Sekmadienis, 15 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

D.Mikulėnienė. Visos tarmės gražiausios

Danguolė Mikulėnienė, www.literaturairmenas.lt
2013-02-28 01:25:42
21
D.Mikulėnienė. Visos tarmės gražiausios
Lietuvos tarmės | tarmes.lt  žemelapis
Lietuvos tarmės | tarmes.lt žemelapis

Kai XIX a. antrojoje pusėje buvo imta rūpintis lietuvių kalbos išsaugojimu, stengtasi surinkti kuo daugiau medžiagos, liudijančios lietuvių kalbos senovę ir didelį jos artumą senajai indoeuropiečių prokalbei. Mažojoje Lietuvoje gyvõsios lietuvių kalbos pramokusio Prahos universiteto profesoriaus Augusto Schleicherio Lietuvių kalbos gramatika (Schleicher A. Handbuch der litauischen Sprache. Bd. 1: Litauische Grammatik;  Bd. 2. Litauisches Lesebuch und Glossar. Prag: J. G. Calve’sche Verlagsbuchhandlung, 1856; 1857) ir tuo metu pradėtas taikyti istorinis lyginamasis metodas Vakarų kalbininkams plačiai atvėrė duris į lietuvių kalbą: to meto indoeuropeistams reikėjo jos mokytis, ją tirti ir aprašyti. Lietuvių kalbai reali grėsmė sunykti buvo pakibusi visame plote – tiek Mažojoje Lietuvoje (Lithuania Minor), tiek Didžiojoje Lietuvoje (Lithuania Major). Susiformavo ir dvi skirtingos rašomosios kalbos atmainos, kai kurių užsienio kalbininkų vadintos kaip prūsiškoji lietuvių kalba (Prussian Lithuanian) ir rusiškoji lietuvių kalba (Russian Lithuanian).

Mažojoje Lietuvoje gyvavusioms baltsermėgių, striukių, pajūrio žemaičių lietuvių tarmėms likimas buvo negailestingas. Neliko jų, nes neliko jomis kalbančių žmonių. Apie tai mažai kalbėta, dar mažiau rašyta sovietmečiu. Todėl daugelis mūsų ir nežino, kad striukiai turėję panašiai kalbėti kaip mūsų vakarų aukštaičiai kauniškiai, nes jų tarmės plotas buvo nenutrūkstamas tos pačios teritorijos tęsinys. Po Antrojo pasaulinio karo pajūrio krašte beveik neliko vietinių buvusios Mažosios Lietuvos gyventojų. Taigi šiandien Mažosios Lietuvos aukštaičių ir žemaičių tarmės jau beveik ištrintos iš mūsų istorinės, kultūrinės ir kalbinės atminties, nes ji palaikoma tik etnografiniais šišioniškių ir pamario žvejų pasirodymais. Ačiū jiems!

Išliekamąja istorine, kultūrine, moksline išnykusiųjų tarmių verte tarsi neabejojame. O kaip matuojama ir (ar) išmatuojama gyvųjų tarmių vertė? Čia, regis, dažniau mąstome praeito amžiaus stereotipais.

Pirmiausia žmonių (ir tyrėjų) sąmonėje vis dar gyva tarmės ir bendrinės kalbos priešprieša, be abejonės, visada nusverianti pastarosios naudai: mokykla, visa žiniasklaida, o dabar dar ir internetas – visa byloja apie tam tikrą kalbos (pa)prastėjimą, o jei norite –­­ tai ir standartizaciją, kuri su bend­rine kalba gali nedaug ką bendra turėti. Gretinami ne to paties masto dalykai, pamirštama, kad tarmės gyvos ir yra palaikomos pirmiausia kaip šnekamosios kalbos tradicija, o bendrinė kalba dažniau siejama su rašomąja. Tarminio rašto ir tarminės rašybos kūrimas iš karto pareikalaus ir tam tikrų taisyklių, taigi tarmės norminamųjų nuostatų. Taip gimtų dar vienas tarminiu pagrindu sukurtas rašytinės kalbos (bet jau ne tarmės) variantas… Dar daugiau: XXI a. pradžioje, vertindamas gimtosios tarmės ir bendrinės kalbos santykį, senyvas rokiškėnas kaip privalumą nurodė ir gimtosios tarmės „gramatiškumą“, t. y. jos artumą bend­rinei lietuvių kalbai.

Šiuolaikiniame Lietuvos kaime jau neberasime ir to „idealiojo“ tarmės mokovo, į kurį orientavosi tarmę, kaip uždarą kalbos sistemą, tyrę XX a. tarmėtyrininkai, –­ informantas turėjo būti kuo senesnis, kuo sėslesnis (ten gimęs, augęs ir gyvenęs) ir kuo menkiau išsilavinęs (ar neraštingas). Suprantama, dėl tokio nepatrauklaus tarmiškai šnekančio žmogaus įvaizdžio menko ir kalbos vartotojų tarmiškumas. O kartu su juo ir tarmės (ar tarminės kalbos) prestižas.

Tarmės išnyktų (jau būtų išnykusios), jei Lietuvoje būtų siejamos tik su labiausiai neišsilavinusiu, menkiausios kultūros gyventojų sluoksniu. XXI a. pradžioje tarmė dažniausiai suvokiama kaip tam tikros gimtosios (gyvenamosios) vietos kalba. Ir ne vien kalbėjimo požiūriu. Tai ir mąstymas, gyvensena, raiškos ar net etnografiniai skirtumai… O mokėti daugiau kalbų – tai pranašumas. Todėl ir gajos žemaitėlių ar mažųjų dzūkučių mokyklėlės, kasmet visoje Lietuvoje atšokamos ir atidainuojamos vietinės šventės… O ką jau kalbėti apie žemaičių sąjūdį!

Dabartiniai informantai jau yra „dvikalbiai“: jie gali kalbėti ir tarmiškai, ir netarmiškai. Ir nesistebėkime, jei ties kaimo keliuku sutiktas ir užkalbintas žmogus, pirmąkart mus pamatęs, prabils ne tarmiškai, o mokykloje išmokta kalba. Juk vietinius jis pažįsta! Tarmiškai ar tam tikra tarminės kalbos atmaina kalbama ne tik kaime, bet ir mieste: bet kuris klausios ausies žmogus patvirtins, kad Mažeikių, Varnių, Marijampolės, Alytaus ar Rokiškio gyventojai kalba nevienodai.

Kalbos vartotojų tarmiškumo nykimas –­ tai problema, kurią bando spręsti ir patys vartotojai, pirmiausia visaip aukštindami gimtąją tarmę. Tai gerai. Blogai, jei kartais tai daroma kitų tarmių sąskaita ar vienu mostu užbraukiant visą lietuvių raštijos tradiciją (akis badančiu pavyzdžiu galėtų būti neseniai per radiją nuskambėjusi mintis, kad, girdi, bendrinės kalbos pamatu galėjusi tapti ir rytų aukštaičių uteniškių šnekta, jei Kazys Būga nebūtų anksčiau numiręs už Joną Jablonskį). Taip greitosiomis gimęs, jokiomis mokslinėmis tiesomis nesutvirtintas mitas neatneš naudos nei uteniškiams, nei mito kūrėjams, o klausytojai dar pamanys, kad dėl bendrinės kalbos, pasirodo, galėjo vyrai ir susitarti. Tiek bėdos… Taigi entuziastingajai mitus tebekuriančiai visuomenės daliai derėtų  priminti, kad sąvoka „daugiau“ sietina su pliuso, o ne su minuso ženklu. Ir, nors vis dar gyva ir iki šiol miela mūsų širdžiai legenda apie lietuvių kalbą kaip seniausią pasaulyje, su mokslinėmis XXI amžiaus nuostatomis ji neturėtų būti siejama.

Dabartiniame gyvenime tarmiškumas dažniausiai matuojamas sociologų ir sociolingvistų vartojamais matais, kur svarbiausia – subjektyvi paties žmogaus nuomonė ir jo savivertė. Tačiau tai yra tik viena reiškinio pusė. O kur kiti – istoriniai, kultūriniai, kalbiniai ar paveldosauginiai – tarmių tyrimo aspektai? Dėl sumenkusio kalbos vartotojų tarmiškumo nemenksta pačios tarmės vertė!

Tarmių raida neišvengiama: jos kinta visame pasaulyje, taigi ir Lietuvoje. Greičiausiai išsitrina skiriamosios, labai ryškios ir visų girdimos, šnektų ir šnektelių ypatybės. Lietuvos kaime nueita infrastruktūros stambinimo keliu (uždaryti pašto skyriai, mažos mokyklos, ištuštėję kultūros namai, ambulatorijos), todėl, – norime to ar ne,– formuojasi ir formuosis stambesni tarmių dariniai – regioniniai dialektai (ar regiolektai), apie tai plačiau žr. www.tarmes.lt.

Tarmių raidos procesai yra skausmingi, tačiau jie dar nėra lemiami pačiai lietuvių kalbai. Bet ar ilgam? Dėl emigracijos ir gyventojų senėjimo tuštėjantys ne tik kaimai, bet ir miestai liudija, kad būtina tam tikra kalbos gyvybės palaikymo profilaktika. Nors tarmių raidos kokiomis dirbtinėmis priemonėmis nepristabdysi, tačiau bent jau etnografinių regionų ribose tarmiškumas turėtų būti skatinamas ne vien priešokiais, per etnokultūrinius renginius ir kultūros draugijas, bet kur kas solidžiau – programiškai, valstybiniu lygiu, kaip valstybės ir tautos paveldas.

Autorė yra Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė profesorė, habilituota daktarė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“
  2. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)
  3. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I)
  4. Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
  5. Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
  6. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 21

  1. Lamatas says:
    12 metų ago

    Drystu siūlyti nauja discipliną- gimtoji kalba ir papročiai. Kur reikėtų mokyti tarmiškai ir žemaitiškai ,ir dzūkiškai ,ir lenkiškai , na gal ir poprostu bei panašiai. Tai gal padėtu sumažinti lietuvių kalbinio npilnavertiškumo kompleksą. Dabar kaip gaunasi . Vaikas šeimoje pradeda kalbėti tarmiškai , bet atsidūręs mokykloje supranta , kad jo kalba yra “bloga” . Tai , laikui bėgant, susidūręs su dar “kulturingesne” kalba , jau gan lengvai atsisako ir lietuvių kalbos .Siūlyčiau aptarti šia temą , tuo labiau kad šie metai -tarmių metai .

    Atsakyti
  2. Mazeikietis says:
    12 metų ago

    gerai kad Mazeikiuose mazai kas sneka zemaitiskai,nes nuvaziuoji kur i plunge ar telsius,tai mergele atrodo nieko grazi,o kai prabyla,tai rodos varles is burnos krenta,labai grubi kalba ir netinka melynakem baltaplaukem lietuvaitem.

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      12 metų ago

      o žemaitėkėm kap tėk ….fuuu koks ekstemists nutautiėjės. kap tėij rytų aukštaitiu lėnka

      Atsakyti
      • Lamatas says:
        12 metų ago

        ir dar šveplas …matomai Dievulis nubaudė, už protėvių kalbos paniekinimą.

        Atsakyti
  3. rupūs miltai, says:
    12 metų ago

    Labai įdomu kas šitą tarmių žemėlapį sudarė? Jame nebėra nei suvalkiečių, nei dzūkų. Tik žemaičiai ir auksštaičiai. O kur dar šišioniškių gyvenamos vietos 20 km ruožu anapus Nemuno?

    Beje, žodis “šišioniškis” analogiškas “tuteišiui”. Tuom norėta pasakyti “vietinis”, čia gyvenęs nuo senų senovės, o ne joks ten vokietis ar lenkas.

    Atsakyti
  4. Marta says:
    12 metų ago

    kas dėl LYGINAMOSIOS KALBOTYROS tai norėčiau su gerb. autore pasiginčyti. Ar autorei girdėtos tokios pavardės kaip Andrius Botyrius, vienas iš pirmųjų Maskvos universitetą baigusių mokslininkų -etnografų, kovojęs prieš savo tautiečių iš Sūduvos lenkinimą. Ar girdėta pavardės Milerio ir Fortūnatovo – Botyriaus atsivežtų iš Maskvos Rusijos lyginamosios kalbotyros pradininkų? mokslininkų, kartu su Botyrium rinkusių lietuvių dainas ir paskojimus, ir išleidusių jas kirilica per patį aršiausią spaudos draudimo laikotarpį? Šleicheris, tiesa, šiek tiek anksčiau išleido “Lietuvių skaitinius ir žodyną, kai dar Aleksandras II nebuvo uždraudęs lietuvių kalbos.
    Lyginamąją kalbotyrą Fortūnatovas Maskvos universitete dėstė kone iki revoliucijos. Gausiausi jo paskaitų lankytojai buvo lietuviai. Tačiau caro valdžia neleisdavo šiems studentams grįžti į Lietuvą. Nukreipdavo kitur. Botyrius buvo vedęs kažkurio profesoriaus dukrą, tai turėjo “blatą”.

    Botyriaus brolis, turtingas Triobiškių ūkininkas, rizikuodamas savo didelės šeimos likimu slapta gabendavo lietuviškas knygas iš Tilžės. Apie šiuos brolius daug rašė Daukantas, Basanavičius… Daukantas rašė, kad Botyrius rašo daug straipsnių lietuviškomis temomis į gudų laikrasčius.

    Atsakyti
  5. Marta says:
    12 metų ago

    beje,
    Vilniaus Mokytojų namų Vakarų žemaičių ansamblis, vadovaujamas V.Brazaitienės, Tyklė (ramybė) atkuria lietuvninkų “šišioniškių” dainas, kurios sovietmečiu buvo uždraustos dainuoti.

    Atsakyti
  6. Vilna says:
    12 metų ago

    Taip, ansamblis “Tyklė” varo labai gilią vagą. Šis pavadinimas gali būti vienu iš Nemuno epitetinių (mito poetinių) vardų. Plg. dainos žodžius: “Tykiai tykiai Nemunėlis teka”…
    Man teko girdėti kelias šio ansamblio dainas, tai labai gilią senovę, net mitinę pasaulėžiūrą menančios dainos. Antai daina, kurioje prašoma (tikimasi), kad ąžuolėlis atvirs tėveliu, o obelėlė – motule, turi siužetinių, pasaulėžiūrinų sąsajų su pasakos “Eglė žalčių karalienė” laikų mitine pasaulėžiūra (pavertimo medžiais ir jų atsivertimo žmonėmis motyvas).
    Be abejonės “šišioniškis”, “tūteišis”, manau čia taip pat priskirtini pavadinimai čekai, netgi ir dziūkai, upių Šešupės, Ančios vardai, pats žodis “tauta” ir daugelis kitų yra gilios mūsų senovės reliktai. Jų prasmių senoviškumui, etniškumui įrodinėti, suprantama, internetas ne vieta.

    Atsakyti
    • marta says:
      12 metų ago

      teisingai pastebėjot. O Tyklė, kiek žinau, ruošia naują trijų sukilimų prieš carą repertuarą 63 metų sukilimo garbei.

      Atsakyti
  7. Kemblys says:
    12 metų ago

    Danguolė Mikulėnienė, Visos tarmės gražiausios:
    ,,istorinis, metodas, sovietmečiu, reali, Susiformavo, teritorijos, istorinės, kultūrinės, etnografiniais, stereotipais, standartizaciją, tradicija, norminamųjų, variantas, orientavosi, sistemą, informantas, prestižas, problema, mito, entuziastingajai, pliuso, minuso, legenda, subjektyvi, aspektai, infrastruktūros, formuojasi ir formuosis, (ar regiolektai), procesai, emigracijos, profilaktika, etnografinių regionų, solidžiau – programiškai……”

    Autorė yra Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė profesorė, habilituota daktarė.

    Atsakyti
  8. Julius Puras says:
    12 metų ago

    Lietuvei turi viena tarme tai yra blka (bendrinė lietuviu kalba) kurios veikimo tik raidos priespaudai skiresi nuo kitu lietuviu kalbos atmainų. Skirdamasi nuo kitu lietuviu kalbos atmainų blka griauna jas. Skirtumai yra kaip nesutaikomu priešu. Blka yra perėjusi ideologini valima, tai yra pasirėmus istoriniu požiuriu ne korektiška politiniu vienetu ideologija (medis Vebsterio žodyne) buvo išdraskyta lietuviu kalbos kalbinė patirtis ir dalis kalbinio palikimo lituanistu rankomis buvo tesiok sunaikintas. Toliau skirtingas vystimasis. Blka vystoma vertikaliai, tai reiškesi sėdi kurnors Vilniuje kelios bobikės ir jos sprendžia kas blkai tika o kas ne. Tuo tarpu visos kitos lietuviu kalbos atmainos vystosi horizontaliai. Lituanistu ideologija ir ju vertikali politika galiausiai galutinai pribaiks visas kitas lietuviu kalbos atmainas.

    Atsakyti
  9. Saulius Kulvičius-tautininkas says:
    12 metų ago

    Pripažinkit ,- aukstaitiška tarmė gražiausia.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      12 metų ago

      o man ji durniausia brac ypac is pa utenas-anyksciu, dar durnoka yra zemaiciu nuo mazeikiu-skuodo ir suvalkieciu nuo vilkaviskio, o kitos puse velnio

      Atsakyti
    • Lamatas says:
      12 metų ago

      kad nen anuos soprastė.Pasiula -lakam ,o patės kažkor dingst.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        12 metų ago

        Lamatai, visai neseniai man aiškinai, kad neturi laiko rimtiems darbams. O atsiliepimus rašinėti laiko yra?

        Atsakyti
        • Lamatas says:
          12 metų ago

          nemeluok-negražu. apie laiko stoką tikrai nerašiau.

          Atsakyti
  10. Prusas says:
    12 metų ago

    nesamone ties Alytumi padaryta, dzukavimo riba yra einanti per Balbieriski ir Prienus-Birstona, o ir Prienuose suvalkietizmo dar nera, jis prasideda nuo Igliaukos

    Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    12 metų ago

    Genties potencinės energijos grafikas 1500 metų bėgyje (tam yra atskiras mokslas) apibendrintai atrodo taip: 300 m – kilimas, 900 metų – aukštas lygmuo, 300 m. – kritimas iki nulio ir, jeigu nebus kam gentį “padengti” kilimo ar kritimo fazėse, laukia užgrobimas arba išnykimas. Tam, kad taip neatsitiktų, reikia turėti mažiausiai tris viena kitą kilimo ir kritimo fazėse “dengiančias” gentis.
    Išvada paprasta: pritariu Žemaičių partijos susikūrimui su sąlyga, jeigu ji veiks Žemaičių žemės ribose (Klaipėda, Telšiai, Tauragė, Skuodas, …) ir į Seimą deleguos tam tikrą savo narių skaičių (kaip kad yra, pvz. Lenkų Rinkimų Akcijos minimumo atveju). Pritarčiau ir Dzūkų (Vilnius, Alytus, Prienai, …), Vorutos (Utena, Zarasai, Ignalina, …), Žiemgalių (Panevėžys, Kėdainiai, Anykščiai, …), Vakarų Aukštaičių (Kaunas, Birštonas, …), Jotvingių (Marijampolė, Šakiai, Užnemunė, …) partijų susikūrimui: atsirastų tarminės savivaldos, kur bendromis pastangomis per Seimą ir Prezidentą trauktų valstybę priekin.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      12 metų ago

      Užsikrėtei LLRA skaldytojiškomis idėjomis…

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        12 metų ago

        Tauta laikosi ant ne mažiau kaip trijų tarmių, tarmės laikosi ant ne mažiau kaip trijų potarmių, potarmė laikosi ant ne mažiau kaip trijų šnektų, šnektos laikosi ant ne mažiau kaip trijų šaltinių (šulinių), prie kurių įsikūrę kaimai, o šaltiniai duoda vieningą tautai bangą. Tai įsitvirtinę mūsų pasąmonėje ir pasireiškia per mąstymo būdą, dainas, raštus, darbus. Tam, kad galėtume išlikti tarptautinėje erdvėje, reikalingos ne mažiau kaip trys tautiniu pagrindu susikūrusios ir viena kitą sąmoningai “dengiančios” valstybės, nesikėsinant į viena kitos kalbines ir teritorines struktūras. Pasąmonėje LLRA yra prie lietuvių tautinio šaltinio, tačiau jos išorė padengta “blizgučiais”. Manau, atsipeikės.
        Jeigu valstybė rodo imperines užmačias, tai reiškia, kad ji yra kritimo fazėje: savo potencinės energijos gerui sukurti trūksta, tai nori grobti kitų gatavą gerą. Šaltiniai yra valstybės egzistavimo pagrindas.

        Atsakyti
  12. Tyras gurkšnis says:
    12 metų ago

    Žiniasklaidos tyruose tokių žinių – kuo gausiau ir dažniau!
    Tyras, tautiškųjų gelmių šaltiniuotų versmių gurkšnis.
    Jų reika, reikės ir visuomet reikėjo. Nepaisant dar tebesančių drumzlelių,
    dar laukiančios darbuotės: žodžio, mokyklų, vietovardžių ir valdžių ato-kaitose
    (Šakaičių, Pašešupio, Beduonių, netgi Aukmergės, Šventėnų, Sapiegiškių ir kitų
    at-gimčiai iš po svetimo pado-liežuvio drengtų)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Prasidėjo blogio ašies ardymas

2025 06 15
Aniulio šaltinis | lgt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kaip stebima požeminio vandens būklė Lietuvoje

2025 06 14
Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus | vmvt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus

2025 06 14
Pinigai
Gamta ir žmogus

Tyrimas atskleidė, kam dažniausiai aukoja lietuviai

2025 06 14
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė | Paveldo komisijos nuotr.
Kultūra

Paveldo komisija Vilniaus apskrityje: trys savivaldybės – skirtingi veidai

2025 06 14
Vidzgirio miškas | vmu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Parengta atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus 

2025 06 14
Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus | lrkm.lrv.lt nuotr.
Kultūra

Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus

2025 06 14
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.
Mokslas

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • Tomas Jakutis apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • naivusui klausimasui apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Tadas apie Kokie lietuvių kavos vartojimo įpročiai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • Išmaniai naudojant elektros prietaisus, pavyks sutaupyti
  • Gyventojų prašymai, dėl kurių vėluoja siuntos
  • Ką apie asmenybę pasakoja ledų pasirinkimas?

Kiti Straipsniai

Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Birutė Servienė. Žvaigždė ir bažnyčia, 2023 | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje pristatoma tradicinių karpinių meistrės paroda ir Mažosios Lietuvos papročiai

2025 04 10
J. Vercinkevičius. „Rambyno“ pradžia ir pabaiga. Kodėl? | voruta.lt nuotr.

J. Vercinkevičius. „Rambyno“ pradžia ir pabaiga. Kodėl?

2025 04 04
Nuo meilės dovanų iki šiaudinių sodų – LNM Etnografijos saugyklos lobiai | lnm.lt nuotr.

Nuo meilės dovanų iki šiaudinių sodų – LNM Etnografijos saugyklos lobiai

2025 04 04
Olimpiados dalyviai | I. Sliužinskaitės nuotr.

Mažosios Lietuvos regiono mokiniai dalyvavo etninės kultūros olimpiadoje

2025 02 28
Rytprusiai | V. Šilas, bernardinai.lt nuotr.

M. Purvinas. Rytprūsiai. Istorija ir/ar mitai

2025 02 02
Mažosios Lietuvos savivaldybės pasipuoš savo heraldika | silutesnaujienos.lt nuotr.

Mažosios Lietuvos savivaldybės pasipuoš savo heraldika

2024 12 11
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

 V. Šilas. Kartu su visa Lietuva

2024 12 08
Artėja Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje | voruta.lt nuotr.

Artėja Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje

2024 12 07
Kviečia V. Juraičio fotoparoda „Lietuvininkų paveldas Karaliaučiaus krašte“

Kviečia V. Juraičio fotoparoda „Lietuvininkų paveldas Karaliaučiaus krašte“

2024 11 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • Tomas Jakutis apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • naivusui klausimasui apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Tadas apie Kokie lietuvių kavos vartojimo įpročiai?
  • Naivus klausimas apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
businessinsider.com nuotr.

Kauniečių sukurti gaminiai bus eksponuojami tarptautinėje parodoje Latvijoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai