Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Romuviai vėl kviečia švęsti lygiadienį ant Pūčkorių piliakalnio

Nijolė Balčiūnienė, www.alkas.lt
2013 03 21 08:55
20
0
SHARES
Romuviai vėl kviečia švęsti lygiadienį ant Pūčkorių piliakalnio
Lygė ant Pūčkorių piliakalnio 2012 m. | V.Daraškevičiaus nuotr.
Lygė ant Pūčkorių piliakalnio 2012 m. | V.Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 24 d., sekmadienį, 16 val. Vilniaus jaunimo Ramuva ir Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia ant Pūčkorių piliakalnio sutikti pavasario Lygę. Šventėje dalyvaus apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“, folkloro ansamblis „Laukis“, liaudies dainų klubas „Raskila“.

Pavasario lygė švenčiama kasmet kai dienos ir nakties trukmė susilygina. Tuomet bundančios Gamtos pavasarinis virsmas švenčiantiesiems perteikia vis aukščiau kylančios saulutės džiugesį. Mūsų gyvenimas, darbas ir kūryba yra susiję su Gamta.

Sakoma, kad pavasario šilumą ant sparnų parneša paukščiai, todėl tradiciniame kovo mėnesio lietuvių kalendoriuje pavasario šventės vadinamos paukščių vardais: Kovarnių, Keturiasdešimt paukščių, Pempės. Po lygiadienio ir Gandro šventė čia pat. Visais laikais Žmogaus ir Paukščio ryšys buvo ypatingas, pavasarį ypač džiugina paukštelių giesmelės, čiulbėjimas. Kuo aukščiau kyla miesto mūrai, tuo daugiau trokštame gamtos prieglobsčio.

Švęsti pavasario lygiadienį prie Pūčkorių piliakalnio vilniečiai kviečiami jau antrą dešimtmetį. Šioje šventėje noriai dalyvauja studentai, moksleiviai, Naujosios Vilnios bendruomenė, Aukštutinio Pavilnio gyventojai, klubo „Raitija“ nariai. Vieni atjoja raiti, kiti važiuoti ratuose, o treti pėsti, kaip senovėje. Apeigas, dainas, šokius veda senųjų tradicijų puoselėtojai: apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Vilniaus folkloro ansamblis „Lauksna“, liaudies dainų klubas „Raskila“ ir kt.

Lygė ant Pūčkorių piliakalnio 2012 m. | V.Daraškevičiaus nuotr.
Lygė ant Pūčkorių piliakalnio 2012 m. | V.Daraškevičiaus nuotr.

Švenčiantiesiems primename, ką veikė mūsų tolimi protėviai tuo metų laiku, kada diena ir naktis tampa lygios. Lygėje reikia atlikti šiuos apeiginius veiksmus: pagerbti Vandenį, įdegti naują pavasario Ugnį, pabudinti Žemę, iškviesti pavasarį. Apeigas lydi dainos, žaidimai, rateliai, šokiai.

Šventė pradedama pagerbiant vandenį, aplankant šaltinį. Piliakalnio papėdėje nuo stačių Vilnios šlaitų srūvantį šaltinis papuošiamas atgimstančios gamtos gyvybinės galių simboliu – žilvičio šakele su kačiukais. Šventės dalyviai sustoja abipus šaltinio, laistosi vandeniu, iš delno į delną pildami vandenį labinasi: „Atėjom pasisveikinti geru žodeliu ir palaistyti baltų rankelių tyru vandenėliu.“ Dainuojant senovinę dainą „Pavasaris, pavandenis, plovė vanduo kalnus, klonis…“ atsigeriama vandens, juo nuprausiamas veidas ir rankos.

Tuo metu nuo piliakalnio ir nuo gretimų kalvų plūste plūsta tirpsmo vanduo, pieva prieš piliakalnį jau būna pradžiūvusi, o šiauriniuose šlaituose, medžių paunksmėje, dar boluoja sniegas.

Nuo šaltinio kopiama į piliakalnio viršų, kur uždegame naują pavasario ugnis ir atliekamos Ugnies pagerbimo apeigas prie aukuro. Ugnis „pamaitinama“ druska, grūdais, nuliejama šlakelį gėrimo.

Nedidelėje viršutinėje piliakalnio aikštėje besiburiuojantys šventės dalyviai pajunta bendrumo jausmą dalindamiesi Duoną ir gerdami girą iš vieno apeiginio kaušo. Įspūdį sustiprina bendra giesmė „Dijūta kalnali, dijūta kalnali…“.

Paskui verčiamasi „kūliais per galvą“ į pakalnė. Tai daroma tam, kad „pabudintumėme“ dar sustingusią Žemę, suteiktume jai stiprybės. Žiemos pabaigoje žemė esanti nusilpusi, ir voliodamasis žmogus perduoda jai savo stiprybę.

Tai laikas, kai reikia pradėti suptis. Seniau būdavo supamasi net iki pat Rasų šventės. Šioje šventės dalyje kiekvienas randa sau malonią būtį: vieni supasi, kiti šoka prie laužo grojant armonikai, treti žaidžia pavasarinius žaidimus, ketvirti vaikštinėja vaizdingomis Pūčkorių apylinkėmis.

„Tie kas per Lygę atsigręš į Saulę, Ugnį, Vandenį, Medį, tie kas su meile atliks mūsų protėvių apeigas – sustiprins Darną savyje ir aplink save“, – sako šventės rengėjai.

Vytauto Daraškevičiaus nuotraukos iš 2012-ųjų metų Lygės:

mg_0005kfrm2
mg_1058km2
mg_1075km2
mg_1094km2
mg_1100km2
mg_1111km2
mg_1114kfrm2
mg_1137km2
mg_1143km2
mg_1148km2
mg_1165km2
mg_1177km2

Algimanto Stalilionio nuotraukos iš 2012-ųjų metų Lygės:

dsc03702
dsc03711
dsc03713
dsc03714
dsc03724
dsc03725
dsc03736
dsc03747
dsc03752
dsc03762
dsc03764

Gintaro Žalnoros nuotraukos iš 2012-ųjų metų Lygės:

img_1456
img_1460
img_1462
img_1464
img_1466
img_1469
img_1471
img_1472
img_1473
img_1475
img_1481
img_1482
img_1483
img_1486
img_1487
img_1488
img_1490
img_1491
img_1495
img_1502
img_1503
img_1505
img_1510
img_1512
img_1514
img_1515
img_1516
img_1519
img_1521
img_1527
img_1529
img_1530
img_1532
img_1534
img_1536
img_1538
img_1539
img_1540
img_1541
img_1542
img_1545

Susiję straipsniai:

  1. Romuviai ant Pučkorių piliakalnio atšventė lygiadienį (nuotraukos, audio)
  2. Romuva kviečia į pavasario lygiadienio šventę ant Pučkorių piliakalnio
  3. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  4. Ramuviečiai kviečia visus pakeliauti ir kartu atšvęsti Pavasario lygiadienį
  5. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  6. Šiandien 40-ties paukščių diena
  7. Vėlinės Karmazinų pilkapyne (video)
  8. Kovo 11 proga vyks apeigos Vilniuje

Comments 20

  1. Artūras Gotautas says:
    8 m. ago

    Eilinį kartą “romuviai” kviečia švęsti kada jie patys sugalvoja,ne tada kada nusako/pasako/sako Motulė Gamta 🙂
    Kur toje vietoje Taurioji Darna ?
    Artistai 🙂

    Atsakyti
    • Birutė says:
      8 m. ago

      Gamta nei minučių, nei sekundžių neskaičiuoja ir tuo šventadienių neriboja. Gamtinės šventės paprastai apima tam tikrą laikotarpį

      Atsakyti
  2. Vilma Buloviene says:
    8 m. ago

    Arturai, o kada ta gamta nusako?

    Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Prie Kauno piles santakoje buvo panaši šventė, kurioje apsilankyti teko laimė palaimė. Teko išgirsti labai įspūdingus, taryt visam gyvenimui įsimintinus, tik gaila, nekasdienius žodžius, kurie nuskambėjo, neatkartosiu, tačiau labai ypačiai:

    Žeme, Tu mūsų kūnas,
    Dangau, Tu mūsų siela,
    Vėjau, Tu mūsų kvėpavimas,
    Saule, Tu mūsų akys,
    Perkūne, Tu mūsų stiprybė.
    ———————————————————
    Nepaisant nukrikščionintų giminių ordos, aš visą gyvenimą ieškojau žmonių, su tokia Perkūniška galia galinčių taip kalbėti tarpusavyje ir su savo Protėviais !
    Ir juos radau !

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      8 m. ago

      Pataisau:
      Prie Kauno pilies…

      Atsakyti
  4. Bardas says:
    8 m. ago

    ateikime, juk reikia pavasrį sutikti gamtoje

    Atsakyti
  5. Bralis Sėlis says:
    8 m. ago

    Ar bent mes suprantame, ką mes norime atlikti/parodyti?

    Atsakyti
  6. Bralis Sėlis says:
    8 m. ago

    Gal geriau brangieji "apeigų darytojai" eikit žemę arti. Klausimas: Ar Jūsų Tėvai tokias apiegas/papročius atliko? Ar pagal Jūsų modelį žemę arė, akėjo, sėjo ir t.t. Ar Jūs žinote kada reikia eiti žiemkenčių apžiūtėti (jei esate Juos pasėję)? Tai gal nesvaikite savo pasakaitėmis apie "sakralumus".

    Atsakyti
  7. Bralis Sėlis says:
    8 m. ago

    Jei nesutinkate su mano išsakytomis mintimis – rašykite. Esu pakantus kitaminčiams: bralis1966@gmail.com Ačiū

    Atsakyti
  8. Teresė says:
    8 m. ago

    Kodėl Kauno apylinkėse nieko panašaus nevyks pavizdžiui ant Ringoves piliakkalnio.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      8 m. ago

      Teresėle, Jūs tik pradėkit, tik suorganizuokit, t.y. raskit kas kvalifikuotai atliktų religines apeigas Dievams, skelbimą į “Alką” ir mes sulėksim ir malkelių šventajai ugnelei atsivešim, dar gerą šventinę nuotaiką. Katalikai Ringovės piliakalnio šlaitą išniekino pastatydami ten mūsų krauju aplaistytoje žemėje savo simbolį angelą. Tokio personažo mūsų tradicijoje nėra. Tik religinėmis apeigomis galima atkurti vietos šventumą ir apvalyti nuo svetimos religijos išpuolio ir Piliakalnio išniekinimo.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 m. ago

        Ženklas:
        ,,suorganizuokit, kvalifikuotai, religines, simbolį angelą, personažo, tradicijoje, religinėmis, religijos”.

        ,,…ir mes sulėksim ir malkelių šventajai ugnelei atsivešim…” – sulėkę lietuvių kalbos išdavikai šventąją ugnelę kurens 😀 😀 😀

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          8 m. ago

          Ženklas pasišovęs nuo šabaškynų apvalyti ir pabaigti sutvarkyti Marvelės Piliakalnį. Vadinasi, jis ne kokiais kažkokiais žodžiais, o darbais Tėvynę myli.
          Pagauk kampą.
          Anot Visvaldo, tas Ženklas – jei kritikuoja, tai siūlo, jei siūlo, tai ir įgyvendina.
          Spėju, kad tai protėvių palaiminti žmonės, ar panašiai, kaip bepavadintum.

          Atsakyti
      • Teresė says:
        8 m. ago

        Jau pertrumpas laikas ką suorganizuot bet žmonių tikrai susirinkt, ir mokykloj yra viena mokytoja skautė etnografė, ir Sniečkai prisidėtų, bet mano menka galia kam surengt. čia reikia ne ant juoko.

        Atsakyti
  9. Artūras Gotautas says:
    8 m. ago

    “Pavasario lygė švenčiama kasmet kai dienos ir nakties trukmė susilygina. Tuomet bundančios Gamtos pavasarinis virsmas švenčiantiesiems perteikia vis aukščiau kylančios saulutės džiugesį. Mūsų gyvenimas, darbas ir kūryba yra susiję su Gamta.”
    ….
    Išvertimas pagal šiuos Artistus “romuvius” 🙂
    Pavasario lygė švenčiama kasmet,kai darbadienio ir savaitgalio reikšmė nesusilygina.Tuomet bundančios akys po darbadienių,švenčiantiesiems perteikia vis toliau tolstančio vaidinimo džiugesį.Mūsų gyvenimas,darbas ir kūryba yra susiję su alga ir pinigais.. 🙂
    …..
    Kaip šis Didingas mokslas vadinasi,kad vis neišeina pataikyti į Motulės Gamtos švenčių dienas ?
    Ar ir savo,ir vaikų gimimo dienas švenčiat pagal savaitgalį ?
    Ar LR Valstybės šventes švenčiant pagal savaitgalį ?
    O gal švenčiant kiekvieną savaitgalį,vis pritempdami prie jo ką nors praėjusio,ateinančio ar šiaip kūniško poilsio savaitgalio ? 😀
    Iki ko nusigyventa mielieji,kur pajautos įkvėpimas tikrasis dingęs,ar tik savaitgaliui jis belikęs ?
    🙂

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 m. ago

      Šventėms ir apeigų vaidinimams tikslumo nereikia, reikia geros nuotaikos 🙂 Romuviai nieko daugiau nesugeba paaiškinti žmonėms – tik linksminkis ir tikėk, kad protėviai taip TIKĖJO. J.Vaiškūnas Kaune aiškino apie ‘zodiako’ ženklus: pasakojo, bet ne kaip asmeninę nuomonę, mokslu nepavadinsi, astrologijai netinka… apie Žynius nieko nesupranta… vnž., kiek protėvių žiūrėjo į žvaigždes, tiek žvaigždynų matė.

      Atsakyti
  10. Ženklas says:
    8 m. ago

    Tai ilgametę tradiciją turinti graži šventė. Laikas, kurio metu vyksta šventė yra šventinis -šventasis laikas. Reikia ne kniaukti, kaip Gotautas ar Kemblys, o tiesiog dalyvauti ir pasijusti šventės laike, pajusti religinius jausmus ir visų mūsų bendrumą. Kviečiu visus romuvius ir prijaučiančius dalyvauti, o negalinčius,- mintimis būti su mumis kartu.

    Atsakyti
    • Artūras Gotautas says:
      8 m. ago

      “Tai ilgametę tradiciją turinti graži šventė. Laikas, kurio metu vyksta šventė yra šventinis – šventasis laikas”
      Su Gamta tai neturi nieko bendro,su “romuviais” taip 😀
      Ot artistai,tai bent artistai 😀

      Atsakyti
  11. spokas says:
    8 m. ago

    Nežinau, kodėl neįsirašė prieš tai buvęs komentaras, tai jei susiduobliuotų, atsiprašau. Nesu nei fanatikas, nei išpažinėjas kokių tai radikalių nuomuonių, todėl pažiūrėjus iš šalies į visą veiklą, o ne žodžius, tai gerbiasis Artūrai Gotautai, ar nebus čia liaudies išminties perlas, kad juokiasi puodas, kad katilas juodas. Ir kad dar didelis klausimas, kas čia didesnis ARTISTAS: h t t p : / / pseudohistorikas.popo. lt /2012/ 04/ 01/ 1925/ (tarpus reikėtų ištrinti)

    Atsakyti
    • Artūras Gotautas says:
      8 m. ago

      Na ir pasižiūrėk “spokai” kiek svetimžodžių prirašei į savo atsiliepimą,ar čia iš Didžios Meilės Lietuvai ir Jos Kalbai tai ???
      Prisidėk ir pats kuo gali,pasiūlyk kažką geresnio,protingesnio,veiksmingesnio ir mes padėsime tuo pačiu 🙂
      Artistai visada lieka artistais,kol salėje būna žiūrovų,kai salės tuščios palieka,artistai prasigeria galutinai 😀

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

2021 01 10
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Ratiliokai | rengėjų nuotr.

Pažink etninę kultūrą virtualioje erdvėje (video)

2020 12 30
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23
Pušų kenkėjai | am.lrv.lt nuotr.

Artėjant žiemai, sumažėjo didžiausių pušų kenkėjų skaičius

2020 12 12
https://youtu.be/fF8ttoA3yYg

„Gyvo žalio!“ – keliaus po pasaulį (video)

2020 09 29
Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas raginamas svarstyti bemaž 70 000 piliečių parašais pateiktą įstatymo projektą

2020 06 02
Vaclovas Bagdonavičius | KTU nuotr.

V. Bagdonavičius: Apie Ramuvą, Vydūną ir dvasios gyvatą

2020 04 12
Žemė. NASA nuotr.

Šiandien minima pasaulinė Žemės diena

2020 03 20
Linai | botanikossodas.vu.lt nuotr.

Kaip gaivinsime augalus po šiltos žiemos?

2020 03 20
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

by Ditė Česėkaitė
2021 01 10
0
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak ULAC...

Skaityti toliau

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

by Albinas Vaškevičius
2021 01 10
1
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Punsko ir Seinų kraštas yra vienas gražiausių šalies kampelių. Nevienodas žemės paviršius teikia jam daug savitumo. Čia daug ežerų, kalnelių,...

Skaityti toliau

Pažink etninę kultūrą virtualioje erdvėje (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 30
0
Ratiliokai | rengėjų nuotr.

Ratiliokai | rengėjų nuotr. Lietuvių etninės kultūros draugijos ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr....

Skaityti toliau

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 23
27
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr. Saulėgrįža – šventas laikas. Šiuo metu esame visi kartu: dievai,...

Skaityti toliau

Artėjant žiemai, sumažėjo didžiausių pušų kenkėjų skaičius

by Ditė Česėkaitė
2020 12 12
0
Pušų kenkėjai | am.lrv.lt nuotr.

Pušų kenkėjai | am.lrv.lt nuotr. Pušų kenkėjų, žiemojančių miško paklotėje, tyrimas, kaip ir kasmet atliktas Lietuvos...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • stasys apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti
  • Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3755; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2180; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1767; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1624; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1360; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1326; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • stasys apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Bartas apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Gervė | Kamanų rezervato nuotr.

Bundanti Kamanų rezervato gamta

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai