Ketvirtadienis, 19 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Tarmės – mūsų motinų kalba

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2013-04-21 11:34:36
1
Tarmės – mūsų motinų kalba
Tarmiškai porino Neveronių folkloro ansamblis „Viešia“, vadovė Jolanta Balnytė
Tarmiškai porino Neveronių folkloro ansamblis „Viešia“, vadovė Jolanta Balnytė

Štai taip šiltai, jaukiai buvo pavadintas renginys, įvykęs Kauno rajono Viešojoje bibliotekoje balandžio 17 – osios popietę. Jame tarmiškai pasikalbėti, apie tarmių likimą padiskutuoti kvietė visiems iš radijo laidos „Ot tai tau!“ žinoma etnologė Gražina Kadžytė. Dainavo, grojo, tarmiškai porino Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“( vadovė Jolanta Balnytė), Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ regioninio rato laureatai.

Kauno rajono Viešoji biblioteka, vadovaujama direktorės Irenos Stančiauskienės, vykdo projektą: „Kauniškiams rūpi didžiuotis turtinga lietuvių kalba ir skleisti jos grožį“.

Šio projekto autorė ir sumanytoja Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilhelmina Puskunigienė. Jos inicijuojami renginiai keliauja po visas Kauno rajono bibliotekas, mokyklas, kultūros centrus. Tą pačią dieną etnologė Gražina Kadžytė su folkloro dainininkais jau buvo svečiavusis Domeikavos gimnazijoje. Kuo plačiau turėtų sklisti liaudies daina, pasigrožėjimas tarmiška šnekta turėtų pasiekti ir atokiausius Kauno rajono kampelius, – toks yra šio projekto sumanymas.

Viešosios bibliotekos direktorė Irena Stančiauskienė prisipažino esanti kilusi nuo Kupiškio. Nors jau daug metų gyvenanti Garliavoje, bet išlaikiusi gimtąją tarmę – savų tėvų kalbą. Visi kupiškėnai  jai tarsi artimi giminės, paglosto širdį, išgirdus jų šnektą. Kaip toli benukeliautume, kiek pasaulio beapvažiuotume, savyje visuomet nešiojamės savo motinų kalbą, kuri kiekvienam yra pati mieliausia ir artimiausia.

Gražina Kadžytė
Gražina Kadžytė

Etnologė Gražina Kadžytė prisiminė, kaip gimė sumanymas šiuos 2013 – uosius paskelbti Tarmių metais. Buvo toks šaunių vyrų zarasiškių ansamblis (kuriam vadovavo Algis Svidinskas),  pasivadinęs „Šuliniu“, tarmiškai tariamas „šulnys“. To paties pavadinimo daina tapo lyg ir  prigimtinės kalbos – tarmės – „raktinis kodas“. Tėviškės šulinys – tai gyvojo vandens versmė, tai tėvų namai, papročiai ir tradicijos, gyvenimo būdas, o svarbiausia – įskiepyta dora, kuria vadovaudamiesi žmonės gyveno savą (neprimestą, nenukopijuotą, nepasiskolintą iš kitų kraštų) gyvenimą, kuris atsispindėjo visų pirma kalboje.

Tarmė – gyva kalba, gimusi tam tikroje vietoje, susijusi su vietiniu peizažu, žmonių temperamentu. Tarmę galėtume vadinti ypatingu fenomenu, kurį mokslininkai tebesiaiškina. Kodėl kartais gretimi kaimai tą patį daiktą vadina skirtingai? Kokia yra vieno ar kito daikto pavadinimo kilmė? Paribio tarmėms didelę įtaką, be abejo, padarė ir kaimyninės – latvių, gudų, lenkų, rusų kalbos. Tarmėse – daug skolinių. Jie rodo skirtingų tautų bendravimą, istoriškai susiklosčiusius santykius. Štai Mažosios Lietuvos lietuvininkams didelę įtaką turėjo vokiečių kalba, o Skuodo krašto tarmei – išnykusi kuršių kalba.

Nors Lietuva geografiniu požiūriu nedidelis kraštas, bet joje daugybė tarmių, šnektų. Kiekviena iš jų įneša vis kitokią spalvą ar atspalvį į mūsų tautos lobyną, todėl kiekvienos iš jų išnykimas, anot kalbininko A.Girdenio, „yra didesnė tragedija žmonijai negu kokio vabaliuko ar gyvūno išnykimas, nes kartu su tarme miršta tam tikras unikalus žvilgsnis į pasaulį, kuris jokioj kitoj tarmėj nei kalboj nebepasikartos; miršta ir tobuliausias, amžiais gludintas žmogaus dvasios kūrinys“.

Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“
Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“

Vienok tarmės nesustabdomai nyksta: išmiršta senųjų kaimų gyventojai, suaugę su savo gimtąja tarme ne tik per motinos kalbą, bet ir per ją atitinkančią aplinką; tarmių žemę „nudrenavo“, „nusausino“ ir dirbtinai sukurta bendrinė kalba, reikalinga visos tautos, visos valstybės bendravimui – susižinojimui. Buvo toks metas, kai tarmiškai kalbėti buvo gėda, nes tai buvo „provincialumo“ požymis. Ne vienas jaunas žmogus nenorėjo būti laikomas „kaimiečiu“, nes tai buvo tapę tamsumo sinonimu. Ypač tarmės aktyviai buvo naikinamos sovietmečiu. Dabar suvokiame, kad tai buvo daroma sąmoningai: savos tarmės – savasties – netekęs žmogus mažiau bevertino ir bendrinę kalbą, jį buvo daug lengviau nutautinti, paversti „homo sovieticus“.

„Rusenom, rusenom, – juokavo G.Kadžytė, – o dabar galutinai suanglėsime“. Šis žodžių kalambūras išreiškia susirūpinimą dėl kito lietuvių kalbai gresiančio pavojaus: anglų kalba keičia ne tik sintaksę, ji kėsinasi net į lietuvišką garsyną, pavyzdžiui plačius, atvirus o, ė garsus vaikai jau taria su anglišku akcentu… Ar išsaugosime tarmes? Ar dainuosime dzūkiškai, aukštaitiškai, žemaitiškai? Ar išsaugosime skambią sūduvių krašto tarmę, kuria kalba didžioji dalis garliaviečių? Tiesa, renginio metu paaiškėjo, kad mūsų miestelyje šiuo metu gyvena visų tarmių ir įvairių potarmių atstovai.

Visus sužavėjo Jonučių vidurinės mokyklos mokytoja Virginija Vasiliauskienė, gražia žemaičių kretingiškių tarme papasakojusi atsitikimą iš savo studentiškų metų: būdavo, atsitikdavo, kad sostinėn iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavęs jaunimėlis nesuprasdavo vieni kitų, o dar liūdniau (po daugelio metų linksma prisiminti!) atsitikdavo, jei tarmiškas žodis būdavo suprastas visai ne ta prasme.

Tarmių metams skirtas renginys Neveronyse
Tarmių metams skirtas renginys Neveronyse

Įdomių atsitikimų iš etnografinių ekspedicijų papasakojo ir etnologė G.Kadžytė. Jie ypač sudomino renginyje dalyvavusius Garliavos Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos dvyliktokus. Išeinant į platesnius gyvenimo kelius pravartu susimąstyti ne tik apie tautinės tapatybės išsaugojimą, bet ir apie savos tarmės – motinos kalbos – puoselėjimą ar perdavimą ateinančioms kartoms.

Regina Jasukaitienė, A.Mitkaus vid. mokyklos mokytoja

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau
  2. Kviečia vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“
  3. D.Mikulėnienė. Visos tarmės gražiausios
  4. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  5. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  6. A. Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  7. Kviečia Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“
  8. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  9. Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
  10. Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
  11. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  12. Raudondvaryje mokslininkai aptars regioninę savivertę ir tarmių ateitį (programa)
  13. Etninės kultūros plėtros atspalviai
  14. Festivalyje „Griežynė“ skambės įvairių tautų tradicinė muzika
  15. Etninės kultūros globos taryba siūlo Lietuvai neratifikuoti ET konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Amelija says:
    12 metų ago

    Išgirskim ir kitokias nuomones:

    „Pats gyvenimas atsijoja mūsų kalbą. Niekam, tikriausiai, nekyla abejonių, kad šiuolaikiniai Lietuvos jaunuoliai tikrai nevartos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios leksikos. Žmogui, kurį išauginusi aplinka nekalbėjo tarmiškai, tarmė geriausiu atveju bus gerbtina, bet nelabai svarbi egzotiška nedidelės žmonių grupės bendravimo priemonė. Nėra jokių galimybių tokį individą įpratinti kalbėti tarmiškai”, – Lituanistų sambūrio vadovė D. Eigminienė.

    Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros dėstytojas Antanas Smetona: „Šiemetis viešas tarmių, kuriose knibždėte knibžda barbarizmų, garbinimas tikrai nubrauks kalbininkų bei Švietimo ir mokslo ministerijos pastangas mažinti jaunimo neraštingumą, pratinti visuomenę kalbėti taisyklingai.”

    Atidžiau panagrinėjus paaiškėtų, kad visi „vietiniai, nesisteminiai Lietuvos regionų dialektai”, išskyrus nebent sūduvių šnektą – tai ne kas kita, kaip rusicizmų, polonizmų ir kitokių slavizmų, taip pat germanizmų kratinys, 30 proc. tarmių žodyno – skoliniai iš rusų, lenkų, vokiečių kalbų.

    Žiūr. DELFI: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lituanistai-maza-garbe-tarmem-kalbeti-didi-geda-bendrines-kalbos-nemoketi.d?id=61304523#ixzz2SImLFtsp.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

E. Sabutis: Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis

2025 06 19
Dviračių takas
Lietuvoje

Ruošiamasi tvarkyti 16 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų

2025 06 19
Ūkininkų protestas
Lietuvoje

Prie Seimo – ūkininkų protestas dėl mokesčių (nuotraukos)

2025 06 19
Sveikata
Lietuvoje

Liberalai: dėl medicinos reformos nukentės ir ligoniai, ir gydytojai

2025 06 19
„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui | opera.lt nuotr.
Kultūra

„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui

2025 06 19
Pajūryje A. Lukausko sugauti gintarai | mlimuziejus.lt nuotr.
Kultūra

Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys

2025 06 19
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė
Etninė kultūra

Kviečia Rasos šventė Kernavėje!

2025 06 19
EP stiprina kovą su seksualine prievarta prieš vaikus internete | europa.eu nuotr.
Naujienos

Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu

2025 06 19

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Rimvydas apie Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys
  • GRĄŽINTI Į EKRANUS apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • E. Sabutis: Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis
  • Ruošiamasi tvarkyti 16 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų
  • Prie Seimo – ūkininkų protestas dėl mokesčių (nuotraukos)
  • Liberalai: dėl medicinos reformos nukentės ir ligoniai, ir gydytojai

Kiti Straipsniai

Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Rasos (Joninių) šventė 2025 m. Lietuvoje: kur ir kaip švęsime?

2025 06 11
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10
Vaikų šventė Rumšiškėse kviečia jaunąją kartą atrasti tautosakos lobyną | A. Morkūno nuotr.

Vaikų šventė Rumšiškėse kviečia jaunąją kartą atrasti tautosakos lobyną

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Spaudos konferencija Seime

Universitetai pasiruošę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku

2025 05 29
Prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2025 05 29
Audrius Valotka

Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas

2025 05 29
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Rimvydas apie Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys
  • GRĄŽINTI Į EKRANUS apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Kas ką? apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę

Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai