„Į Lietuvos politinį gyvenimą sugrįžta sovietmečio tradicija – sprendimus priima ne specialistai, o mistinė politinė taryba, turbūt tai, kas vadintina politbiuru. „Sveikintina“ atžanga“, – taip sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys, reaguodamas į švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio trečiadienį pasirašytą įsakymą, kuriuo įteisintos naujos lengvatos tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
„Dar kyla klausimas, kodėl ministro įsakyme nėra nuorodos, kad šie pakeitimai daromi vienerių metų laikotarpiui, nors ministras savo pasisakymuose tai akcentavo. Išeitų – pakeitimai daromi neribotam laikui?“ – retoriškai klausia Seimo narys.
Pasak Seimo nario, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą keisti pareikalavo taip pat šis politinis darinys. Palengvinimai įteisina du skirtingus egzaminus: vienas visiems, kitas – abiturientams, baigiantiems Lietuvos mokyklas tautinių mažumų mokomąja kalba.
„Taigi tas tautinių mažumų atstovas, kuris mokosi lietuviškoje mokykloje, pirmiausia bus diskriminuojamas. Diskriminuojami bus visi, kadangi šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas. Be abejo, aukštosios mokyklos tokių pakeitimų verčiamos suabejoti bendrojo priėmimo sistemos teisingumu“, – svarsto V. Stundys.
Tenka priminti, kad dėl vienodo egzamino sutarta jau prieš gerą dešimtmetį, kad geram pasirengimui Lietuvos valstybė sudarė reikiamas finansines sąlygas: dvidešimt nuošimčių padidino mokinio krepšelį, kad tose mokyklose vaikai galėtų būti mokomi ne klasėse, o grupėse, kad mokyklos nusipirktų būtinų vadovėlių ir kitų mokymui reikalingų priemonių. Be to, nustatė, kad tokioms mokykloms nėra privaloma antroji užsienio kalba, taip atsiranda dar viena papildoma galimybė didinti lietuvių kalbos mokymuisi skirtų valandų skaičių. Maža to, dar nustatė lengvesnius egzamino vertinimo reikalavimus. Vis tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai kategoriškai prieštarauja taip ir toliau siaurindami vaikams galimybes visavertiškai jaustis ir konkuruoti Lietuvos švietimo sistemoje.
„Akivaizdu, kad šios Vyriausybės darbas tampa pageidavimų koncertu, todėl pirmiausia atsakomybė dėl destruktyvių, visuomenę skaldančių sprendimų tenka premjerui Algirdui Butkevičiui“, – sako V. Stundys.
Susiję straipsniai:
- G.Steponavičius: Egzamino palengvinimas tautinėms mažumoms gali būti įgyvendintas lietuvių moksleivių sąskaita
- Patvirtinti visiems abiturientams vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai
- Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
- Seime įvyks J.Narkevičiaus spaudos konferencija tautinių mažumų švietimo klausimu (audio) (tiesioginė transliacija nuo 12 val.)
- D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
- Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
- Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
- Vilniuje prasidėjo Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada
- Valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius nesikeičia
- Švietimo ir mokslo ministerija įvardina savo vedamos politikos pasekmes
- Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
- Naujoji karta verčia keisti požiūrį į ugdymą
- Gabiems jaunuoliams iš užsienio bus skiriama valstybės parama studijoms
- Auga užsienio studentų skaičius Klaipėdos universitete
- Internete vyks paskaita-diskusija „Muziejai ir bibliotekos kaip įtraukiančios mokymosi erdvės“
- E.Tamošiūnaitė imasi iniciatyvos, kad tautinių mažumų moksleiviai turėtų išskirtines privilegijas ezaminuose
- Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
- Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
- Parlamentarai vis tiek skundžia Švietimo įstatymą KT, bet negauna I.Degutienės parašo
- O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“
- A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
- Lenkų moksleivių tėvai skelbia „mobilizaciją streikui“ ir žada savo vaikų nebeleisti į mokyklas
- Lietuvos universitetui Kaune – 90: žvilgsnis į ateitį
- Mokytojai galės lengviau įgyti antrą specializaciją
- K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai
- Lietuvių kalbos institutas surengs pirmąją Tarmių šventę!
- Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai vadovaus Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė
- V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
- Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai
- L.V. Medelis. Lietuva: Ar tu mane myli? Ir aš…
Lenkams Lietuvos įstatymai neegzistuoja. Na, o Lietuvos valdžia nestebi, kaip jie vykdomi. Lenkijoje lietuviškos mokyklos inspektuojamos dažnai, o Lietuvoje niekas nemato, kad lenkiškas įstaigas lankančių vaikų tėvai aršiai agituojami ignoruoti lietuvių kalbą, į priešįstatymines demonstracijas įtraukiami vaikai. Moksleiviai raginami pasisakyti prieš lietuvių kalbą . Lenkų RA ragina net buityje nebendrauti su lietuviais, mokyklose istorijos ir geografijos pamokose Lietuvos temos toliau nagrinėjamos lenkiškai ir iš lenkiškų vadovėlių. Trūksta lietuviškų darželių, nors poreikis didelis, persekiojami, psichologiškai terorizuojami tėvai, atiduodantys vaikus į lietuviškas klases. Iš dvikalbių mokyklų tėvai atsiima vaikus dėl diskriminacijos, nes jose vadovai ir beveik visa administracija yra LLRA tarnai, vykdantys visus akcijos įsakymus. Vadovai, vykdantys įstatymus ir nepaklūstantys šiai partijai, atleidžiami iš darbo.Taip atsitiko Kalvelių darželio direktorei Marijai Klenovskajai, kuri, būdama sąžininga moteris, priėmė iš tėvų prašymus priimti vaikus į lietuvišką grupę ir atsisakė perrašyti juos. Teismas ją grąžino į darbą. Už seniūno neteisėtų reikalavimų nevykdymą iš darbo atleista Buivydžių darželio direktorė Anna Kulakova. Mat seniūnui atrodė, kad priimant į darbą nebūtinas valstybinės kalbos mokėjimas. Ši moteris neaiškiomis aplinkybėmis bylą teisme pralaimėjo. Seniūnas “paspaudė” taip, kad uždraudė kaimo gyventojams leisti jai pasisemti vandens. “Demokratinė ir sąžininga” partija sėja nesantaiką ir reikalauja absoliutaus paklusnumo.
Pavalki, ar tas lenkiškas mokyklas bent kartą per 10 metų kas nors inspektuoja?
Pritariu autoriui. Tik patį teiginį išplėsčiau dar ir klausimu, – Ar šis palengvinimas netaps ir igalaikiu, nes lenkai visą laiką šauks – nė žingsnio atgal, mums ką nors sunkinti negalima! Taigi, aš matau ir užprogramuotą nusikaltimą prieš mūsų Pietryčių Lietuvos krašto likimą.
vargu ar esat iki galo teisus .Čia nėra jokių nuolaidų Lietuvos lenkams , ar nusikaltimo prieš Pietryčių Lietuvos krašto likimą darymas.Mano nuomone , tai yra kapituliacija prieš “šliaužianti” Lietuvos įjungimą į Lenkijos imperiją.
Sutinku ir su tokia juodu scenarijumi. Taip, visi dideli nusikaltimai pradedami nuo mažų, kaip ir sniego lavinos nuo mažos gniūžtės. Tiek kartų istorija mus mokė, kad ir labai mažos nuolaidos lenkams priveda prie pačių didžiausių praradimų Lietuvos valstybei. Tik kaip anksčiau buvo vienos dienos naudos didikų, bajorų, kurie perleido didžiausias žemes Lenkijai, netgi karūnavimo teisę, taip ir dabar vienadienės naudos vyriausybės, bailūs ministrai, savęs tautoje nesuvokiantys politikai, kosmopolitinės partijos esminius tautos dalykus, tautos ir savarankiškos valstybės išlikimo principus “popigiai” perleidžia Varšuvos ponams. Tai nieko gero nežada, nieko gero mums, lietuviams. Išsivaduot iš Lenkijos jau ne tik politinės, bet ir ekonominės, energetinės “globos” bus dešimtis kartų sunkiau negu iš Rusijos. Tik klausimas ar bus dar norinčių, jaučiančių istorinę ir moralinę atsakomybę? Viso to pradžia ir buvo jau 1994 m. sudaryta Lietuvai nenaudinga, tiesiog veršiška sutartis, kuri tik žodžiais kalbėjo apie draugiškus santykius, kai tuo tarpu savo esme slėpė visai ką kitą. Dabar visa tai gali atsikartoti, tik jau didesniu ir atviresniu tekstu, nes nuolaidų grandinė ir toliau tęsiama.
Smauglio taktika – vos iškvėpei , dar labiau suveržti. Ir taip kol galutinai nudvės. Jeitai būtų kas dėl kieno tai teisių prašom – inicijuokit visos ES mastu . Visų tautų atžvilgiu. Būtu sąžininga.