Ketvirtadienis, 13 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?

www.alkas.lt
2013-05-05 14:09:31
288
PERŽIŪROS
11
Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?
Milda – meilės deivė | organizatorių nuotr.
Milda – meilės deivė | organizatorių nuotr.

Šį šeštadienį, gegužės 4 d., Vilniuje atidarytas laikinas Baltų dievų muziejus, kuriame eksponuojamos improvizuotos fotografijos bei video klipai iš senųjų lietuvių dievų gyvenimo. Muziejaus sumanytojai teigia, kad jo ekspozicijos lankytojai nepamatys iš medžio išdrožtų rūpintojėlių – situacijos iš senųjų dievų gyvenimo atkurtos naudojantis moderniomis priemonėmis, o nuotraukų ir video klipų „herojai“ – ne visai tokie, kokius daugelis įpratę įsivaizduoti. Netradicinę ekspoziciją galima apžiūrėti Vilniaus dizaino savaitės metu – gegužės 4-11 d. – kavinėje „Coffee Inn“

„Prieš porą metų leisdami vasarą kaime ir bendraudami su vietiniais gyventojais, prisiklausėme negirdėtų padavimų, sakmių ir legendų apie miškuose, sodybose, šventvietėse gyvenančias būtybes. Tada nusprendėme į tuos pasakojimus labiau pasigilinti – juk visi žinome, kas toks buvo Dzeusas, o kodėl mažai ką galime papasakoti apie lietuvių dievus?“, – apie tai, kaip gimė susidomėjimas baltų dievais, pasakoja vieni iš muziejaus idėjos autorių Gediminas Tamulynas ir Raimondas Kavaliauskas.

Pasak jo, prasidėjus informacijos apie baltų dievus paieškoms internete, paaiškėjo nemažai įdomių dalykų. Pavyzdžiui – baltų dievai taip pat buvo mistiški ir galingi, tačiau priėmus krikščionybę, kai kurios senojo tikėjimo šventvietės buvo užstatytos bažnyčiomis, o dievai, tokie kaip ragana ar velnias, nepelnytai sudemonizuoti. Anot G. Tamulyno, daugelis žmonių klysta – lietuviai nebuvo stabmeldžiai, jie tikėjo panteizmu, jie reiškinius suvokė kaip vieną bendrą visumą (Dievas yra viskas, arba viskas yra Dievas). Be to, mūsų protėvius vadinti pagoniais būtu klaida, nes žodis „pagonis“ reiškia „provincialas, neišmanėlis“.

„Suradę gausybę neįtikėtinai įdomios informacijos, norėjome ja pasidalinti ir su kitais – kad paskatintume lietuvius daugiau domėtis savo pradu ir didžiuotis mūsų protėvių išmintimi. Taip ir kilo mintis, kad seniesiems dievams reikia šiek tiek viešųjų ryšių. Pabandėme imituoti tam tikras situacijas iš jų gyvenimo ir jas nufotografuoti bei nufilmuoti, o iš sukauptos medžiagos sumanėme įkurti netradicinį muziejų“, – sako G. Tamulynas ir priduria, kad visi, nesilankantys muziejuose, dabar neturės tam pasiteisinimo, mat šis netradicinis muziejus ateina tiesiai pas lankytoją.

Netradicinis baltų dievų muziejus lankytojų laukia nuo gegužės 4 d. iki gegužės 11 d.  Vilniuje, kavinėje „Coffee Inn“, Didžioji g.  6

httpv://youtu.be/R_IIfe4tT_I

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius
  2. Teatro „cezario grupė“ premjeroje vaikams pasakos apie pasaulio dievus ir dvasias
  3. Baltų kultūros ir religijos mokykloje kalbėta apie Dievus ir nežinomą Lietuvos istoriją (video) (VI)
  4. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  5. Atidaroma Vijos Tarabildienės akvarelės darbų paroda
  6. Pietų Korėjoje ypatingo dėmesio susilaukė lietuvių menininkų paroda „Baltų dievai“
  7. Krivija – baltarusių šventoji žemė. Pokalbis su Aliaksėjumi Dzermantu
  8. SPANXTI: plėnis nuo pelenų teskiria vos viena akimirka, arba bendrabaltiško vardiklio beieškant (video)
  9. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  10. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  11. LDK valdovų rūmai kviečia į diskusiją „Muziejaus fenomenas“
  12. P.Brūveris. Pirmiausia esam baltai
  13. Šventinis Krivio sveikinimas (audio)
  14. A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis?
  15. Fotometraštininko J.Ambraškos atminimui skirta istorinių nuotraukų paroda Panevėžyje

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Vilna says:
    13 metų ago

    Aukštuomenės, karių arba valstybiniai Mindaugo garbinti dievai yra žinomi, tai – Andajus, Perkūnas, Teliavelis ir Žvėrūna. Palaipsniui juos perėmė ir atskiros ūkinės veiklos sritys pirkliai, amatininkai, medžiotojai, žvejai, žemdirbiai ir t.t., o buvusieji šeimų, genčių gyvenimo būdo, susijusio su metų laikų kaita, dievai palaipsniui buvo primiršti.
    Pvz., Temidės – teisingumo vykdymo funkcijas valstybėje Mindaugo laikais dar vykdė Žvėrūna, Medeina, bet jų dieviškosios galios buvo gerokai prisilpę. Greičiausial valstybingumams stiprėjant, kuriantis karalystėms, imperijoms šių deivių funkcijas perėmė Perkūnas, atitinkamai vyko ir kitų galių pasikeitimai.

    Atsakyti
  2. čiabuvis says:
    13 metų ago

    bendravome kaime su mistinias vietinias gyventojais 🙂
    Vaikai, vaikai…

    Atsakyti
  3. Getas says:
    13 metų ago

    Tai, kad Dzeus, lortyniškai užrašyta Devs, Garsą “D” prieš balsę taria trakai, getai (jie jotvingiai, dabar dzūkai) “DZ”, o ženklas “V” tariamas “U”, vadinasi Dzeus yra Dzevs, lietuviškai Dievas, dzūkiškai Dzievas. Darykite išvadą patys. Dievas dar vadinamas “Pradžiapatis” – Indijoje- visko pradžia.
    Mūsų tautiečiai labai mėgsta garbinti svetimybes, o savo Dievus, žodžius užmiršti. Vietoj Deivės Laimos – Fortūna, vietoj – Laumės – Fėjos ir t.t.
    Sveikinu muziejaus sumanytojus, jei tai nebus reklaminiai viešieji ryšiai.

    Atsakyti
    • Getautas says:
      13 metų ago

      Per History kanalą rodytoje laidoje angliškai Dzeusas buvo tariama panašiai į Zujus. Lietuviškai Zujus reiškia “visur esantis, zujantis”, yra pavrdė Zujus, daug vietovardžių su šia šaknimi, pavyzdžiui Zujūnai. Įdomu, kaip jį taria patys graikai? Iš kur pas mus ta D žodžio pradžioje?

      Atsakyti
      • Vilna says:
        13 metų ago

        Žodis Dievas yra giminingas graikų Teos “dievas”, o ne Dzeusui. Dzeusas giminiuojasi su lotyn. jus “teisė”, justa “teisinga”, justicija “teismų žinyba”, anglų just (džast) “teisingas” ir t.t. Pagal paskirtį Dzeusas yra lyginamas su romėnų Jupiteriu, o šis su liet. Perkūnu. Tai Dievams yra priskiriama Dievo karalystės (valstybės) teisingumo vykdymo aukščiausių pareigūnų galios. Papratai sakant, tai – karalystės teisėjai, anstoliai ar pan., išrišantys ginčus, įvykdantys bausmes.
        Antstolio darbas yra susijęs su zujimu, todėl galimas daiktas jis galėjo būti epitetiškai vadinamas Zujumi, bet čia gali slypėti, kas labiau ir tikėtina yra, lot. “jus” šaknis, pvz., gali būti, kad pavardė Zujus< zojus< liet. gojus "giraitė", "miškelis". Tokiu atveju prieitume, kad vardai Zujus ir Medeina galėjo senovėje būti sinonimai: Zujus=Medeina, nes Medeina<medis "miškas". Bet to Dzeuso ir Zujaus vardų giminystei įrodyti dar nepakanka. Dar yra būtina, kad teisingumo dievų (deivių) vardų priešdėliškas sudarymo būdą, t.y. pvz., kad gr. Dzeusas, liet. Zujus, gr. Temidė, pagaliau Perkūno vardų sandai Dze-, Zu-, Te-, Pe/Per yra buvę kaip priešdėliai ir kaip tokie buvo panaudoti sudarant minėtus vardus.
        Tuo tikslu pirmiausia yra būtina išnagrinėti pavardžių Zujus, vietovių pavadinimų Zujūnai ir pan. atsiradimo istorijas ir etimologijas. Laikyti Dzeusą ir Zujų giminingais vien iš panašaus jų skambesio nepakanka.

        Atsakyti
  4. Artūras Gotautas says:
    13 metų ago

    Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?
    “Netradicinę ekspoziciją galima apžiūrėti Vilniaus dizaino savaitės metu – gegužės 4-11 d. – kavinėje „Coffee Inn“
    Ar Lietuvos Dievės ir Dievai suprastų tą kalbą,kuria čia rašoma ? 😀
    O dar ir kavinėje ir dar “Coffee Inn” 😀
    “Taip ir kilo mintis, kad seniesiems dievams reikia šiek tiek viešųjų ryšių”
    O kas dar kilo be šios “minties” ? 😀

    Atsakyti
    • Gintautė says:
      13 metų ago

      taigi kavinėje ” kavytė viduje” ar lietuviškiems Dievams tokia vieta patiktų ?

      Atsakyti
  5. Romas-Tęsėjas says:
    13 metų ago

    Malonu, kad lietuviai pagaliau pradeda gręžtis į savo praeitį ir palaipsniui gaivina ją, nors akadėminė visuomenė tam procesui yra arba visiškai abėjinga, arba jai tai daryti yra griežtai draudžiama! Gaila akademikų ir profesūros!
    Kalbant apie mūsų dievus, pirmiausiai būtina paminėji dievą Pradžiapatį, kuriam, pagal senovės indų šaltinius, jau virš 50 000 metų!!! Kaip d. Pradžiapatis, taip ir jo dievai ainiai, pradedant indų dievu Brachma, buvo Saulės simboliais. Kiti dievai simbolizavo Mėnulį arba tarpinius geofizinius procesus tarp Saulės ir Mėnulio viešpatavimo. Tad, anot šaltinių, mūsų protėviai turėjo galybę dievų. Tačiau buvo griežčiausia tvarka, koks gyventojų luomas kuriam dievui galėjo melstis ir jį garbinti bei jam atnašauti aukas.
    Šaltiniuose randame, kad daugelio kultūrų, tame tarpe ir Egipto, ir keltų bei germanų, ir indų, ir net Velykų salos gyventojai, pirmąjį savo tėvą, arba pirmąjį dievą vadina Manu, Menu, Minu ir t.t. Visa tai rodo, kad šios kultūros mena laikmetį, kai Žemėje “viešpatavo” ne Saulė bet Mėnulis. (Nesistebėkite, lietuvių kalbai ne mažiau nei d. Pradžiapačiui!). Juk Saliamonas (Suleimanas) taip pat buvo ne karalius bet simbolizavo Saulės ir Mėnulio dvivaldystę, kuri mūsų Žemės pusrutulyje buvo nuo 970 iki 470 m.pr.m.e.
    O Egipte faraonų laikais garbinamas dievas Linas? Jo lietuviškas vardas pasako ne tiktai tai, kad nuo seno egiptiečiai mėgo linus ir iš jo pagamintus drabužius (tai buvo pagrindinis šventikų apdaras), bet ir tai, kad dar faraonų laikais Egipte lietuvių kalba nebuvo svetima.
    Graikų Dzeusas liudija, kad šios kultūros pradininkais buvo arijų-baltų- lietuvių protėviai. Dzeuso žmona Hera. Juk tai deivė Gera! (beje, anot Herodoto, jo laikais gerų gentis gyveno Dniepro aukštupyje).
    Dievas Prometėjas! Tai kiaurai permatantis! Pusdieviai Heraklis ir Tęsėjas!? Heraklis simbolizavo 1365 m.pr.m.e. sprogusio Tero ugnikalnio pelenus, kurie, tikėtina, apakino viso regiono gyventojus. Tad jiems liko tiktai prašyti Gero- aklio pasigailėti. Tęsėjas gi simbolizavo cunamį bangas, kurios po minėto ugnikalnio sprogimo nuniokojo ne tiktai Viduržemio bet ir Juodosios jūros pakrantes.
    Kas norėtų geriau pažinti mūsų kultūros ir praeities šaknis, siūlau paskaityti Romualdo Zubino knygas “Perkūnas” ir “Per praeitį į ateitį”.

    Atsakyti
  6. lyvis says:
    13 metų ago

    Nesuprantu apie kokius čia Dievus kalbate? Rodo pornografija o visi kalba kaip nori pamatyti tuos Dievus. Gal tai būtų tiksliau matriarchatas, bet kur čia lietuviški Dievai? lyvis

    Atsakyti
  7. El Getas says:
    13 metų ago

    Aš alfa ir omega-papiruso žinovas ir Romos Gryžulas.
    -Eli eli lama sabachtani-ištare i numire,–kas reiškia:
    -Dievuli,dievuli-žmogaus vėlė eina drąsiai i žvaigždetą Galaktiką , į pietų geruliu Dausas.
    Neseniai popiežius nueme kaltinimus žydams del Jezaus ekzekucijos,ka reikejo seniai padaryti.Ir štai kodel.Žydų karalius Erodas ir jo Mezes išpažinejai teisme nedalyvavo.Teise farizieju sekta,kuria kol kas nespejau pasidometi.Erodas lotynų žodyne ištaisytas į Herodes. o teisinga turdu būti HER ODIN.Gotu dievas Odinas,rusų Rodina ir pirmas skaicius–ranka mosuokit staciatikiu tripetį ir rusiškai skačiuokit 1,2,7,9.Kunigai kruvinus nagus prikišo ir istorija pataisė.Matau saują runų:H,HE,HER,ER,RO,DI…Kas reiškia maždaug:
    -Mozės dangiška šviesa,Angelo ir Elgetos zvaigždes Lietuvai.
    Mozes su Erodu,o ne su budeliais fariziejais.Lietuvą istorikai kildina iš upliukščio,o iš tiesų lietuva ir pasaulis lygevertės sąvokos.Sachara yra pasaulis,bet ne Lietuva.Lietuva yra Europa.Europoje yra paslepta Lietuvos runa.Del didiku nuolatiniu išdavysciu Lietaus šalis sutrauke iki “Kowno Litwa”.ko nepadare visų pakraipu kunigai per 2000 metų,per nepilną šimtmetį padarys nuosavas elitas-dievukai.
    Ir aš giliai isitikinęs,kol nepaviešinsim runų,netaskelisim tikros žmonijos istorijos-tol žydų valdomų trilijonų investicijų nebus.Ir aš nesiruošiu jiems duot dar vienų”Valdovų rumą” pavogt.Kada valdžia Wiljamsininkus ir 100 didžiausiu vagiu pasodins,tada ir paviešinsiu.Koios gali but žydų investicijos,kada Lietuvos elitas pradejo kara su Dangumi.
    Pietuose žiba žvaigžde:
    Asmi disce Puppis xi.
    Sukeičiam skiemenis “asmi KEDIS Menulyje….”
    Rado pedofilai su kuo kariaut,su Neriga-Angelo ir Velykos dukra milzine galinde.Lietuvos naikinimas tesiamas.

    Atsakyti
  8. cheche says:
    13 metų ago

    dievai baltų, o dievų kostiumai – Afrikietiški :DDD

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Atliekos miške
Gamta ir žmogus

VMU Trakų regioniniame padalinyje – vėl rastos tonos atliekų

2026 08 13
Elektra
Lietuvoje

Kitais metas dalis vartotojų galės rinktis dinaminius elektros perdavimo tarifus

2026 08 13
Pasienis su Baltarusija
Lietuvoje

VSAT pareigūnams įteiktos padėkos už pagalbą saugant Latvijos sieną

2026 08 13
Ugniagesiai gelbėtojai
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai šiemet jau daugiau kaip 1200 kartų likviduoti stipraus vėjo padarinių

2026 08 13
Mokykla, klasė
Lietuvoje

Nors dauguma vilniečių jau žino, kur mokysis jų vaikai, priėmimas dar nesibaigė

2026 08 13
Atliekų konteineriai
Lietuvoje

Audito komitetas tęs parlamentinę kontrolę dėl sostinės atliekų krizės

2026 08 13
Kompiuteris
Lietuvoje

Žolinė bus savaitgalį: ką svarbu žinoti apie darbo laiką ir apmokėjimą?

2026 08 13
„Baltijos kino dienos“ vyks Nacionalinėje bibliotekoje
Kultūra

10-osios „Baltijos kino dienos“ kviečia į praeities ir dabarties dialogą

2026 08 13
D. Stasiškienės darbai
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

M. Gaižiūtė. Dvi kūrėjos, du kūrybiniai pasauliai, viena erdvė

2026 08 13
„Žolinėk ’26“
Etninė kultūra

VU botanikos sode vyks „Žolinėk ’26“ 

2026 08 13
„Suburtynė“
Etninė kultūra

„Suburtynėje“ sutartinės nepertraukiamai bus giedamos visą parą!

2026 08 13
Perseidai
Astronomija ir kosmonautika

Perseidų naktis jau netrukus: kaip krintančias žvaigždes nufotografuoti telefonu?

2026 08 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Rimvydas apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Mikabalis apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Mikabalis apie V. Sinica. Ištrinti žmonės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMU Trakų regioniniame padalinyje – vėl rastos tonos atliekų
  • Kitais metas dalis vartotojų galės rinktis dinaminius elektros perdavimo tarifus
  • VSAT pareigūnams įteiktos padėkos už pagalbą saugant Latvijos sieną
  • Ugniagesiai šiemet jau daugiau kaip 1200 kartų likviduoti stipraus vėjo padarinių

Kiti Straipsniai

Tautinio paveldo kūrėjų paroda Rusnėje 2026

Kviečia IV-oji tautinio paveldo paroda – šįkart Rusnėje

2026 08 11
Parodos atidarymas, kalba A. Daukša

M. Gaižiūtė. „Ogi jūs ką šiandien darot…“ Knygnešių keliu link dabarties

2026 08 07
Neopagonybė

M. Lietuvis. Dėl sąvokos „pagonis“

2026 08 07
Paroda signatarų namuose - J. Basanavičiaus veikla

VU magistrantai atskleidžia J. Basanavičiaus archeologinę veiklą

2026 08 03
Fotografijų paroda „Veidai ir mintys“

Kviečia fotografo Algimanto Žižiūno paroda

2026 07 29
Čikagoje atidaryta išskirtinė Lietuvos paveldo ir šiuolaikinio meno paroda „Versmės“

Čikagoje atidaryta išskirtinė Lietuvos paveldo ir šiuolaikinio meno paroda

2026 07 15
A. Šuopys eina per mišką

Atlikėjai A. Šuopys ir R. Jančiukaitė pristato dainą „Gamtos gira“ – muzikinį pasakojimą apie ryšį su gyvąja gamta

2026 07 14
Parodos „Dvaro šventės ir laisvalaikis. XIX a. pab. – XX a. I p. apranga ir papročiai“ atidarymas

Burbiškio dvare atidaroma paroda pasakoja įspūdingą mados istoriją

2026 07 14
Puodžių karaliai

XI Lietuvos Puodžių karaliaus rinkimai kviečia šalies keramikus varžytis dėl garbingo titulo ir 3 000 eurų premijos

2026 07 12
Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Rimvydas apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Mikabalis apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Mikabalis apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Birželio 3 d. Akademija apie A. Gaižutis. Kazimierą Danutę Prunskienę palydėjus…
Kitas straipsnis
V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui

Kultūros projektams finansuoti skiriama 8 188 000 litų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai