Ketvirtadienis, 21 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Tarmės – mūsų motinų kalba

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2013 04 21 11:34
1
0
SHARES
Tarmės – mūsų motinų kalba
Tarmiškai porino Neveronių folkloro ansamblis „Viešia“, vadovė Jolanta Balnytė
Tarmiškai porino Neveronių folkloro ansamblis „Viešia“, vadovė Jolanta Balnytė

Štai taip šiltai, jaukiai buvo pavadintas renginys, įvykęs Kauno rajono Viešojoje bibliotekoje balandžio 17 – osios popietę. Jame tarmiškai pasikalbėti, apie tarmių likimą padiskutuoti kvietė visiems iš radijo laidos „Ot tai tau!“ žinoma etnologė Gražina Kadžytė. Dainavo, grojo, tarmiškai porino Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“( vadovė Jolanta Balnytė), Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ regioninio rato laureatai.

Kauno rajono Viešoji biblioteka, vadovaujama direktorės Irenos Stančiauskienės, vykdo projektą: „Kauniškiams rūpi didžiuotis turtinga lietuvių kalba ir skleisti jos grožį“.

Šio projekto autorė ir sumanytoja Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilhelmina Puskunigienė. Jos inicijuojami renginiai keliauja po visas Kauno rajono bibliotekas, mokyklas, kultūros centrus. Tą pačią dieną etnologė Gražina Kadžytė su folkloro dainininkais jau buvo svečiavusis Domeikavos gimnazijoje. Kuo plačiau turėtų sklisti liaudies daina, pasigrožėjimas tarmiška šnekta turėtų pasiekti ir atokiausius Kauno rajono kampelius, – toks yra šio projekto sumanymas.

Viešosios bibliotekos direktorė Irena Stančiauskienė prisipažino esanti kilusi nuo Kupiškio. Nors jau daug metų gyvenanti Garliavoje, bet išlaikiusi gimtąją tarmę – savų tėvų kalbą. Visi kupiškėnai  jai tarsi artimi giminės, paglosto širdį, išgirdus jų šnektą. Kaip toli benukeliautume, kiek pasaulio beapvažiuotume, savyje visuomet nešiojamės savo motinų kalbą, kuri kiekvienam yra pati mieliausia ir artimiausia.

Gražina Kadžytė
Gražina Kadžytė

Etnologė Gražina Kadžytė prisiminė, kaip gimė sumanymas šiuos 2013 – uosius paskelbti Tarmių metais. Buvo toks šaunių vyrų zarasiškių ansamblis (kuriam vadovavo Algis Svidinskas),  pasivadinęs „Šuliniu“, tarmiškai tariamas „šulnys“. To paties pavadinimo daina tapo lyg ir  prigimtinės kalbos – tarmės – „raktinis kodas“. Tėviškės šulinys – tai gyvojo vandens versmė, tai tėvų namai, papročiai ir tradicijos, gyvenimo būdas, o svarbiausia – įskiepyta dora, kuria vadovaudamiesi žmonės gyveno savą (neprimestą, nenukopijuotą, nepasiskolintą iš kitų kraštų) gyvenimą, kuris atsispindėjo visų pirma kalboje.

Tarmė – gyva kalba, gimusi tam tikroje vietoje, susijusi su vietiniu peizažu, žmonių temperamentu. Tarmę galėtume vadinti ypatingu fenomenu, kurį mokslininkai tebesiaiškina. Kodėl kartais gretimi kaimai tą patį daiktą vadina skirtingai? Kokia yra vieno ar kito daikto pavadinimo kilmė? Paribio tarmėms didelę įtaką, be abejo, padarė ir kaimyninės – latvių, gudų, lenkų, rusų kalbos. Tarmėse – daug skolinių. Jie rodo skirtingų tautų bendravimą, istoriškai susiklosčiusius santykius. Štai Mažosios Lietuvos lietuvininkams didelę įtaką turėjo vokiečių kalba, o Skuodo krašto tarmei – išnykusi kuršių kalba.

Nors Lietuva geografiniu požiūriu nedidelis kraštas, bet joje daugybė tarmių, šnektų. Kiekviena iš jų įneša vis kitokią spalvą ar atspalvį į mūsų tautos lobyną, todėl kiekvienos iš jų išnykimas, anot kalbininko A.Girdenio, „yra didesnė tragedija žmonijai negu kokio vabaliuko ar gyvūno išnykimas, nes kartu su tarme miršta tam tikras unikalus žvilgsnis į pasaulį, kuris jokioj kitoj tarmėj nei kalboj nebepasikartos; miršta ir tobuliausias, amžiais gludintas žmogaus dvasios kūrinys“.

Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“
Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“

Vienok tarmės nesustabdomai nyksta: išmiršta senųjų kaimų gyventojai, suaugę su savo gimtąja tarme ne tik per motinos kalbą, bet ir per ją atitinkančią aplinką; tarmių žemę „nudrenavo“, „nusausino“ ir dirbtinai sukurta bendrinė kalba, reikalinga visos tautos, visos valstybės bendravimui – susižinojimui. Buvo toks metas, kai tarmiškai kalbėti buvo gėda, nes tai buvo „provincialumo“ požymis. Ne vienas jaunas žmogus nenorėjo būti laikomas „kaimiečiu“, nes tai buvo tapę tamsumo sinonimu. Ypač tarmės aktyviai buvo naikinamos sovietmečiu. Dabar suvokiame, kad tai buvo daroma sąmoningai: savos tarmės – savasties – netekęs žmogus mažiau bevertino ir bendrinę kalbą, jį buvo daug lengviau nutautinti, paversti „homo sovieticus“.

„Rusenom, rusenom, – juokavo G.Kadžytė, – o dabar galutinai suanglėsime“. Šis žodžių kalambūras išreiškia susirūpinimą dėl kito lietuvių kalbai gresiančio pavojaus: anglų kalba keičia ne tik sintaksę, ji kėsinasi net į lietuvišką garsyną, pavyzdžiui plačius, atvirus o, ė garsus vaikai jau taria su anglišku akcentu… Ar išsaugosime tarmes? Ar dainuosime dzūkiškai, aukštaitiškai, žemaitiškai? Ar išsaugosime skambią sūduvių krašto tarmę, kuria kalba didžioji dalis garliaviečių? Tiesa, renginio metu paaiškėjo, kad mūsų miestelyje šiuo metu gyvena visų tarmių ir įvairių potarmių atstovai.

Visus sužavėjo Jonučių vidurinės mokyklos mokytoja Virginija Vasiliauskienė, gražia žemaičių kretingiškių tarme papasakojusi atsitikimą iš savo studentiškų metų: būdavo, atsitikdavo, kad sostinėn iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavęs jaunimėlis nesuprasdavo vieni kitų, o dar liūdniau (po daugelio metų linksma prisiminti!) atsitikdavo, jei tarmiškas žodis būdavo suprastas visai ne ta prasme.

Tarmių metams skirtas renginys Neveronyse
Tarmių metams skirtas renginys Neveronyse

Įdomių atsitikimų iš etnografinių ekspedicijų papasakojo ir etnologė G.Kadžytė. Jie ypač sudomino renginyje dalyvavusius Garliavos Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos dvyliktokus. Išeinant į platesnius gyvenimo kelius pravartu susimąstyti ne tik apie tautinės tapatybės išsaugojimą, bet ir apie savos tarmės – motinos kalbos – puoselėjimą ar perdavimą ateinančioms kartoms.

Regina Jasukaitienė, A.Mitkaus vid. mokyklos mokytoja

Susiję straipsniai:

  1. A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau
  2. Kviečia vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“
  3. D.Mikulėnienė. Visos tarmės gražiausios
  4. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  5. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  6. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  7. Kviečia Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“
  8. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  9. Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
  10. Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
  11. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  12. Raudondvaryje mokslininkai aptars regioninę savivertę ir tarmių ateitį (programa)
  13. Etninės kultūros plėtros atspalviai
  14. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  15. Kokios Užgavėnių tradicijos jūsų bendruomenėje? (audio)
  16. 2013 metai paskelbti tarmių metais
  17. Festivalyje „Griežynė“ skambės įvairių tautų tradicinė muzika
  18. Naujas tradicijų dvelksmas festivalyje „Pokrovskije kolokola“ (video)
  19. Į Kauną kviečia ketvirtasis tarptautinis vaikų folkloro festivalis „Baltų raštai – 2012“ (Programa)
  20. Mokytoja lituanistė V.Rudavičienė: „Tautiškumas – galimybė būti originaliam“
  21. Alytuje pristatyti Dzūkų krašto tautinio paveldo amatai
  22. Lietuviškais šiaudinukais puoštos kalėdų eglės Amerikoje sulaukia nepaprasto dėmesio
  23. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)
  24. Šalčininkuose atšvęsti jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ (nuotraukos)
  25. Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
  26. I. Andrukaitienė. Tauta prasideda nuo žodžio
  27. Tarmių metai Lietuvos edukologijos universitete
  28. Kaune riedės ridutis – Velykėlių margutis
  29. Etninės kultūros globos taryba siūlo Lietuvai neratifikuoti ET konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“
  30. Nuaidės Lietuvos vaikų ir moksleivių konkursas „Tramtatulis“

Comments 1

  1. Amelija says:
    8 m. ago

    Išgirskim ir kitokias nuomones:

    „Pats gyvenimas atsijoja mūsų kalbą. Niekam, tikriausiai, nekyla abejonių, kad šiuolaikiniai Lietuvos jaunuoliai tikrai nevartos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios leksikos. Žmogui, kurį išauginusi aplinka nekalbėjo tarmiškai, tarmė geriausiu atveju bus gerbtina, bet nelabai svarbi egzotiška nedidelės žmonių grupės bendravimo priemonė. Nėra jokių galimybių tokį individą įpratinti kalbėti tarmiškai”, – Lituanistų sambūrio vadovė D. Eigminienė.

    Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros dėstytojas Antanas Smetona: „Šiemetis viešas tarmių, kuriose knibždėte knibžda barbarizmų, garbinimas tikrai nubrauks kalbininkų bei Švietimo ir mokslo ministerijos pastangas mažinti jaunimo neraštingumą, pratinti visuomenę kalbėti taisyklingai.”

    Atidžiau panagrinėjus paaiškėtų, kad visi „vietiniai, nesisteminiai Lietuvos regionų dialektai”, išskyrus nebent sūduvių šnektą – tai ne kas kita, kaip rusicizmų, polonizmų ir kitokių slavizmų, taip pat germanizmų kratinys, 30 proc. tarmių žodyno – skoliniai iš rusų, lenkų, vokiečių kalbų.

    Žiūr. DELFI: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lituanistai-maza-garbe-tarmem-kalbeti-didi-geda-bendrines-kalbos-nemoketi.d?id=61304523#ixzz2SImLFtsp.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė

Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė

2021 01 07
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

2020 12 30
M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

2020 12 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto
Lietuvoje

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

2021 01 21
Duota pradžia sostinės ledo arenos statybai
Lietuvoje

Duota pradžia sostinės ledo arenos statybai

2021 01 21
Pajūryje įrengtame išskirtinai lietuviškame būste – dėmesys Lietuvos kūrėjų gaminiams (video)
Lietuvoje

Pajūryje įrengtame išskirtinai lietuviškame būste – dėmesys Lietuvos kūrėjų gaminiams (video)

2021 01 21
O. Voverienė. Kazimieras ir Stefanija Ladygos
Istorija

Atidaroma virtuali paroda, skirta Lietuvos visuomenės veikėjos Stefanijos Ladigienės 120-osioms gimimo metinėms

2021 01 21
Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas
Istorija

Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

2021 01 21
Dantu implantai | expertmedia.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Ką verta žinoti apie dantų implantus?

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Diedas apie Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse
  • Žemyna apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Pajūrietis apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Šiaip apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto
  • Duota pradžia sostinės ledo arenos statybai
  • 5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį
  • Pajūryje įrengtame išskirtinai lietuviškame būste – dėmesys Lietuvos kūrėjų gaminiams (video)
  • Atidaroma virtuali paroda, skirta Lietuvos visuomenės veikėjos Stefanijos Ladigienės 120-osioms gimimo metinėms
  • R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2121; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1918; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1638; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1560; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1435; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1424; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 18
10
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Apeiga – tai simbolinis veiksmas, kuriam teikiama tam tikra prasmė. Nuo rankos paspaudimo sveikinantis iki žegnonės, kaip maldos papildo ar...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
17
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

by daiva
2021 01 11
0
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė...

Skaityti toliau

Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė

by Kristina Aleknaitė
2021 01 07
0
Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė

Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė | lrv.lt nuotr. Vieno seniausių girių verslų – drevinės bitininkystės –...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Diedas apie Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse
  • Žemyna apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Pajūrietis apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Šiaip apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Žemyna apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Bartas apie Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę

Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai