Jei bus įgyvendinti siūlymai palengvinti valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotis tautinių mažumų moksleiviams, tai gali būti daroma lietuvių abiturientų sąskaita, –- sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras šiandien Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Kur veda valdančiosios koalicijos siūlomi pokyčiai švietimo srityje?“ neigiamai įvertino koalicijos iniciatyvas švelninti valstybinio lietuvių kalbos egzamino sąlygas atskiroms moksleivių grupėms.
„Ar tai reiškia, kad bus politiškai apsispręsta, kokiu mastu bus diskriminuojami lietuviai ir proteguojami tautinių mažumų atstovai, idant Lietuvos lenkų rinkimų akcija nesitrauktų iš koalicijos? Jei taip, tada, žinoma, specialistų, analizės ir tyrimų nereikia“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas G.Steponavičius.
Jis pažymėjo, kad dabartiniai abiturientai jau dvejus metus ruošėsi laikyti vieningą lietuvių kalbos egzaminą pagal atnaujintą programą. Atlikus bandomąjį testą, buvo nustatyta, kad lenkų ir rusų moksleivių gramatikos lygis atsilieka nuo lietuvių, todėl buvo sutarta dėl pereinamojo laikotarpio vertinant lietuvių kalbos žinias.
G.Steponavičius taip pat neigiamai vertina šią savaitę Vyriausybės teikiamus projektus, kuriais ketinama koreguoti 2013 metų valstybės finansavimo paskirstymo pagal studijų kryptis tvarką. Skelbiamame projekte ketinama didinti studijų sričių ir krypčių grupių skaičių nuo esamų 13 iki 19-kos.
Liberalo tvirtinimu, Vyriausybės siūlymais nepaisoma gabiausių jaunų žmonių pasirinkimo studijuoti norimas specialybes ir jų sąskaita sudaromos galimybės valstybės finansuojamas vietas be konkurencijos užimti stojantiems su gerokai žemesniais balais.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujai siūlomose studijų krypčių grupėse tokie universitetai kaip Aleksandro Stulginskio universitetas (buvęs LŽŪU) ar Lietuvos sporto universitetas (buvusi LKKA) dėl studentų pasirinkimo „konkuruos“ tiktai patys su savimi – kitose aukštosiose mokyklose analogiškų studijų programų nėra.
„Vietoj to, kad griautų ir išbalansuotų studento krepšelio modelį, valdantieji turėtų remtis jau dabar galiojančia tikslinio finansavimo tvarka, kuri leidžia spręsti nepopuliarių ir valstybei reikalingų specialybių problemas“, – teigė G.Steponavičius.
Steponavičius akivaizdžiai bando suklaidinti visuomenę sakydamas, kad ” Egzamino palengvinimas tautinėms mažumoms gali būti įgyvendintas lietuvių moksleivių sąskaita”.
Šiais laikais, kai itin akcentuojamas jaunimo turimų įgūdžių individualus vystymas, negali būti siekiama suvienodinti gimtosios ir išmoktos kalbos statuso. Šių dviejų kalbų mokėjimo lygis visados skirsis: išmoktą kalbą galime mokėti tobulai, bet ji niekad negalės konkuruoti su gimtąja kalba. Ne mažiau svarbus yra ir tas faktas, kad ne kiekvienas mokinys gali pasigirti turįs gabumų kalboms.
Todėl vyriausybė turi priimti atitinkamus sprendimus tam, kad dar šiais metais tautinių mažumų mokyklų (lenkų, rusų, baltarusių) mokiniams šioje srityje būtų užtikrintos lengvatos, o įstatymas artimiausioje ateityje pakeistas, grąžinant galioti buvusią jo redakciją.
Nušneki –
turi būti viskas mokomasi valstybine kalba ir tik, nes žmones reikia ruošti Lietuvai, o ne kitoms valstybėms.
Kitaip tariant, ruošti vergus Lietuvos vergvaldžiams. Vergas privalo viską daryti taip, kaip jam liepiama. Tad išleiskime dar vieną įstatymą, kuris leistų nenorinčius mokintis lietuviškai sodinti į kalėjimus.
Tamstai butu geriau,kad už Lietuvos pinigus savo piliečius ruoštume lenkų ar rusų vergvaldžiams.O del tokių piliečių kaip Tomaševskis,Citatcka,Tamošiūnaitė ir dar keletas ,įstatymų leisti nereikia ,jie yra. Tik juos reikia vygdyti.
nuo kuriu laiku tuteisiu naudojama kalba “po-prostu” pakeista kaimynines salies valstybine lenku kalba gali vadintis “gimtaja kalba”? Kazkaip negirdejau, kad tame kraste butu oficialiai mokoma “po-prostu” kalbos?
Egzamino palengvinimas tautinėms mažumoms, diskriminuoja lietuvių moksleivius tautiniu pagrindu.
Noriu atkreipti komentuotojo “Įdomu” ir kitų dėmesį į tai, kad žodis “poprostu” yra rašytinas ne “po-prostu”, t.y. ne kaip būtų sudarytas su prielinksniu “po”, o kaip jis buvo užrašytas – vienu žodžiu “poprostu” – 1958 metais organizuotoje dialektologų ekapedicijoje Baltarusijoje metu, joje dalyvaujant ir žymiems Rusijos mokslininkams V.Ivanovui ir V. Toporovui. Vėliau V. Ivanovas nustatė, kad vardu “poprostu” buvo vadinama ir LDK kancialerinė kalba. Šiai kalbai mokslininkai dar turi pasidarę mokslinį terminą, vadindami ją senąja bažnytine slavų kalba. Akivaizdu, kad cerkvėse popai pravoslavų tikėjimą skelbė iš raštų – evenangelijų. Matyt, žmonės, tarp kurių buvo skleidžiamas naujas tikėjimas, kalbėjo kita – lietuvių, kitų baltų kalba. Žodžiu, popų raštų kalba jiems negalėjo būti gimtąja, jų biutine kalba. Priešingu atveju nebūtų pagrindo skirtingam nuo genties (tautos) vardo kalbos pavadinimui atsirasti. Suprantama dėl šių priežasčių bažnytinė kalba galėjo būti kanceliarijos raštininkų ir pravoslavų tikėjimo mokomų lietuvių (atitinkamų kitų baltų) imta vadinti popų raštų kalba. Tad galime pagrįstai manyti, kad dialektologų užfiksuotas pavadinimas “poprostu” yra sudarytas iš slavų pop – “popas” ir liet. raštas/rostas. Kas rodo, kad “poprostu” yra sudurtinis žodis, o ne kaip su prielinksniu “po” iš slav. prostoj – “prastas” pasidarytas žodis. Trumpai sakant, “poprostu” yra su pravoslavijos plitimu į LDK susijęs lietuvakalbių pasidarytas žodis.
Tad rašydami “po-prostu”(per brūkšnelį) nesiklaidinkime ir netemdykime žodžio “poprostu” lietuviškos kilmės.
tai gal mazumoms isvis nereikia lietuviu kalbos, uzaugs ju vaikai nemokedami, nepritaps Lietuvoje beliks i proteviu sali isvaziuot ten kur susikalbet gales