Lenkijos lietuvių draugija prieštarauja lietuviškų mokyklų uždarymui (6)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Kovo 17 d. Seinuose posėdžiavusi Lenkijos lietuvių draugijos (LLD) taryba priėmė nutarimą nepritarti sprendimui uždaryti lietuviškas mokyklas Punsko valsčiuje. Draugijos tarybos nariai pažymėjo, kad pagal demokratines tradicijas Europoje yra priimta dėl sprendimų susijusių su tautinių mažumų klausimais, konsultuotis su pačiais suinteresuotaisiais. Ši nuostata numatyta ir Lenkijos tautinių mažumų įstatyme.

LLD taryba kreipėsi į Punsko valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską prašydama sustabdyti sprendimo dėl lietuviškų mokyklų uždarymo įgyvendinimą, kol visos suinteresuotos šalys neprieis prie bendrų išvadų dėl Lenkijos lietuvių švietimo ateities.

„Remdamiesi Tautinių mažumų įstatymu prašom ateityje visus su Lenkijos lietuvių tautine mažuma susijusius klausimus konsultuoti su Lenkijos lietuvių draugijos valdmenimis“, – rašoma Punsko viršaičio viršaičiui LLD tarybos pareiškime.

Kaip žinia šių metų vasario 27 d. Punsko valsčiaus taryba priėmė sprendimą dėl ketinimo uždaryti tris Punsko valsčiaus mokyklas – Pristavonių, Vidugirių ir Navinykų.

Grėsmė lietuviškų mokyklų išlikimui Lenkijoje kilo 2013-ųjų metų pradžioje kuomet vietoj Lenkijos valdžios pažadėto 80 proc. padidinto mokyklų finansavimo buvo sulaukta tik 20 proc. lėšų. Lenkijos Švietimo ministerija neskirdama reikalingo moksleivių krepšelio lėšų Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinėms mokykloms, taip privertė Punsko valsčių svarstyti šių paskutinių lietuviškų mokyklų uždarymo klausimą.

Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje – etninėse lietuvių žemėse jau uždaryta pusė lietuviškų mokyklų. Jei Pristavonių, Vidugirių ir Navinykų  mokyklos būtų uždarytos, Punsko valsčiuje grynai lietuviškų mokyklų nebeliks. Tai būtų milžiniškas smūgis lietuvių bendruomenei ir pablogintų sąlygas plėtoti tradicinę kultūrą bei lietuvybę Punsko krašte.

Praėjo beveik dvidešimt metų nuo 1994 m. balandžio 26 dienos, kuomet Vilniuje buvo pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Atsižvelgiant į sutartį, abi šalys įsipareigojo kurti savo santykius „tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia“. Tačiau Lenkija jau ilgą laiką nepaiso šios sutarties nuostatų ir kaltindama Lietuvą dėl esą pažeidžiamų Lietuvos lenkų tautinės mažumos teisių nuolat kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, daro nuolatinį nepagrįstą spaudimą Lietuvos valdžiai ir šmeižia ją tarptautiniu lygiu dėl neva diskriminuojamų lenkų.

Savo ruožtu Lietuvos valstybė saugo ir mikroskopines lenkiškos mokyklėlės, kuriose mokosi nuo 5 iki 10 mokinių, yra sudariusi geras sąlygas tautinių mažumų mokykloms, leidžia vadovėlius lenkų kalba, tautinių mažumų moksleiviai ligi šiol laikė supaprastintą valstybinės kalbos egzaminą. Nuo šių metų palengvintas lietuvių kalbos egzamino vertinimas dar 8 –eriems metams, be to valdančiojoje daugumoje esanti LLRA išsireikalavo dar papildomų nuolaidų valstybinės kalbos brandos egzamino programoje. Lenkija lietuviams nieko panašaus neleidžia.

Susidaro įspūdis, kad Lenkijos valdžia lietuviškas mokyklas ir Lenkijos lietuvius gyvenančius Punsko krašte, kurį Lenkija okupavo po karo su Lietuva 1919-1920 m., iki šiol laiko to karo įkaitais.

Lenkijos valdžios atstovai yra daug kartų viešai pareiškę, kad lietuvių padėtis Lenkijoje priklausys nuo to kaip Lietuva įgyvendins Lenkijos ir Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos (LLRA) keliamus reikalavimus Lietuvai dėl įvairių lengvatų lenkakalbiams Lietuvos gyventojams.

Kategorijos: Baltų žemėse, Naujienos, Politika ir ekonomika, Švietimas, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. PETERIS:

    Apgailėtina 22 metus valdžiusių partijų vdaus ir užsienio polititika privedė prie lietuvybės sunaikinimo lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje . Toks pat likimas laukia lietuvių ir rytų Lietuvoje.Klausimas;kiek ilgai mes lietuviai leisime marionetinei valdžiai iš mūsų tyčiotis ? Jei Tautai už laisvę yra svarbiau komfortas ir pinigai ,tai ji praras ne tik laisvę ,bet ir visa kita.

  2. Lamatas:

    …”Lenkijos valdžios atstovai yra daug kartų viešai pareiškę, kad lietuvių padėtis Lenkijoje priklausys nuo to kaip Lietuva įgyvendins Lenkijos ir Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos (LLRA) keliamus reikalavimus Lietuvai …” na taip , kai galutinai įgyvendins visus reikalavimus , ir Lietuva taps lenkakalbe Lenkijos provincija, tai tų lietuvių (visų) padėtis Lenkijoje savaime atkris.

  3. .

    Lietuvos pretenzijų Lenkijai
    *KATALOGAS *

    1. Lenkija 1228-04-23 pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
    2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
    3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, *1931 metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros. *
    4. Lenkija 1569 metais atima iš LDK Palenkę ir Ukrainą – Liublino unija prievartą įjungia Lietuvą į dviejų valstybių sąjungą;
    *5. Lenkija 1791-05-03 savo konstitucijoje įsirašo, kad LDK nebėra nepriklausoma valstybė, o tampa viena iš Lenkijos provincijų – faktiškai tai yra pirmasis oficialus Lietuvos valstybės likvidavimo dokumentas. Vėliau, 1791-10-20 Lietuvą šias nuostatas ištaiso ir ATSTATO savo valstybės nepriklausomybę;*
    6. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.
    7. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
    8. Antrojo pasaulinio karo metu “Armija krajova” Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje žudė lietuvių tautybės civilius asmenis vien dėl to, kad jie buvo lietuviai.
    9. …
    10. …

    *Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:*
    1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
    *2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;*
    3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
    4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
    5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).

    .

  4. Zalieska:

    Gerb. Zbygnevai tik labai smarkiai nepirstelėk bu lenkai išsigande gali gražint daugiau negu yra užgrobe. Atleisk, brol, čia iš nevilties.Nieks mum čia nieko nebegražins, džiaukimės išlaikydami tą ką dar turim.O su mūsų nebiliuoju-debiliuoju seimu ir tą ką turim galim pratrotint.Lietuviškos mokyklos lenkijoj yra tik kozeris lenkų rankose.Matomai Punsko valsčiau taryba mato mūsų vyriausybės liurbiškumą ir priėmė tokį sprendimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: