Kovo 11 d. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ketina vykti į Punsko valsčių Lenkijoje susitikti su lietuvių bendruomene ir aptarti uždaryti dėl lėšų stygiaus ketinamų lietuviškų mokyklų klausimą. Vėliau ministras planuoja susitikti ir apie tai kalbėti su Lenkijos švietimo ministre.
Premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino, kad Lietuvos vyriausybė jau numatė lietuviškoms mokykloms Lenkijoje skirti iki 400 tūkstančių litų, bet ši suma esą neišspręstų ilgalaikių problemų. Premjero tikisi, kad Lenkijos valdžia ras būdų padidinti lietuviškų mokyklų finansavimą.
Kaip žinia šių metų vasario 27 d. Punsko valsčiaus taryba priėmė sprendimą dėl ketinimo uždaryti tris Punsko valsčiaus mokyklas – Pristavonių, Vidugirių ir Navinykų. Tačiau galutins sprendimas dėl šių mokyklų uždarymo dar nepriimtas.
Atidėti sprendimą dėl trijų lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje uždarymo Punsko valsčiaus savivaldybės prašė LR švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis.
Prieš mokyklų uždarymą pasisakė ir vasario 25 dieną Seinų ir Punsko krašte viešėję Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai prof. Romualdas Ozolas, prof. Bronius Genzelis, Birutė Valionytė bei politologas, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas Alvydas Medalinskas.
Susiję straipsniai:
- I.Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką dėl uždaromų lietuviškų mokyklų Lenkijoje
- Premjeras su Punsko valsčiaus viršaičiu aptarė lietuviškų mokyklų išlaikymo klausimus
- Virš lietuviškų mokyklų Lenkijoje pakibo Damoklo kardas
- Neabejingi Lietuvos piliečiai piketavo dėl lietuviškų mokyklų uždarymo Lenkijoje (nuotraukos, video)
- Žengtas pirmas žingsnis lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje uždarymo link (video)
- Dėl lietuviškų mokyklų uždarymo bus surengti piketai
- V.Stundys: Naujajai Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei bus sudėtinga įgyti visuomenės pasitikėjimą
- Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl lengvatų laikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą skundžiamas teismui
- Grupė signatarų vyks į Lenkiją
- I.Degutienė ragina A.Butkevičių, vykstant į Lenkiją, neužmiršti tenykščių lietuvių vargų
- Č. Iškauskas. Kas bendra tarp šviesos ir švietimo? (pirmadienio mintys)
- Lietuvos švietimo viceministras lankėsi Punsko ir Seinų krašte (video)
- Lenkijos lietuviai atsisako lietuviškų užrašų
- Premjeras priims Punsko valsčiaus viršaitį
- Lenkijos valdžia nutraukė lietuviškų laidų transliaciją
- „Kova“ dėl lietuviškų TV laidų Suvalkų krašte tęsiasi
- I.Gasperavičiūtė. Esminės Lenkijos lietuvių švietimo problemos
- Lenkija raginama labiau rūpintis lietuvių kalba
- ET ekspertai paskelbė, kad Lenkija neužtikrina Lenkijoje gyvenančių lietuvių kalbos apsaugos
- D.Grybauskaitė: Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms
- A.Butkevičius prabilo apie finansinę paramą Punsko lietuviškoms mokykloms (video)
- Signatarai susirūpino Lenkijos lietuvių švietimu (video)
- Baigta formuoti Vyriausybė
- Spaudos konferencija: Ar išliks lietuviškos mokyklos Lenkijoje? (video)
- J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)
- Lenkai sulaužė susitarimą su Punsko lietuviais
- Lenkijos lietuviai skelbia pavojų
- Vasario 13-oji – juoda diena lietuvių švietimui Lenkijoje (video)
- Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo
- Lenkijos prezidento viešnagė Punske (video)
Šio klausimo paprastas sprendimas:
1. Taikos sutarties 1920-1939 metų Lenkijos – Lietuvos kare pasirašymas,
2. Okupacinės Lenkijos armijos išvedimas iš Lietuvos valstybės teritorijos 1569 metų ribose (Augustavo rytinės apylinkės, Suvalkai, Seinai, Punskas),
3. Okupacijos metu padarytos žalos Lietuvai atlyginimas.
Ar ir Pavalkis bučiuos Sikorskio šlepetę?
vargu ar prileis .Gal kam žemesnio rango patikės.
Šio klausimo paprastas sprendimas:
1. Taikos sutarties 1920-1939 metų Lenkijos – Lietuvos kare pasirašymas,
2. Okupacinės Lenkijos armijos išvedimas iš Lietuvos valstybės teritorijos 1569 metų ribose (Augustavo rytinės apylinkės, Suvalkai, Seinai, Punskas),
3. Okupacijos metu padarytos žalos Lietuvai atlyginimas.
Kodėl Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) Lietuvos lenkiškose mokyklose privalomai silpninti lietuvių kalbą? Kodėl klestinti Lenkija šantažuoja lietuviškas mokyklas Punske ir Seinuose, kurias ruošiasi uždaryti neva dėl lėšų stygiaus, o skurstančioje Lietuvoje Šalčininkų raj. klesti lenkiškos mokyklos? Gal ponas Pavalkis taip išdavikiškai pataikauja LLRA, kuri galimai parems Pavalkio žmoną dėl jai palankaus teismo sprendimo priėmimo beveik vieno milijono litų ieškinio?
Maniau, kad ministras, kaip kaunietis bus tvirtas ir nepasiduos lenkų spaudimui. Deja, labai gaila, klydau.
Tai, kad Lietuvos lenkinimasis visais laikais vyko būtent per kauniškius… Antai, berods, 1921 metais kauniškiai net patys ruošė perversmu Kauną ir Lietuvą atiduoti Pilsudskiui. Tačiau tas neišdegė tik dėl to, kad perversmo organzavimas buvo Lietuvos valdžios laiku susektas ir likviduotas…
Taigi tas kauniškių “kietumas” tautine prasme daugiau prasimanytas… Kas buvo “kietas” tautiškai, tas sovietmečiu neieškojo galimybių įsitaisyti Kaune, o neišsisukinėdamas vyko į lenkišką rusišką Vilnių, jį lietuvino, sutelkė Tautą į Sąjūdį, kuris paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir pasiekė jos pripažinimą pasaulyje.
Taigi, atrodo, laikas keisti požiūrį dėl kauniškių “kietumo”, ypač lenkinimosi atžvilgiu…
IŠ tikrųjų laikas grįžti prie Liublino sutarties, kai du suverenai Lietuva ir Lenkija pasiršė sąjunginę sutartį ir apibrėžė sienas. Šias sienas pažeidė ir sulaužė 1569 m. sutartį 1919-20 m. Juozo Pilsudskio – Ginioto vadovaujama Lenkija ir okupavo šias teritorijas ir visiškai aneksavo. Tai tarptautinės teisės klausimas ir jos pažeidimas iš Lenkijos pusės. Kur mūsų tarptautinės teisės žinovai, Žalimas ir kt., imkitės šio klausimo ir tapsite Lietuvos didvyriais.
Grįžimas prie Liublino sutarties būtų 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos išdavimas, t.y. Nepriklausomybės išdavimas. Beje, Nepriklausomybės išdavikų Lietuvos valdžioje Lenkija ieško nuo pat 1918 metų.
Todėl galvokime ką šnekame, siūlydami “grįžti prie Liublino sutarties”. Beje, pati Liublino sutartis yra Lietuvos suverenumo išdavimas. Tad ši sutartis paliktina istorijai, kaip juodas Lietuvos istorijos puslapis. Nėra ko prie jos grįžti – Lietuva savo šalies nepriklausomumo išdavysčių tęsti neketina.
Kas dėl sienų su Lenkija, tai tuo klausimu tegalima grįžti tik prie Suvalkų sutarties, kurią Lenkija sulaužė 1920 metais, užgrobdama ir okupuodama Lietuvos valstybės teritorijai Rusijos pripažintas etniškai lietuviškas LDK žemes. 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi su Rusija Lietuvai pripažintų teritorijų suverenu tarptautinės teisės prasme buvo Rusija. Taigi šia sutartimi Rusijos Lietuvai pripažintos teritorijos teisės požiūriu yra visiškai teisėtai, o etnine prasme – ir teisingai.
Su Lietuvos liublintojais Tėvynei Lietuvai nepakeliui.
Iki 1994 metų Bendradarbiavimo su Lenkija sutarties sąvokos
” Lietuvos lenkai ” — nebuvo. Buvo kalbama — tiesiog apie lenkus.
Buvo, tiesa, ir kitų — labai negražių šios gyventojų visumos užvardiji-
mų, tačiau ” Lietuvos lenkų ” — nebuvo.
Lenkijos kolonistai šios sąvokos atsiradimu juridiniuose dokumen-
tuose buvo labai patenkinti, nes tuo jiems buvo suteiktos — lygiai
tos pačios teisės, kaip ir Lietuvą per amžių-amžius kūrusių, gynusių
ir puoselėjusių žmonių tiesioginiams palikuonims.
Bukagalviai žurnalistai tuojau ” Lietuvos lenkus ” įvardijo tauriai —
— įvardijo TAUTA
Tapę tauta, lenkų kolonistai tuojau pareikalavo ir teritorijos.
Pareikalavo nesikuklindami:
pareikalavo teritorijos — ne kur nors
Kėdainių – Jonavos rajonų paribiuose, bet —
— seniausios baltųjų žmonių tautos — lietuvių tautos
amžinosios sostinės — Vilniaus miesto su apylinkėmis
[ mat šių laikų lenkų šovinistai užsimanė pasaulio akyse sudaryti
įspūdį, jog lenkai yra sena tauta]
—————————————–
Padaryti pilnateisiais piliečiais,kolonistai žinoma, tuojau įkūrė
ir savo partiją — Lietuvos lenkų rinkimų akciją [ LLRA ]
Tik, va, jai veikimo prasmės nesugalvoja.
Todėl jos nariai savo partinės veiklos turiniu mano esant
kaimynų stebėjimą ir kontrolę — ar kuris iš jų nesiruošia tapti
ne – lenku.