Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?

www.alkas.lt
2013-05-05 14:09:31
11
Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?
Milda – meilės deivė | organizatorių nuotr.
Milda – meilės deivė | organizatorių nuotr.

Šį šeštadienį, gegužės 4 d., Vilniuje atidarytas laikinas Baltų dievų muziejus, kuriame eksponuojamos improvizuotos fotografijos bei video klipai iš senųjų lietuvių dievų gyvenimo. Muziejaus sumanytojai teigia, kad jo ekspozicijos lankytojai nepamatys iš medžio išdrožtų rūpintojėlių – situacijos iš senųjų dievų gyvenimo atkurtos naudojantis moderniomis priemonėmis, o nuotraukų ir video klipų „herojai“ – ne visai tokie, kokius daugelis įpratę įsivaizduoti. Netradicinę ekspoziciją galima apžiūrėti Vilniaus dizaino savaitės metu – gegužės 4-11 d. – kavinėje „Coffee Inn“

„Prieš porą metų leisdami vasarą kaime ir bendraudami su vietiniais gyventojais, prisiklausėme negirdėtų padavimų, sakmių ir legendų apie miškuose, sodybose, šventvietėse gyvenančias būtybes. Tada nusprendėme į tuos pasakojimus labiau pasigilinti – juk visi žinome, kas toks buvo Dzeusas, o kodėl mažai ką galime papasakoti apie lietuvių dievus?“, – apie tai, kaip gimė susidomėjimas baltų dievais, pasakoja vieni iš muziejaus idėjos autorių Gediminas Tamulynas ir Raimondas Kavaliauskas.

Pasak jo, prasidėjus informacijos apie baltų dievus paieškoms internete, paaiškėjo nemažai įdomių dalykų. Pavyzdžiui – baltų dievai taip pat buvo mistiški ir galingi, tačiau priėmus krikščionybę, kai kurios senojo tikėjimo šventvietės buvo užstatytos bažnyčiomis, o dievai, tokie kaip ragana ar velnias, nepelnytai sudemonizuoti. Anot G. Tamulyno, daugelis žmonių klysta – lietuviai nebuvo stabmeldžiai, jie tikėjo panteizmu, jie reiškinius suvokė kaip vieną bendrą visumą (Dievas yra viskas, arba viskas yra Dievas). Be to, mūsų protėvius vadinti pagoniais būtu klaida, nes žodis „pagonis“ reiškia „provincialas, neišmanėlis“.

„Suradę gausybę neįtikėtinai įdomios informacijos, norėjome ja pasidalinti ir su kitais – kad paskatintume lietuvius daugiau domėtis savo pradu ir didžiuotis mūsų protėvių išmintimi. Taip ir kilo mintis, kad seniesiems dievams reikia šiek tiek viešųjų ryšių. Pabandėme imituoti tam tikras situacijas iš jų gyvenimo ir jas nufotografuoti bei nufilmuoti, o iš sukauptos medžiagos sumanėme įkurti netradicinį muziejų“, – sako G. Tamulynas ir priduria, kad visi, nesilankantys muziejuose, dabar neturės tam pasiteisinimo, mat šis netradicinis muziejus ateina tiesiai pas lankytoją.

Netradicinis baltų dievų muziejus lankytojų laukia nuo gegužės 4 d. iki gegužės 11 d.  Vilniuje, kavinėje „Coffee Inn“, Didžioji g.  6

httpv://youtu.be/R_IIfe4tT_I

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius
  2. Teatro „cezario grupė“ premjeroje vaikams pasakos apie pasaulio dievus ir dvasias
  3. Baltų kultūros ir religijos mokykloje kalbėta apie Dievus ir nežinomą Lietuvos istoriją (video) (VI)
  4. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  5. Atidaroma Vijos Tarabildienės akvarelės darbų paroda
  6. Pietų Korėjoje ypatingo dėmesio susilaukė lietuvių menininkų paroda „Baltų dievai“
  7. Krivija – baltarusių šventoji žemė. Pokalbis su Aliaksėjumi Dzermantu
  8. SPANXTI: plėnis nuo pelenų teskiria vos viena akimirka, arba bendrabaltiško vardiklio beieškant (video)
  9. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  10. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  11. LDK valdovų rūmai kviečia į diskusiją „Muziejaus fenomenas“
  12. P.Brūveris. Pirmiausia esam baltai
  13. Šventinis Krivio sveikinimas (audio)
  14. A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis?
  15. Fotometraštininko J.Ambraškos atminimui skirta istorinių nuotraukų paroda Panevėžyje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Vilna says:
    12 metų ago

    Aukštuomenės, karių arba valstybiniai Mindaugo garbinti dievai yra žinomi, tai – Andajus, Perkūnas, Teliavelis ir Žvėrūna. Palaipsniui juos perėmė ir atskiros ūkinės veiklos sritys pirkliai, amatininkai, medžiotojai, žvejai, žemdirbiai ir t.t., o buvusieji šeimų, genčių gyvenimo būdo, susijusio su metų laikų kaita, dievai palaipsniui buvo primiršti.
    Pvz., Temidės – teisingumo vykdymo funkcijas valstybėje Mindaugo laikais dar vykdė Žvėrūna, Medeina, bet jų dieviškosios galios buvo gerokai prisilpę. Greičiausial valstybingumams stiprėjant, kuriantis karalystėms, imperijoms šių deivių funkcijas perėmė Perkūnas, atitinkamai vyko ir kitų galių pasikeitimai.

    Atsakyti
  2. čiabuvis says:
    12 metų ago

    bendravome kaime su mistinias vietinias gyventojais 🙂
    Vaikai, vaikai…

    Atsakyti
  3. Getas says:
    12 metų ago

    Tai, kad Dzeus, lortyniškai užrašyta Devs, Garsą “D” prieš balsę taria trakai, getai (jie jotvingiai, dabar dzūkai) “DZ”, o ženklas “V” tariamas “U”, vadinasi Dzeus yra Dzevs, lietuviškai Dievas, dzūkiškai Dzievas. Darykite išvadą patys. Dievas dar vadinamas “Pradžiapatis” – Indijoje- visko pradžia.
    Mūsų tautiečiai labai mėgsta garbinti svetimybes, o savo Dievus, žodžius užmiršti. Vietoj Deivės Laimos – Fortūna, vietoj – Laumės – Fėjos ir t.t.
    Sveikinu muziejaus sumanytojus, jei tai nebus reklaminiai viešieji ryšiai.

    Atsakyti
    • Getautas says:
      12 metų ago

      Per History kanalą rodytoje laidoje angliškai Dzeusas buvo tariama panašiai į Zujus. Lietuviškai Zujus reiškia “visur esantis, zujantis”, yra pavrdė Zujus, daug vietovardžių su šia šaknimi, pavyzdžiui Zujūnai. Įdomu, kaip jį taria patys graikai? Iš kur pas mus ta D žodžio pradžioje?

      Atsakyti
      • Vilna says:
        12 metų ago

        Žodis Dievas yra giminingas graikų Teos “dievas”, o ne Dzeusui. Dzeusas giminiuojasi su lotyn. jus “teisė”, justa “teisinga”, justicija “teismų žinyba”, anglų just (džast) “teisingas” ir t.t. Pagal paskirtį Dzeusas yra lyginamas su romėnų Jupiteriu, o šis su liet. Perkūnu. Tai Dievams yra priskiriama Dievo karalystės (valstybės) teisingumo vykdymo aukščiausių pareigūnų galios. Papratai sakant, tai – karalystės teisėjai, anstoliai ar pan., išrišantys ginčus, įvykdantys bausmes.
        Antstolio darbas yra susijęs su zujimu, todėl galimas daiktas jis galėjo būti epitetiškai vadinamas Zujumi, bet čia gali slypėti, kas labiau ir tikėtina yra, lot. “jus” šaknis, pvz., gali būti, kad pavardė Zujus< zojus< liet. gojus "giraitė", "miškelis". Tokiu atveju prieitume, kad vardai Zujus ir Medeina galėjo senovėje būti sinonimai: Zujus=Medeina, nes Medeina<medis "miškas". Bet to Dzeuso ir Zujaus vardų giminystei įrodyti dar nepakanka. Dar yra būtina, kad teisingumo dievų (deivių) vardų priešdėliškas sudarymo būdą, t.y. pvz., kad gr. Dzeusas, liet. Zujus, gr. Temidė, pagaliau Perkūno vardų sandai Dze-, Zu-, Te-, Pe/Per yra buvę kaip priešdėliai ir kaip tokie buvo panaudoti sudarant minėtus vardus.
        Tuo tikslu pirmiausia yra būtina išnagrinėti pavardžių Zujus, vietovių pavadinimų Zujūnai ir pan. atsiradimo istorijas ir etimologijas. Laikyti Dzeusą ir Zujų giminingais vien iš panašaus jų skambesio nepakanka.

        Atsakyti
  4. Artūras Gotautas says:
    12 metų ago

    Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?
    “Netradicinę ekspoziciją galima apžiūrėti Vilniaus dizaino savaitės metu – gegužės 4-11 d. – kavinėje „Coffee Inn“
    Ar Lietuvos Dievės ir Dievai suprastų tą kalbą,kuria čia rašoma ? 😀
    O dar ir kavinėje ir dar “Coffee Inn” 😀
    “Taip ir kilo mintis, kad seniesiems dievams reikia šiek tiek viešųjų ryšių”
    O kas dar kilo be šios “minties” ? 😀

    Atsakyti
    • Gintautė says:
      12 metų ago

      taigi kavinėje ” kavytė viduje” ar lietuviškiems Dievams tokia vieta patiktų ?

      Atsakyti
  5. Romas-Tęsėjas says:
    12 metų ago

    Malonu, kad lietuviai pagaliau pradeda gręžtis į savo praeitį ir palaipsniui gaivina ją, nors akadėminė visuomenė tam procesui yra arba visiškai abėjinga, arba jai tai daryti yra griežtai draudžiama! Gaila akademikų ir profesūros!
    Kalbant apie mūsų dievus, pirmiausiai būtina paminėji dievą Pradžiapatį, kuriam, pagal senovės indų šaltinius, jau virš 50 000 metų!!! Kaip d. Pradžiapatis, taip ir jo dievai ainiai, pradedant indų dievu Brachma, buvo Saulės simboliais. Kiti dievai simbolizavo Mėnulį arba tarpinius geofizinius procesus tarp Saulės ir Mėnulio viešpatavimo. Tad, anot šaltinių, mūsų protėviai turėjo galybę dievų. Tačiau buvo griežčiausia tvarka, koks gyventojų luomas kuriam dievui galėjo melstis ir jį garbinti bei jam atnašauti aukas.
    Šaltiniuose randame, kad daugelio kultūrų, tame tarpe ir Egipto, ir keltų bei germanų, ir indų, ir net Velykų salos gyventojai, pirmąjį savo tėvą, arba pirmąjį dievą vadina Manu, Menu, Minu ir t.t. Visa tai rodo, kad šios kultūros mena laikmetį, kai Žemėje “viešpatavo” ne Saulė bet Mėnulis. (Nesistebėkite, lietuvių kalbai ne mažiau nei d. Pradžiapačiui!). Juk Saliamonas (Suleimanas) taip pat buvo ne karalius bet simbolizavo Saulės ir Mėnulio dvivaldystę, kuri mūsų Žemės pusrutulyje buvo nuo 970 iki 470 m.pr.m.e.
    O Egipte faraonų laikais garbinamas dievas Linas? Jo lietuviškas vardas pasako ne tiktai tai, kad nuo seno egiptiečiai mėgo linus ir iš jo pagamintus drabužius (tai buvo pagrindinis šventikų apdaras), bet ir tai, kad dar faraonų laikais Egipte lietuvių kalba nebuvo svetima.
    Graikų Dzeusas liudija, kad šios kultūros pradininkais buvo arijų-baltų- lietuvių protėviai. Dzeuso žmona Hera. Juk tai deivė Gera! (beje, anot Herodoto, jo laikais gerų gentis gyveno Dniepro aukštupyje).
    Dievas Prometėjas! Tai kiaurai permatantis! Pusdieviai Heraklis ir Tęsėjas!? Heraklis simbolizavo 1365 m.pr.m.e. sprogusio Tero ugnikalnio pelenus, kurie, tikėtina, apakino viso regiono gyventojus. Tad jiems liko tiktai prašyti Gero- aklio pasigailėti. Tęsėjas gi simbolizavo cunamį bangas, kurios po minėto ugnikalnio sprogimo nuniokojo ne tiktai Viduržemio bet ir Juodosios jūros pakrantes.
    Kas norėtų geriau pažinti mūsų kultūros ir praeities šaknis, siūlau paskaityti Romualdo Zubino knygas “Perkūnas” ir “Per praeitį į ateitį”.

    Atsakyti
  6. lyvis says:
    12 metų ago

    Nesuprantu apie kokius čia Dievus kalbate? Rodo pornografija o visi kalba kaip nori pamatyti tuos Dievus. Gal tai būtų tiksliau matriarchatas, bet kur čia lietuviški Dievai? lyvis

    Atsakyti
  7. El Getas says:
    12 metų ago

    Aš alfa ir omega-papiruso žinovas ir Romos Gryžulas.
    -Eli eli lama sabachtani-ištare i numire,–kas reiškia:
    -Dievuli,dievuli-žmogaus vėlė eina drąsiai i žvaigždetą Galaktiką , į pietų geruliu Dausas.
    Neseniai popiežius nueme kaltinimus žydams del Jezaus ekzekucijos,ka reikejo seniai padaryti.Ir štai kodel.Žydų karalius Erodas ir jo Mezes išpažinejai teisme nedalyvavo.Teise farizieju sekta,kuria kol kas nespejau pasidometi.Erodas lotynų žodyne ištaisytas į Herodes. o teisinga turdu būti HER ODIN.Gotu dievas Odinas,rusų Rodina ir pirmas skaicius–ranka mosuokit staciatikiu tripetį ir rusiškai skačiuokit 1,2,7,9.Kunigai kruvinus nagus prikišo ir istorija pataisė.Matau saują runų:H,HE,HER,ER,RO,DI…Kas reiškia maždaug:
    -Mozės dangiška šviesa,Angelo ir Elgetos zvaigždes Lietuvai.
    Mozes su Erodu,o ne su budeliais fariziejais.Lietuvą istorikai kildina iš upliukščio,o iš tiesų lietuva ir pasaulis lygevertės sąvokos.Sachara yra pasaulis,bet ne Lietuva.Lietuva yra Europa.Europoje yra paslepta Lietuvos runa.Del didiku nuolatiniu išdavysciu Lietaus šalis sutrauke iki “Kowno Litwa”.ko nepadare visų pakraipu kunigai per 2000 metų,per nepilną šimtmetį padarys nuosavas elitas-dievukai.
    Ir aš giliai isitikinęs,kol nepaviešinsim runų,netaskelisim tikros žmonijos istorijos-tol žydų valdomų trilijonų investicijų nebus.Ir aš nesiruošiu jiems duot dar vienų”Valdovų rumą” pavogt.Kada valdžia Wiljamsininkus ir 100 didžiausiu vagiu pasodins,tada ir paviešinsiu.Koios gali but žydų investicijos,kada Lietuvos elitas pradejo kara su Dangumi.
    Pietuose žiba žvaigžde:
    Asmi disce Puppis xi.
    Sukeičiam skiemenis “asmi KEDIS Menulyje….”
    Rado pedofilai su kuo kariaut,su Neriga-Angelo ir Velykos dukra milzine galinde.Lietuvos naikinimas tesiamas.

    Atsakyti
  8. cheche says:
    12 metų ago

    dievai baltų, o dievų kostiumai – Afrikietiški :DDD

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“ | etnosportas.lt nuotr.

Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“

2025 06 30
Su draugėmis, 1974 m. | R. Vikšraitis | LNM nuotr.

Laiminga vaikystė – baloje, tarp gėlių, su blynu rankoje

2025 06 28
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
Menininkas Kęstutis Svirnelis | M. Žičiaus nuotr.

VDA 700 m² parodų salėse bus atidaryta skulptoriaus K. Svirnelio paroda „Skaitmeninė Dūšia“

2025 06 25
Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda | panevezysnow.lt nuotr.

Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda

2025 06 23
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Vieno eksponato – J. Gotliebo Veiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje | lnb.lt nuotr.

Vieno eksponato – J. Gotlibo Vaiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje

2025 06 21
Radinys Chersono srityje | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – radiniai iš LDK tvirtovės Chersono srityje

2025 06 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui

Kultūros projektams finansuoti skiriama 8 188 000 litų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai