Vytautui nei dosnumu, nei veiklumu. Jis pirmasis savo tamsią, silpną ir nežinomą tėvynę savo žygių šlove bei darbų garsumu išvedė į šviesą ir iškėlė. Po jo valdę kunigaikščiai nesugebėjo jos išlaikyti tokiame lygyje. Neabejotina, kad Lietuvos didybė buvo jo sukurta ir su jo mirtimi baigėsi.“   

Įvairūs paveikslai ir skulptūros perteikia Vytauto Didžiojo atvaizdą. Regis esame susidarę šio istorinio asmens stereotipinį vaizdinį. O ar yra išlikę žinių apie jo tikrą išvaizdą?   

Autentiškų Vytauto atvaizdų, galima sakyti, neišliko, išskyrus nelabai informatyvų jo atvaizdą majestotiniame antspaude. Čia Vytautas pavaizduotas sėdintis soste, bet jo veido bruožų negalima įžiūrėti. Kažkoks Vytauto atvaizdas buvo nutapytas ant jo 1409 m. funduotos Trakų parapijinės bažnyčios sienos, tačiau ši freska neišliko, kaip ir galimai valdovo gyvenimo scenas vaizdavusios Trakų Salos pilies freskos (iš jų liko tik vienas kitas freskų liekanų piešinys ir menki iki šiol matomi pėdsakai).   

Amžininkams krito į akis tai, kad Vytautas neaugino barzdos, tačiau barzdų neaugino nė vienas to meto lietuvis, išskyrus priėmusius stačiatikių tikėjimą. Visi barzdotų mūsų kunigaikščių portretai – vėlyvų fantazijų rezultatas, kaip ir stereotipinė Maironio frazė „lietuviai barzdočiai dūmoja“.   

Lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas paliko mums trumpą žodinį Vytauto išvaizdos apibūdinimą: „Buvo liesas ir nedidelio ūgio, nes to, kurio gamta nebuvo linkusi apdovanoti ypatinga išvaizda ir ūgiu, kitomis ypatybėmis gausiai apdovanojo“.   

Kas žinoma apie Vytauto Didžiojo kapavietę ir kodėl nepavyko aptikti jo palaikų Vilniaus Katedroje? Gal žinoma kur yra palaidotas Vytauto žmona ar kiti artimieji?    

Vytauto kapas Vilniaus katedroje buvo žinomas ir laikomas pagarboje iki 1655 metų, kuomet Vilnių užėmė Rusijos kariuomenė. Po 6 metus užtrukusios Vilniaus okupacijos, kurios metu miestas, ir ypač pilių teritorija, buvo smarkiai nuniokotas, Vytauto, kaip ir kai kurių kitų garbingų asmenų kapai, buvo išplėšti, sunaikinti ir nuo to laiko nebėra žinomi. Galbūt Vytauto palaikus kas nors paslėpė pačios Katedros požemiuose ar išgabeno kur nors kitur – dėl to buvo pareikšta įvairių spėliojimų, bet iki šiol konkrečių žinių apie dabartinę Vytauto palaikų vietą nėra.   

Vytauto žmona Ona, kuri 1382 m. padėjo Vytautui pabėgti iš nelaisvės Krėvos pilyje ir tuo galbūt išgelbėjo Vytautui gyvybę, mirė 1418 m. ir buvo palaidota Vilniaus katedroje. Čia pat buvo palaidotas ir 1440 m. sąmokslininkų Trakuose nužudytas Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis. Jų kapų likimas po 1655-1661 m. nuniokojimų buvo toks pats, kaip ir Vytauto kapo.   

Tuo tarpu vienintelė Vytauto duktė Sofija, ištekėjusi į Maskvą ir suvaidinusi išskirtinį vaidmenį Rusijos istorijoje, buvo palaidota Maskvoje, Dangun žengimo cerkvėje, kurią 1929 m. sunaikino bolševikai. Vis dėlto Sofijos Vytautaitės sarkofagas buvo perkeltas į Arkangelo soborą ir išliko iki mūsų dienų.   

Ką galėtumėte pasakyti apie Vytauto mėginimus karūnuotis ir Jogailos vaidmenį šiuose reikaluose?   

Per visą savo valdymo laikotarpį Vytautas sprendė du pagrindinius uždavinius – tai kryžiuočių grėsmės likvidavimas ir Lietuvos savarankiškumo įtvirtinimas. Pastaroji problema iškilo 1386 m., kuomet Lietuvos valdovas Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. Lietuvos savarankiškumo požiūriu tai buvo problema, tačiau kovos su kryžiuočių požiūriu – sprendimas. Juk tik jungtinėmis Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pajėgomis 1410 m. Vytautui pavyko pasiekti lemtingą pergalę Žalgirio mūšyje ir 1422 m. priversti kryžiuočius sudaryti Melno taiką. Būtent kryžiuočių problema ilgą laiką neleido Vytautui visai nutraukti santykių su Lenkija ir formalaus pavaldumo Lenkijos karaliui Jogailai.   

Vengrijos karalius ir būsimasis Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis dar 1410 m., Žalgirio mūšio išvakarėse, siūlė Vytautui karūną, bet apie ją tuomet ir pagalvoti buvo ne laikas. Vytautas tai puikiai suprato, ir ne tik nepriėmė pasiūlymo, bet ir neatsisveikinęs išvyko iš Kežmarko, kuriame vyko jo ir Zigmanto Liuksemburgiečio derybos. Tik po Melno taikos galima buvo pradėti galvoti apie galutinį Lietuvos valstybės savarankiškumo įtvirtinimą. Tad 1429 m. pradžioje Lucko suvažiavime to paties Zigmanto Liuksemburgiečio vėl iškelta karūnavimo idėja buvo Vytauto jau laukiama ir sutikta palankiai. Jai iš karto pritarė net Jogaila, bet išgirdęs šį pritarimą Vytautas neskubėjo džiaugtis ir paragino pusbrolį pirmiau gauti savo tarybos pritarimą. Ir neapsiriko, nes įtakingieji Jogailos patarėjai nė girdėti apie Vytauto karūnaciją nenorėjo. Jie greitai pakeitė ir Jogailos poziciją šiuo klausimu.   

Tad dėl karūnacijos kilo didelis teisinis ginčas, kuris užsibaigė tuo, kad Vytautas ir imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis sutarė surengti karūnaciją be popiežiaus ir Lenkijos karaliaus Jogailos sutikimo. Karūnacija buvo numatyta Vilniuje 1430 m. rugsėjo 8 d., sukviesti svečiai. Tačiau lenkai išstatė sargybas ir nepraleido per Lenkijos teritoriją turėjusios vykti Zigmanto Liuksemburgiečio pasiuntinybės su karūna. Karūnacija buvo atidėta ir ieškoma kitų būdu perduoti karūną, tačiau spalio 27 d. Vytautas mirė.   

Kaip vertinate Vytauto ir Jogailos santykius, Vytautą politiką?  

Dar Algirdo ir Kęstučio sutartimi buvo nustatyta, kad jų pirmagimiai iš antrųjų santuokų – Jogaila ir Vytautas – taps jų įpėdiniais ir draugiškai sutardami valdys Lietuvą, kaip tą darė ir Algirdas su Kęstučiu. Šio susitarimo dvasia Vytautas ir Jogaila ir buvo auklėjami, todėl jų santykiai nuo pat vaikystės ir jaunystės buvo artimi ir draugiški.   

Tačiau po Algirdo mirties tarp Kęstučio ir Jogailos kilo nesantaika, pakurstyta kryžiuočių, kurie pranešė Kęstučiui, kad Jogaila sudarė su jais separatines paliaubas. Kęstutis galiausiai užėmė Vilnių ir nušalino Jogailą nuo valdžios. Vytautas nenoromis buvo įtrauktas į šį konfliktą, nes neišvengiamai turėjo palaikyti tėvo pusę. Po nepilnų metų Jogailai atsiėmus Vilnių ir užėmus Trakus, Kęstutis ir Vytautas atvedė prie Trakų savo kariuomenę. Mūšis neįvyko, nes Jogaila pasiūlė derybas, o paskui apgaule suėmė Kęstutį ir Vytautą.   

Krėvos pilyje įkalintą Kęstutį netrukus nužudė Jogailos tarnai, o Vytautui pavyko pabėgti. Jis buvo priverstas ieškoti laikino prieglobsčio pas savo priešus kryžiuočius, ir jam neblogai pavyko jais manipuliuoti, siekiant savo tikslų. Prasidėjo dešimtmetis Vytauto ir Jogailos kovų, kuriose, tiesa, buvo pertrauka, kai Vytautas bandė su Jogaila susitaikyti, parėmė jo krikštą ir karūnaciją Lenkijoje. Kovos pasibaigė 1392 m. Astravo susitarimu, kuriuo Vytautas pripažintas Jogailos vietininku Lietuvoje.   

Nuo šiol Vytautas ir Jogaila nustūmė šalin visus nesutarimus, ir vėl sutelkė savo jėgas bendram tikslui – kryžiuočių grėsmės įveikimui. Tai atvedė į pergalę prie Žalgirio ir sėkmingo karo užbaigimo. Iš esmės net Vytauto karūnavimo byla pusbrolių santykių labai nesugadino. Vytautas suprato, kad kovoja ne tiek su Jogaila, kiek su Lenkijos diduomene, kurios spaudimui Jogaila pasidavė.   

Ko Jūsų nuomone galėtų iš Vytauto Didžiojo pasimokyti šiuolaikiniai Lietuvos vadovai?   

Vytauto politinės elgsenos modelį galima apibūdinti dviem dėmenimis – jis niekam nepataikavo, bet ir vengė užsitraukti neapykantą. Kaip jis tai derino? Nepataikauti – tai reiškia siekti savo tikslų net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Iš visų Vytauto priešininkų, ko gero daugiausia nuo jo nukentėjo ir labiausiai jo turėjo nekęsti kryžiuočiai. Bet kryžiuočių priešiškumas turėjo savo ribas. Ne kartą Vytauto apgauti, sumušti ir pažeminti, jie vis dėlto viską užmiršdavo, kai tik Vytautas jiems parodydavo savo palankumą.   

Priešiškus kryžiuočiams veiksmus Vytautas mokėjo pagrįsti taip, kad net ir patiems kryžiuočiams būdavo aišku, kodėl Vytautas siekia savo tikslų, net jei tie jo siekiai kirtosi su jų esminiais interesais. Jie taip pat galėjo suprasti, kad tuomet, kai jų interesai nesusikerta su Vytauto interesais, kad ir kas tarp jų būtų atsitikę, jie turi galimybę su juo bendradarbiauti.   

Vytautas nieko nedarė vien iš neapykantos, arogancijos ar užgaidos. Kiekvienas jo žingsnis turėjo savo logiką, ir tą logiką Vytautas mokėjo išaiškinti visiems. Nors kai kurie šiuolaikiniai interpretatoriai mėgsta postringauti, kad Vytauto veikla Lietuvos naudai buvo susijusi tik su tuo, kad į Lietuvą jis žiūrėjo kaip į savo nuosavybę ar dvarą, paties Vytauto laiškai liudija visai kitokius motyvus, kuriuos jis viešai deklaravo. O akcentuodavo jis būtent Lietuvos interesą. Žemaitijos priklausomybę Lietuvai grindė tuo, kad žemaičiai su lietuviais yra tie patys ir ta pačia kalba kalbantys žmonės, jautę tarpusavio bendrumą.   

Kai Jogaila nepritarė Vytauto karūnacijai, Vytautas jam priekaištavo ne tiek dėl savęs: „…paskubėjote ne tik mus, bet ir kraštą bei mūsų Lietuvos bajorus šitaip pažeminti ir paminti, atimdamas iš jų laisvę“.   

Vytautas niekada nevengė aiškinti savo pozicijos – tai jam buvo būtinas ir savaime suprantamas politikos elementas. Kaip jis aiškindavo savo veiksmus, puikiai matosi iš jo laiškų (tik, deja, daugumos jų nėra net išverstų į lietuvių kalbą). O šiuolaikiniams mūsų politikams iš Vytauto būtų galima pasimokyti daug ko. Politiką, kuris viešai didžiuojasi tuo, kad yra nekenčiamas ir tai traktuoja kaip įrodymą, kad jis esąs ryžtingas ir priima labai reikalingus „nepopuliarius“ sprendimus, Vytautas turbūt laikytų beviltišku politikos diletantu. Bet kuriuo atveju tai yra visiška Vytauto politikos priešingybė. Tad būtent šio politikos pradžiamokslio kai kuriems mūsų politikams ir reikėtų iš Vytauto pasimokyti.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kemblys says:
    12 metų ago

    Kažkada, kažkokiame forume, Istorikas Tomas Baranauskas žadėjo Kembliui įteisinti žodį VADYSTĖ mokslinėje istorikų kalboje. Skola ne žaizda – neužgis. Gal kas nuorodą.., kur ‘mokslinio išsireiškimo’ ieškoti?

    Atsakyti
  2. Jonas says:
    12 metų ago

    Šiaulių universiteto doc. Stasys Šimaitis rado Žagarės ir Joniškio bažnytinius dokumentus 1676m.,kur Joniškio bažnyčios vizitacijos aktuose vasario 11d.,vyskupas K.Pacas primygtinai reikalauja,pagerbti pagal Rubrikų noustatą Vytautą Didijį ,Joniškio bažnyčią vyskupas vizitavo vėliau vasario 24d., vizitacijos aktuose Vytauto vardas nebeminimas, bet aprašant didijį altorių yra labai svarbūs žodžiai: “Pašventintas šis altorius drauge su bažnyčia, bet švedų karo metu ,akmuo,buvęs altoriaus soste, išmestas. Tačiau tikėtina, kad relikvijos, esančios karste, yra nepaliestos.Altorius turi nesenai- 1662 m.pašventintą šviesiausiojo Sapiegos portatilį.” Šis įrašas – nenuginčijamas argumentas.Čia akivaizdžiai kalbama apie neindentifikuotą karstą su relikvijomis, esantį altoriuje. Vėliau tas karstas kažkur dingo.
    Yra atrasta M.Nostradamo kodavimo sistema ,pagal kurią galime teigti, kad Vytauto Didžiojo palaikai yra paslėpti Kryžių kalno slėptuvėje.
    Jei norite daugiau sužinoti kreipkitės į Šiaulių archeologus {asmeniškai į Audronę Šapaitę}. Jeigu tuo klausimu nepadės ,parašykite į elekroninį paštą man.

    Atsakyti
  3. Atgalinis pranešimas: S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.? | Alkas.lt
  4. edmundas says:
    4 metai ago

    Vien Dlugošo pasakojimais remtis yra netikslinga. Tokia pat informacija turi ateiti ir iš kito skirtingo šaltinio. Tik tokiu atveju ji bus patikima. Taip dirba visos pasaulio spec. tarnybos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau | punskas.pl nuotr.

Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau

2023 01 06
Paminklas Vytautui Didžiajqm Birštone | commons.wikimedia.org nuotr.

S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam

2023 01 03
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • EstebanAvalt apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • RichardPreme apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Jasondrymn apie Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuviai keliones planuoja apgalvotai
  • Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei
  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
16
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • EstebanAvalt apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • RichardPreme apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Jasondrymn apie Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
  • Jackdrymn apie A. Slapšytė-Maknavičienė. Aš čia, Aukštaitijaj. Poezija tarmiškai
Kitas straipsnis

Lietuva yra dideliame pavojuje!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai