Strateginės aplinkybės

Vakar Maskvoje įvyko apgailėtinas paradas, simbolizuojantis Rusijos nepriklausomybės praradimą ir imperijos žlugimą. Spektaklyje dalyvavo tik keletas artimiausių Putino draugelių – atstumtųjų šalių vadovų: Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano, Uzbekistano, Kubos, Laoso ir Bisau Gvinėjos vadukai. Kremliaus grindiniu žlegėjo tik vienas senasis tankas T-34, o nauja technika buvo naudojama ribotai.

Putinas savo kalboje niekingai žemino ne tik ukrainiečius, su kuriais kartu kovėsi prieš nacių Vokietiją, tačiau taip pat pamiršo ir pagrindinius sąjungininkus (JAV, Jungtinę Karalystę), kliedėdamas, kad Rusija viena kariavo kone viso Antrojo pasaulinio karo metu ir padėkojo išskirtinai Kinijai, sulįsdamas į užpakalį Si Dzinpingui, kuris tądien tęsė savo Europos užvaldymo ir suskaldymo misiją Vengrijoje.

Si net neatsisuko į Maskvos pusę, demonstruodamas Rusijai savotišką panieką, kaip vasalui Mongolų – totorių imperijos klestėjimo laikais.

Minėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad Pekinas, skatindamas Rusijos – Ukrainos karą, išdūrė Maskvą ir dabar pats atrėplioja susirinkti vaisių. Per kelis mėnesius kvailys Putinas sugriovė dešimtmečiais Rusijos ir Vakarų statytus ekonominius tiltus, sunaikino pasitikėjimą, prišiko visuose vakarietiškos civilizacijos kampuose.

Karas susilpnino Rusijos ekonomiką, padarė ją priklausomą nuo Kinijos, kuriai kol kas šimtų tūkstančių rusų mirtys ir karui „arianti“ ekonomika yra nepaprastai naudinga.

Putino ir jo nukvakusių generolų dėka, Rusija prarado ne tik įtaką pasaulyje, bet ir ekonominę nepriklausomybę. Šią skaudžia tiesą puikiai suvokia karo nenorėję FSB strategai, tačiau kvailys Putinas milijardus pajamų iš naftos ir dujų bei amžius ramaus gyvenimo ir stabilumo, iškeitė į sugriautus Ukrainos miestus, negyvenamas stepes nuklodamas tūkstančiais rusų lavonų.

Tuo tarpu Pekinas elgiasi šimtą kartų gudriau ir klastingiau – negrasina Europai nei tankais, nei raketų smūgiais. Si gąsdina mokesčiais, rinkų praradimu, kas prie sotaus gyvenimo pripratusiam europiečiui varo siaubą. Pigių prekių srautais, ekonominiu spaudimu Pekinas siekia „paimti“ Europą už gerklės ir siurbti visų mūsų pinigus.

Vakarykštis Kinijos susitarimas su Vengrija apima didelio masto infrastruktūros projektus, įtraukiant Europos šalį į „Juostos ir kelio iniciatyvą“. Tai didžiulis kinų prekybos tinklas, kuriuo siekiama apraizgyti ne tik Aziją, Afriką, bet ir visą senutę Europą. Voratinklio pynimas jau prasidėjęs ir vis spartėja.

Todėl savaime suprantama, kad Kinijai karo Europoje nereikia. O Rusijos čia jau nėra. Galimas daiktas, kad Vakarai ir Pekinas susitars dėl rusiškos naftos ir dujų tiekimo į vakarus pusvelčiui.

Karas Ukrainoje baigtųsi tą pačią dieną, kai jis taptų nebenaudingas Kinijos komunistų partijai.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos prezidentas paskyrė buvusį Ukrainos kariuomenės vadą Valerijų Zalužną ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje.

Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubas pareiškė, jog vienintelis kelias į taiką Ukrainoje yra mūšio lauke.

Čekijos prezidento Petro Pavelo teigimu, šiandien būtina kalbėti apie buvusių karų patirtis. Mat, atsargus Vakarų elgesys Ukrainos atžvilgiu, primena įvykius Čekoslovakijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai vokiečių mažuma pasienio rajonuose buvo Hitlerio įsiveržimo pretekstas. Rusijos ir Ukrainos atveju „pretekstas“ taip pat buvo „rusakalbių mažuma“.

JAV prezidentas Džo Baidenas pareiškė, kad nustos siųsti bombas ir artilerijos sviedinius į Izraelį, jei bus pradėta didelė invazija į Rafą. Dėl civilių gyventojų žūčių Gazoje JAV jau pristabdė karines siuntas į Izraelį.

Veiksmai ant žemės

Viešai skelbiama, jog ukrainiečių lakūnai baigia pratybas vakarietiškuose šiuolaikiniuose F-16 naikintuvuose. Netrukus dangaus sargybiniai pasirodys virš Ukrainos žemės. Mes žinome, kad jie ten jau yra bent porą mėnesių, tačiau jau nuo šios savaitės pirmadienio vis daugiau pranešimų apie F-16 Ukrainoje pasirodo žiniasklaidoje.

Tuo tarpu driskiai iškėlė dar vieną, šįkart raudoną, pjautuvu ir kūju papuoštą, vėliavą užimtame Umanskos kaimelyje Ukrainos stepėse. Rusija vis dar siekia išnaudoti Kremliaus bepročių sugalvotą „galimybių langą“, oro ir sausumos atakomis prieš Ukrainą.

Beprasmiai miestų griovimai ir stepių vietovių užėmimai tęsis, kol Ukrainos nepasieks parama pilnu srautu. Kas gali atsakyti, kokia logika vadovaujasi Putinas, švaistydamas milijardus dykynių užgrobimui?

Tuo tarpu šaltiniai teigia, jog kai kurie ukrainiečių artilerijos daliniai jau pliekia driskius pilnu tempu – JAV parama jau fronto linijoje.

Po bepiločių lėktuvų atakos dega dar viena naftos perdirbimo gamykla Rusijoje, Kalugos regione.

Fronto linijoje įvyko 95 susirėmimai.

Lietuvoje

Vykstant rinkiminiams barniams ir ginčams, šiandien leisime sau pasidžiaugti jūsų pilietine valia. Net jei ir ne visada mums pritarėte, kitaip balsavote ar balsuosite.

Išskyrus, žinoma, sąmoningai dirbančius Maskvai.

Net jei tarp mūsų yra kitaip manančių, klystančių ar suklaidintų, niekas kitas, tik jūs saugote ir puoselėjate mūsų nuostabią šalį. Tik jūsų dėka mes visi esame ekonomiškai viena sparčiausiai besivystančių šalių Europoje. Ir didysis, ir smulkusis verslas, ir valdininkai, kurie aptarnauja eilinį žmogų, ir kiti mūsų bendrapiliečiai iš esmės yra nepaprastai stipri tauta.

Mes patys, kažkodėl, nevertiname savęs, nesuvokiame, kokį stebuklą sukūrėme. Pafrontės valstybė, jūsų dėka, tapo graži, klestinti, yra ir išliks nepriklausoma.

Todėl nesvarbu, už ką balsuojate, išskyrus tuos, kuriems iš ausų styro Kremliaus bokštai – tai jūsų šventa valia. Jūs esate šios žemės šeimininkai.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.