Pavasario pradžią Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono (PJVIB) išminuotojams žymi ne tik vis labiau šylantys orai, bet ir kasdien augantis pranešimų apie gyventojų rastus sprogmenis skaičius. Jei kitais metų laikais kariai neutralizuoti sprogmenų vyksta vidutiniškai 3 kartus per dieną, tai pavasarį tokių operacijų skaičius išauga iki 10 ir daugiau.
Randamų sprogmenų skaičiaus padidėjimas paprastai yra siejamas su pavasarį suaktyvėjusia žmonių veikla, kurios metu intensyviau kasinėjama žemė – ariami ir kultivuojami laukai, statybos, aplinkos tvarkymo, senų pastatų griovimo darbai ir pan. Taip pat nemažai įtakos tam turi ir fizikos dėsniai: sprogmenis, kaip ir akmenis, iš žemės į paviršių iškelia išeinantis įšalas − kuo žiema šaltesnė ir gilesnis įšalas, tuo daugiau pavasarį žemė atiduoda „svetimkūnių“.
Iki šiol didžiausias sprogmenų neutralizavimo operacijų pikas, reaguojant į iš gyventojų gautus pranešimus, daugelį metų būdavo balandžio-gegužės mėnesiais, tačiau keičiantis klimatui ir Lietuvoje šiltėjant žiemoms, jis ne tik gerokai paankstėjo, bet ir išsitęsė.
PJVIB Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kpt. Domo Laukaičio teigimu, šiltesnės žiemos lyg ir turėtų atnešti lengvesnį sezoną, tačiau dėl palankių meteorologinių sąlygų statybos, infrastruktūros plėtra, kita su grunto judinimu susijusi veikla beveik nesustoja ištisus metus ir neleidžia išminuotojams atsikvėpti nuo pat metų pradžios.
„Pirmo iškvietimo šiais metais sulaukėme jau sausio 1-ąją ir jo metu neutralizavome per trisdešimt granatų. Sausis, vasaris dar būna vėsūs, todėl iškvietimų turime 3-6 per savaitę, o jau kovas kartu su kalendorinio pavasario pradžia atneša ir gausesnį sprogmenų derlių“, – sako kapitonas ir pateikia pirmųjų trijų mėnesių statistiką. Sausio mėnesį PJVIB išminuotojai į sprogmenų neutralizavimo operacijas vyko 18 kartų, vasario mėnesį – 21 kartą, o kovo – net 50 kartų ir nuo metų pradžios jau nukenksmino 254 vnt. įvairių tipų ir kalibrų standartinių sprogstamųjų užtaisų bei amunicijos.
Išminuotojai pastebi, kad net ir augant iškvietimų skaičiui, vienas dalykas išlieka beveik pastovus – tai neutralizavimo operacijų geografija ir patys radiniai. Dažniausiai neutralizuoti rastų sprogmenų specialistai kviečiami į Klaipėdos, Vilkaviškio rajonus, didžiuosius Lietuvos miestus. Vien per pirmuosius tris šių metų mėnesius į Klaipėdą ir Klaipėdos rajoną pagal iš gyventojų gautus policijos pranešimus PJVIB išminuotojai vyko net 18 kartų.
Na, o dažniausiai randama nuo abiejų pasaulinių karų bei sovietinės okupacijos likusių nesprogusių artilerijos sviedinių, minosvaidžio minų, granatų, šiek tiek rečiau – aviacinių bombų.
„Aviacinės bombos nėra tie radiniai, kurie randami labai dažnai. Bet turime senų „bombodromų“, tokių kaip Rūdninkai, Žaliosios giria, Sulinkių durpynas – čia bombų, dažniausiai 100 kg kalibro, randama nemažai. Jų neutralizavimo operacijos reikalauja išskirtinio dėmesio ir profesionalumo“, – pasakoja kpt. Domas Laukaitis ir pažymi, kad šiemet kuopos specialistai jau neutralizavo 6 skirtingose Lietuvos vietose rastas aviacines bombas, kurių kalibras svyravo nuo 10 iki 100 kg.
Kuopos vadas taip pat pabrėžia, kad nepriklausomai nuo to, artilerijos sviedinys ar aviacinė bomba randama, nepriklausomai nuo dydžio, surūdijimo lygio ir suirimo laipsnio – visi sprogstamieji užtaisai yra mirtinai pavojingi žmonėms. Ir klysta manantys, kad ilgai žemėje išgulėję ir nesprogę sprogmenys yra nepavojingi, kad juos užtenka tiesiog pernešti ten, kur netrukdytų suplanuotiems darbams, o išminuotojus iškviesti tik darbo dienos pabaigoje arba nekviesti jų visai.
„Nors ir guli žemėje dešimtis, kartais ir šimtus metų, turėkit omenyje tai, kad patys sprogmenys sensta labai lėtai. Jų inicijavimo sistemos paprastai pagamintos itin kokybiškos ir yra hermetiškos, o tai jas padaro laikui sunkiai pavaldžias. Tad vertinkite savo sveikatą ir gyvybę, vadovaukitės sveiku protu ir pasitikėkite specialistais. Esame tam, kad išspręstume visus su standartiniais sprogmenimis susijusius incidentus“, – sako kpt. Domas Laukaitis.
Taigi, kad pavasario džiaugsmo neaptemdytų nuo karų ar sovietinės okupacijos likęs, bet vis dar tiksintis pavojus, PJVIB išminuotojai primena gyventojams elgtis atsakingai ir radus įtartiną daiktą, turintį bent menkiausią panašumą į sprogmenį, jokiu būdu jo neliesti, nekrapštyti, neardyti, nemėtyti, jokiu būdu patiems nesiaiškinti, sprogmuo tai ar ne, o nedelsiant apie radinį pranešti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, pažymėti radinio vietą ir sulaukti policijos pareigūnų.
