Ilgėjančios ir giedros dienos skelbia pavasario pradžią. Kovas nelepina šiltomis dienomis. Saulutė vis aukščiau pakyla virš horizonto, šildo sukaustytą žemę, po lopinėlį išlaisvindama nuo ledo gniaužtų. Kiekviena diena vis kitokia – šviesesnė, šiltesnė, guvesnė. Gamta po truputį bunda iš žiemos miego. Apsidairykime aplinkui ir paieškokime pavasario ženklų.
Pasak ornitologų, iš šiltųjų kraštų jau yra grįžę apie 20 paukščių rūšių. Šiais metais pavasarinė paukščių migracija vyksta gan vangiai dėl nusistovėjusių naktinių šalčių. Lietuvoje jau užfiksuoti grįžę vieversiai, gulbės, garniai, žąsys ir kitos rūšys. Pirmoji ir nenuginčijama pavasario pranašė pempė jau pastebėta Akmenės apylinkių laukuose. Tik vargšelei nepasisekė, nes naktimis spaudžia 12–15 laipsnių šaltukas ir sunku rasti maisto. Pempės maitinasi atvirose šlapynėse, ganyklose, pievose, o laukai vis dar apkloti balta paklote. Nenuostabu, kad jos gali vėl trumpam pasitraukti iki joms palankių maitinimosi vietų ir grįš tik kai orai sušils.
„Tetervinai jau pasidabinę vestuvių apdaru – iškeltu baltu pauodegiu bei raudonais „antakiais“. O kokios romantiškos tuoktuvės: vos nušvitus, į atvirą laukymę atskrenda tetervinas ir burbuliuodamas ima vilioti patelę. Ankstaus ryto tyloje jo tuoktuvių giesmė girdisi iš toli. Tačiau tai vilioja ne tik tetervą, bet ir konkurentus. Varžytis dėl nuotakos dėmesio atskrenda keli patinėliai. O kaip jie stengiasi jai įtikti: šiaušia plunksnas, išskleidžia gražiąsias uodegas, ištiesia sparnus, besipuikuodami šoka tuoktuvių šokį. Nepakartojamas reginys.
Žvėrelių gyvenimas kiek ramesnis. Kanopinių žvėrių patelės, tokie kaip elnės, stirnos, briedės, nekantriai laukia „šeimos pagausėjimo“, dėl to vis dažniau galima jas pastebėti ramiai besimaitinančias pamiškėse, lauko ražienose. Besilaukiančios šernų patelės jau yra atsiskyrusios nuo bandos ir nuošalioje ramioje vietoje įsirengusios guolius netrukus susilauks gausios vados. Vilkų ruja jau turėtų baigtis ir balandžio pabaigoje – gegužės vidury vilkės atsives aklus jauniklius, kurių nepaliks apie porą savaičių. Tuomet patele rūpinasi patinėlis, atnešdamas grobį prie guolio. Bebrai kol kas nelenda iš savo kruopščiai pastatytų „namų“ – sakė Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausia ekologė Aušra Urbonienė.
Pavasaris tik įsibėgėja, bet kasdien išaušta vis spalvingesnė ir guvesnė diena. Mokėkime džiaugtis atgimstančia gamta.
Susiję straipsniai:
- Pelkių dienos proga – talka Kamanų rezervate
- Atlėgus šalčiams, pamažu bunda gamta
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- Kovas – grįžtančių paukščių mėnuo
- Pavasario pranašai jau sugrįžo
- Pempė – bandančios gamtos pranašas
- Nemuno deltoje saugiai ilsisi žąsys
- Pamaryje laukiama pavasarinio potvynio ir grįžtančių paukščių
- Gamtoje vis daugiau pavasario
- Gandriukai palieka gimtus lizdus
- Vandens paukščių medžioklė žūčiai pasmerkia nemažai dar neskraidančių ančiukų
- Kamanos kviečia į talką
- Gelbėkime nykštukus – mažiausius Lietuvos ir Europos paukščius
- Permaininga žiema gyvūnams kol kas palanki
- Kada gulbėms labiausiai reikia mūsų pagalbos?
- Kaip atskirti prišalusią gulbę?
- Tvarkomas Novoraisčio ornitologinis draustinis
- Žemės dienai artėjant
- Tarptautinė paukščių diena Verkiuose
- Balandžio girioje verda gyvenimas
- Suskaičiuoti vilkai valstybiniuose miškuose ir rezervatuose
- Šiandien švenčiama gandrų išskridimo diena
- Gamtoje – pavasario giesmės ir besibaigiančios vasaros derlius
- Gausiai iškritęs pirmasis sniegas priminė apie pagalbą sparnuočiams
- Kaune gausėja didžiųjų dančiasnapių kolonija
- Brakonieriai mokės dešimt kartų daugiau
- Pusiaužiemis arba kada barsukas verčiasi ant kito šono
- Į nugarą kvėpuoja pavasaris
- Novaraisčio draustinis svetingai sutiks paukščius
- Paukščių dienai paminėti bus keliami inkilai
