Trečiadienis, 25 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Istorikas T.Baranauskas: Dabartiniai politikai iš Vytauto Didžiojo galėtų pasimokyti politikos pradžiamokslio

www.alkas.lt
2010 10 27 23:41
4

www.alkas.lt   

Tomas Baranauskas
Tomas Baranauskas

Šiemet sukanka 580 metų nuo žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo mirties. Ta proga Trakų istorijos muziejuje spalio 27 d. buvo surengtas Vytauto mirties metinių minėjimas. Minėjime paskaitą „Vytauto vainikas. Neįvykusios karūnacijos ir “dingusios” karūnos reikšmės“ perskaitė istorikas Rimvydas Petrauskas. Renginio metu taip pat buvo pristatytas Trakų istorijos muziejaus leidinys „Vytautas Didysis ir jo epocha“.   

Alkas.lt Vytauto Didžiojo mirties metinių proga paprašė savo mintimis pasidalinti istoriką Tomą Baranauską.   

Kaip trumpai apibudintumėte Vytauto Didžiojo reikšmingumą Lietuvai?  

Vytautas yra žymiausias visų laikų Lietuvos valdovas. Jo valdymas ir jo epocha pasižymėjo reikšmingais darbais ir permainomis įvairiausiose Lietuvos politinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo srityse. Kartu su Jogaila jis krikštijo Lietuvą, kartu pasiekė pergalę Žalgirio mūšyje ir galutinai likvidavo kryžiuočių grėsmę Lietuvai, formavo karių – bajorų luomą, kūrė Lietuvos miestų savivaldos pagrindus, diegė Lietuvos vidaus gyvenime rašto kultūrą, kūrė ir įtvirtino Lietuvos heraldinius simbolius.   

Įspūdį daro ir tai, kad Vytauto laikais Lietuva pasiekė maksimalias savo teritorijos ribas, tapo valstybe „nuo jūros iki jūros“. Jis svarbus ir kai kurioms Lietuvos tautinėms mažumoms – nuo Vytauto savo istorijos pradžią skaičiuoja Lietuvos žydų, karaimų bei totorių bendruomenės, kurių įsikūrimas ir teisinis statusas Lietuvoje susijęs su Vytauto vardu. Kad žymesnio valdovo Lietuva nėra turėjusi ir, greičiausiai, nebeturės, daugeliui buvo aišku, praėjus vos keliems dešimtmečiams po jo mirties.   

XV a. II pusėje lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas, šiaip jau nepalankiai žiūrėjęs į Lietuvą, apie Vytautą rašė, perduodamas ne tik savo, bet ir amžininkų nuomonę: „Mūsų laikais žmonės laikosi nuomonės, kad joks jo laikų kunigaikštis negalėjo prilygti Vytautui nei dosnumu, nei veiklumu. Jis pirmasis savo tamsią, silpną ir nežinomą tėvynę savo žygių šlove bei darbų garsumu išvedė į šviesą ir iškėlė. Po jo valdę kunigaikščiai nesugebėjo jos išlaikyti tokiame lygyje. Neabejotina, kad Lietuvos didybė buvo jo sukurta ir su jo mirtimi baigėsi.“   

Įvairūs paveikslai ir skulptūros perteikia Vytauto Didžiojo atvaizdą. Regis esame susidarę šio istorinio asmens stereotipinį vaizdinį. O ar yra išlikę žinių apie jo tikrą išvaizdą?   

Autentiškų Vytauto atvaizdų, galima sakyti, neišliko, išskyrus nelabai informatyvų jo atvaizdą majestotiniame antspaude. Čia Vytautas pavaizduotas sėdintis soste, bet jo veido bruožų negalima įžiūrėti. Kažkoks Vytauto atvaizdas buvo nutapytas ant jo 1409 m. funduotos Trakų parapijinės bažnyčios sienos, tačiau ši freska neišliko, kaip ir galimai valdovo gyvenimo scenas vaizdavusios Trakų Salos pilies freskos (iš jų liko tik vienas kitas freskų liekanų piešinys ir menki iki šiol matomi pėdsakai).   

Amžininkams krito į akis tai, kad Vytautas neaugino barzdos, tačiau barzdų neaugino nė vienas to meto lietuvis, išskyrus priėmusius stačiatikių tikėjimą. Visi barzdotų mūsų kunigaikščių portretai – vėlyvų fantazijų rezultatas, kaip ir stereotipinė Maironio frazė „lietuviai barzdočiai dūmoja“.   

Lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas paliko mums trumpą žodinį Vytauto išvaizdos apibūdinimą: „Buvo liesas ir nedidelio ūgio, nes to, kurio gamta nebuvo linkusi apdovanoti ypatinga išvaizda ir ūgiu, kitomis ypatybėmis gausiai apdovanojo“.   

Kas žinoma apie Vytauto Didžiojo kapavietę ir kodėl nepavyko aptikti jo palaikų Vilniaus Katedroje? Gal žinoma kur yra palaidotas Vytauto žmona ar kiti artimieji?    

Vytauto kapas Vilniaus katedroje buvo žinomas ir laikomas pagarboje iki 1655 metų, kuomet Vilnių užėmė Rusijos kariuomenė. Po 6 metus užtrukusios Vilniaus okupacijos, kurios metu miestas, ir ypač pilių teritorija, buvo smarkiai nuniokotas, Vytauto, kaip ir kai kurių kitų garbingų asmenų kapai, buvo išplėšti, sunaikinti ir nuo to laiko nebėra žinomi. Galbūt Vytauto palaikus kas nors paslėpė pačios Katedros požemiuose ar išgabeno kur nors kitur – dėl to buvo pareikšta įvairių spėliojimų, bet iki šiol konkrečių žinių apie dabartinę Vytauto palaikų vietą nėra.   

Vytauto žmona Ona, kuri 1382 m. padėjo Vytautui pabėgti iš nelaisvės Krėvos pilyje ir tuo galbūt išgelbėjo Vytautui gyvybę, mirė 1418 m. ir buvo palaidota Vilniaus katedroje. Čia pat buvo palaidotas ir 1440 m. sąmokslininkų Trakuose nužudytas Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis. Jų kapų likimas po 1655-1661 m. nuniokojimų buvo toks pats, kaip ir Vytauto kapo.   

Tuo tarpu vienintelė Vytauto duktė Sofija, ištekėjusi į Maskvą ir suvaidinusi išskirtinį vaidmenį Rusijos istorijoje, buvo palaidota Maskvoje, Dangun žengimo cerkvėje, kurią 1929 m. sunaikino bolševikai. Vis dėlto Sofijos Vytautaitės sarkofagas buvo perkeltas į Arkangelo soborą ir išliko iki mūsų dienų.   

Ką galėtumėte pasakyti apie Vytauto mėginimus karūnuotis ir Jogailos vaidmenį šiuose reikaluose?   

Per visą savo valdymo laikotarpį Vytautas sprendė du pagrindinius uždavinius – tai kryžiuočių grėsmės likvidavimas ir Lietuvos savarankiškumo įtvirtinimas. Pastaroji problema iškilo 1386 m., kuomet Lietuvos valdovas Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. Lietuvos savarankiškumo požiūriu tai buvo problema, tačiau kovos su kryžiuočių požiūriu – sprendimas. Juk tik jungtinėmis Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pajėgomis 1410 m. Vytautui pavyko pasiekti lemtingą pergalę Žalgirio mūšyje ir 1422 m. priversti kryžiuočius sudaryti Melno taiką. Būtent kryžiuočių problema ilgą laiką neleido Vytautui visai nutraukti santykių su Lenkija ir formalaus pavaldumo Lenkijos karaliui Jogailai.   

Vengrijos karalius ir būsimasis Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis dar 1410 m., Žalgirio mūšio išvakarėse, siūlė Vytautui karūną, bet apie ją tuomet ir pagalvoti buvo ne laikas. Vytautas tai puikiai suprato, ir ne tik nepriėmė pasiūlymo, bet ir neatsisveikinęs išvyko iš Kežmarko, kuriame vyko jo ir Zigmanto Liuksemburgiečio derybos. Tik po Melno taikos galima buvo pradėti galvoti apie galutinį Lietuvos valstybės savarankiškumo įtvirtinimą. Tad 1429 m. pradžioje Lucko suvažiavime to paties Zigmanto Liuksemburgiečio vėl iškelta karūnavimo idėja buvo Vytauto jau laukiama ir sutikta palankiai. Jai iš karto pritarė net Jogaila, bet išgirdęs šį pritarimą Vytautas neskubėjo džiaugtis ir paragino pusbrolį pirmiau gauti savo tarybos pritarimą. Ir neapsiriko, nes įtakingieji Jogailos patarėjai nė girdėti apie Vytauto karūnaciją nenorėjo. Jie greitai pakeitė ir Jogailos poziciją šiuo klausimu.   

Tad dėl karūnacijos kilo didelis teisinis ginčas, kuris užsibaigė tuo, kad Vytautas ir imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis sutarė surengti karūnaciją be popiežiaus ir Lenkijos karaliaus Jogailos sutikimo. Karūnacija buvo numatyta Vilniuje 1430 m. rugsėjo 8 d., sukviesti svečiai. Tačiau lenkai išstatė sargybas ir nepraleido per Lenkijos teritoriją turėjusios vykti Zigmanto Liuksemburgiečio pasiuntinybės su karūna. Karūnacija buvo atidėta ir ieškoma kitų būdu perduoti karūną, tačiau spalio 27 d. Vytautas mirė.   

Kaip vertinate Vytauto ir Jogailos santykius, Vytautą politiką?  

Dar Algirdo ir Kęstučio sutartimi buvo nustatyta, kad jų pirmagimiai iš antrųjų santuokų – Jogaila ir Vytautas – taps jų įpėdiniais ir draugiškai sutardami valdys Lietuvą, kaip tą darė ir Algirdas su Kęstučiu. Šio susitarimo dvasia Vytautas ir Jogaila ir buvo auklėjami, todėl jų santykiai nuo pat vaikystės ir jaunystės buvo artimi ir draugiški.   

Tačiau po Algirdo mirties tarp Kęstučio ir Jogailos kilo nesantaika, pakurstyta kryžiuočių, kurie pranešė Kęstučiui, kad Jogaila sudarė su jais separatines paliaubas. Kęstutis galiausiai užėmė Vilnių ir nušalino Jogailą nuo valdžios. Vytautas nenoromis buvo įtrauktas į šį konfliktą, nes neišvengiamai turėjo palaikyti tėvo pusę. Po nepilnų metų Jogailai atsiėmus Vilnių ir užėmus Trakus, Kęstutis ir Vytautas atvedė prie Trakų savo kariuomenę. Mūšis neįvyko, nes Jogaila pasiūlė derybas, o paskui apgaule suėmė Kęstutį ir Vytautą.   

Krėvos pilyje įkalintą Kęstutį netrukus nužudė Jogailos tarnai, o Vytautui pavyko pabėgti. Jis buvo priverstas ieškoti laikino prieglobsčio pas savo priešus kryžiuočius, ir jam neblogai pavyko jais manipuliuoti, siekiant savo tikslų. Prasidėjo dešimtmetis Vytauto ir Jogailos kovų, kuriose, tiesa, buvo pertrauka, kai Vytautas bandė su Jogaila susitaikyti, parėmė jo krikštą ir karūnaciją Lenkijoje. Kovos pasibaigė 1392 m. Astravo susitarimu, kuriuo Vytautas pripažintas Jogailos vietininku Lietuvoje.   

Nuo šiol Vytautas ir Jogaila nustūmė šalin visus nesutarimus, ir vėl sutelkė savo jėgas bendram tikslui – kryžiuočių grėsmės įveikimui. Tai atvedė į pergalę prie Žalgirio ir sėkmingo karo užbaigimo. Iš esmės net Vytauto karūnavimo byla pusbrolių santykių labai nesugadino. Vytautas suprato, kad kovoja ne tiek su Jogaila, kiek su Lenkijos diduomene, kurios spaudimui Jogaila pasidavė.   

Ko Jūsų nuomone galėtų iš Vytauto Didžiojo pasimokyti šiuolaikiniai Lietuvos vadovai?   

Vytauto politinės elgsenos modelį galima apibūdinti dviem dėmenimis – jis niekam nepataikavo, bet ir vengė užsitraukti neapykantą. Kaip jis tai derino? Nepataikauti – tai reiškia siekti savo tikslų net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Iš visų Vytauto priešininkų, ko gero daugiausia nuo jo nukentėjo ir labiausiai jo turėjo nekęsti kryžiuočiai. Bet kryžiuočių priešiškumas turėjo savo ribas. Ne kartą Vytauto apgauti, sumušti ir pažeminti, jie vis dėlto viską užmiršdavo, kai tik Vytautas jiems parodydavo savo palankumą.   

Priešiškus kryžiuočiams veiksmus Vytautas mokėjo pagrįsti taip, kad net ir patiems kryžiuočiams būdavo aišku, kodėl Vytautas siekia savo tikslų, net jei tie jo siekiai kirtosi su jų esminiais interesais. Jie taip pat galėjo suprasti, kad tuomet, kai jų interesai nesusikerta su Vytauto interesais, kad ir kas tarp jų būtų atsitikę, jie turi galimybę su juo bendradarbiauti.   

Vytautas nieko nedarė vien iš neapykantos, arogancijos ar užgaidos. Kiekvienas jo žingsnis turėjo savo logiką, ir tą logiką Vytautas mokėjo išaiškinti visiems. Nors kai kurie šiuolaikiniai interpretatoriai mėgsta postringauti, kad Vytauto veikla Lietuvos naudai buvo susijusi tik su tuo, kad į Lietuvą jis žiūrėjo kaip į savo nuosavybę ar dvarą, paties Vytauto laiškai liudija visai kitokius motyvus, kuriuos jis viešai deklaravo. O akcentuodavo jis būtent Lietuvos interesą. Žemaitijos priklausomybę Lietuvai grindė tuo, kad žemaičiai su lietuviais yra tie patys ir ta pačia kalba kalbantys žmonės, jautę tarpusavio bendrumą.   

Kai Jogaila nepritarė Vytauto karūnacijai, Vytautas jam priekaištavo ne tiek dėl savęs: „…paskubėjote ne tik mus, bet ir kraštą bei mūsų Lietuvos bajorus šitaip pažeminti ir paminti, atimdamas iš jų laisvę“.   

Vytautas niekada nevengė aiškinti savo pozicijos – tai jam buvo būtinas ir savaime suprantamas politikos elementas. Kaip jis aiškindavo savo veiksmus, puikiai matosi iš jo laiškų (tik, deja, daugumos jų nėra net išverstų į lietuvių kalbą). O šiuolaikiniams mūsų politikams iš Vytauto būtų galima pasimokyti daug ko. Politiką, kuris viešai didžiuojasi tuo, kad yra nekenčiamas ir tai traktuoja kaip įrodymą, kad jis esąs ryžtingas ir priima labai reikalingus „nepopuliarius“ sprendimus, Vytautas turbūt laikytų beviltišku politikos diletantu. Bet kuriuo atveju tai yra visiška Vytauto politikos priešingybė. Tad būtent šio politikos pradžiamokslio kai kuriems mūsų politikams ir reikėtų iš Vytauto pasimokyti.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kemblys says:
    12 m. ago

    Kažkada, kažkokiame forume, Istorikas Tomas Baranauskas žadėjo Kembliui įteisinti žodį VADYSTĖ mokslinėje istorikų kalboje. Skola ne žaizda – neužgis. Gal kas nuorodą.., kur ‘mokslinio išsireiškimo’ ieškoti?

    Atsakyti
  2. Jonas says:
    12 m. ago

    Šiaulių universiteto doc. Stasys Šimaitis rado Žagarės ir Joniškio bažnytinius dokumentus 1676m.,kur Joniškio bažnyčios vizitacijos aktuose vasario 11d.,vyskupas K.Pacas primygtinai reikalauja,pagerbti pagal Rubrikų noustatą Vytautą Didijį ,Joniškio bažnyčią vyskupas vizitavo vėliau vasario 24d., vizitacijos aktuose Vytauto vardas nebeminimas, bet aprašant didijį altorių yra labai svarbūs žodžiai: “Pašventintas šis altorius drauge su bažnyčia, bet švedų karo metu ,akmuo,buvęs altoriaus soste, išmestas. Tačiau tikėtina, kad relikvijos, esančios karste, yra nepaliestos.Altorius turi nesenai- 1662 m.pašventintą šviesiausiojo Sapiegos portatilį.” Šis įrašas – nenuginčijamas argumentas.Čia akivaizdžiai kalbama apie neindentifikuotą karstą su relikvijomis, esantį altoriuje. Vėliau tas karstas kažkur dingo.
    Yra atrasta M.Nostradamo kodavimo sistema ,pagal kurią galime teigti, kad Vytauto Didžiojo palaikai yra paslėpti Kryžių kalno slėptuvėje.
    Jei norite daugiau sužinoti kreipkitės į Šiaulių archeologus {asmeniškai į Audronę Šapaitę}. Jeigu tuo klausimu nepadės ,parašykite į elekroninį paštą man.

    Atsakyti
  3. Atgalinis pranešimas: S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.? | Alkas.lt
  4. edmundas says:
    4 m. ago

    Vien Dlugošo pasakojimais remtis yra netikslinga. Tokia pat informacija turi ateiti ir iš kito skirtingo šaltinio. Tik tokiu atveju ji bus patikima. Taip dirba visos pasaulio spec. tarnybos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

2022 05 05
Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

2022 05 02
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

R. Ozolas. Ukraina – Europos ateities garantas

2022 04 17
Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

2022 04 14
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentai aptars paramą Ukrainai

2022 04 11
„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

2022 03 31
„Aktualioji istorija“: Pastangos sukurti Ukrainos kazokų valstybę XVII–XVIII a.

„Aktualioji istorija“: Pastangos sukurti Ukrainos kazokų valstybę XVII–XVIII a.

2022 03 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Pabėgėliai, Stepanatakertas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Rūpestis pabėgėliais bus patikėtas naujai įstaigai

2022 05 25
Medžioklės taryboje – daugiau visuomenės atstovų
Lietuvoje

Medžiotojams – privalomas draudimas

2022 05 25
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo

2022 05 25
Specialistai pataria neapsigauti ir atidžiai vertinti maisto papildų reklamos teiginius
Lietuvoje

Nauja vaistų kainodara leis sutaupyti

2022 05 25
Pažymima dingusių be žinios vaikų diena
Lietuvoje

Minima Tarptautinė dingusių be žinios vaikų diena

2022 05 25
Prezidentas pakvietė „Google“ plėsti veiklą Lietuvoje
Lietuvoje

Prezidentas pakvietė „Google“ plėsti veiklą Lietuvoje

2022 05 25
Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams
Kultūra

Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams

2022 05 25
Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų
Architektūra

Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tiks ir ano karo dalyviai? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Kažin apie S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • P.Skutas apie Ministro dėmesys – Alytaus keliams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rūpestis pabėgėliais bus patikėtas naujai įstaigai
  • Medžiotojams – privalomas draudimas
  • Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo
  • Nauja vaistų kainodara leis sutaupyti

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 690; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 641; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 634; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 476; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis peržiūrėta: 271; komentarų: 0
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 265; komentarų: 7

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 23
3
Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Lenkijos prezidentas A. Duda Kijeve pareiškė tvirtą paramą Ukrainai ir padėkojo ukrainiečiams už tai, kad jie gina...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 15
3
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Putinas Suomijos prezidentui Sauliui Nynistio (Sauli Niinistö) telefonu pareiškė, kad Suomijai neutraliteto atsisakymas būtų klaida. Mes niekaip...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

by Kristina Aleknaitė
2022 05 12
4
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

Pirmasis pasaulinis karas pakeitė Europos geopolitinę padėtį ir sudarė galimybę Lenkijai ir Lietuvai atgauti prarastą nepriklausomybę. Naujai susiklosčiusi padėtis teikė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Tiks ir ano karo dalyviai? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Kažin apie S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • P.Skutas apie Ministro dėmesys – Alytaus keliams
  • PLATINKIME ŽINIĄ! - apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

Kitas straipsnis

Lietuva yra dideliame pavojuje!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai