Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.
Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Kalba – kiekvienos tautos mąstymo išraiška. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Lietuvių kalbą buvo nuolat stengiamasi išsaugoti, ypač todėl, kad į ją kėsinosi Lietuvos teriotojai.
Kai Lietuva priklausė Tarybų Sąjungai, lietuvių kalba perėmė daug slavizmų, jai išsilaisvinus, į kalbą ėmė plūsti angliški žodžiai. Kalbininkai juokaudami sako – „anksčiau rusenome, dabar anglėjame“. Jaunimas neretai priešinasi Lietuvos kalbininkų norui lietuvinti kuo daugiau iš užsienio plūstančių skolinių, šiuolaikinių terminų. Tačiau žinant Lietuvos praeitį, vertėtų labiau vertinti norą saugoti kalbą nuo išnykimo.
Kai kurių kalbų sergėtojai atkakliai saugo kalbas nuo svetimų žodžių. Pvz., suomiai iki šiol neturi „telefono“. Jam pakeisti buvo rastas savas žodis – syimi „virvė, ryšys“. Savu žodžiu jie pakeitė ir futbolą – notspirda „koja+spirti“. Kitos kalbos, pvz., vokiečių, rusų lengviau įsileidžia į kalbą svetimus žodžius. Čia jau priešingai, juokingai skamba rusų kalboje vartojami skoliniai „boyfriend“ ar „weekend“, rašomi rusiškais rašmenimis. Pati anglų kalba turi 70 procentų skolinių, daugiausia iš lotynų ir prancūzų kalbos.
Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga 18 val. Vilniaus mokytojų namuose rengiamas vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“. Tai pirmas renginys iš numatyto ciklo „Po tarmių stogu“, skirto Tarmių metams.
Čia tarmiškai prabils Vilniuje gimę bei užaugę, tačiau mokantys savo tėvų, o kartu ir savo, gimtąją tarmę dzūkų Liugų šeimyna, žemaitis istorikas ir bardas Povilas Girdenis, dzūkas Mantas Kauzonas, zanavykė kalbininkė dr. Rima Bacevičiūtė. Jau išnykusios zietelos tarme dainas ringuos tautosakininkė dr. Austė Nakienė. Renginį savo dainomis nušvies ir žemaičių tarme dainuos folkloro ansamblis „Laukis“ (vad. Lijana Šarkaitė), o ansamblis „Sadauja“, vadovaujamas Editos Meškuotienės dainuos lyriška aukštaičių tarme.
Renginiai, skirti Tarptautinei gimtosios kalbos dienai Vilniaus mokytojų namuose vyksta nuo 2007 metų. Vilniečiams tai puiki proga pagerbti savi gimtąją kalbą: bendrinę bei šnekas, kuriomis pirmiausia prabilo ankstyvoje savo kūdikystėje.
Susiję straipsniai:
- Kviečia vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“
- Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
- Vilniaus universitete kinai mokosi lietuvių kalbos
- Prie Knygnešių sienelės vyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas (nuotraukos)
- Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
- Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
- Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
- Bus apdovanotos įmonės pavadintos gražiausiais lietuviškais pavadinimais
- L. Petkevičiūtė. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
- A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
- A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
- E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
- B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
- Prasideda tarmių metai
- Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
- V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
- Europoje kalbama 400 kalbų. Kiek mokate jūs?
- Kalbininkai apie kainas … geras, brangias ir dar kitokias
- Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“
- A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)
- Lietuvos Sąjūdžio taryba reiškia nepasitikėjimą L.Linkevičiumi
Net nustebau neradęs straipsnyje svetimžodžių, kol neįsipynė ‘folkloristai’:
„Renginį savo dainomis nušvies ir žemaičių tarme dainuos folkloro ansamblis „Laukis“ (vad. Lijana Šarkaitė), o ansamblis „Sadauja“, vadovaujamas Editos Meškuotienės dainuos lyriška aukštaičių tarme.” – folkloro ansamblis, lyriška.
Tai duok pavyzdžius. 😉
folkloro ansamblis, ansamblis, lyriška – keturi viename sakinyje.
Tie ‘folkloristai’ yra kažkokia nelaimė lietuviams. Tarybiniais laikais jų staiga priviso visose ‘broliškose’ respublikose. Rusai, mat’, norėjo parodyti visam pasauliui, kad tautos gražiai sugyvena. Maskoliai vienodais svetimžodžiais visą tą judėjimą apvėlė.
Gal kur nors bus pazymeta Lietuvoje? O gal ta proga galu gale bus isteigti nemokami ar nebrangus lietuviu kalbos kursai? Jeigu toks istorinis ivykis ivyktu – pranrskit ir mums.