Lesykla – ne tik pramoga! (0)

Gedimino kalno papėdėje įrengta stacionari lesykla | Lietuvos ornitologų draugijos nuotr.

Gedimino kalno papėdėje įrengta stacionari lesykla | Lietuvos ornitologų draugijos nuotr.

Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkosauginio švietimo rėmimo programos projektą „Lesykla – ne tik pramoga“ gamtininkų klubas „ORNI“ Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų teritorijoje įrengė 40 stacionarių lesyklų. Įrengus lesyklas teritorijoje sukurta edukacinė erdvė paukščių stebėjimui ir pažinimui. Projekto partneriai – Lietuvos gamtos fondas ir Lietuvos Edukologijos Universiteto zoologų klubo nariai.

Klubo nariai supažindino vaikus ir įstaigų, kurių teritorijoje buvo įrengtos lesyklos, darbuotojus su paukščių lesinimo žiemą taisyklėmis, mokė kaip atskirti lesyklose besilankančius paukščius. Įvyko 40 edukacinių renginių. Tuo tikslu nuo 2012 metų lapkričio iki gruodžio mėnesio pabaigos klubo nariai lankėsi vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pasakojo vaikams apie galimą pagalbą mūsų krašte likusiems žiemoti paukščiams, mokė pažinti paukščius, dovanojo mokomuosius plakatus su dažniausiai Lietuvoje žiemojančių paukščių nuotraukomis. Išleista ir visuomenei išdalyta 200 tokių plakatų. Renginių metu vyko diskusijos paukščių globos klausimais, dalyviai pasidalijo patirtimi. Projekto metu vykdyta veikla reikšmingai prisidėjo prie vilniečių gamtamokslinės kompetencijos tobulinimo. Rūpinantis paukščiais ugdomas asmens atsakingumo jausmas, gamtojauta, aplinkos apsaugos nuostatos.

Lesyklos gali būti pagamintos iš medienos, plastiko ar kitų medžiagų. Svarbiausia, kad lesyklėlė nebaidytų paukščių, ji būtų paukščiams saugi, naudojamas tinkamas lesalas. Gerai, kai ji yra iš trijų pusių apsaugota nuo vėjo, lietaus ir sniego. Lesyklos angos uždengiamos tinkamo retumo tinklu. Įrengus lesyklą ja reikia nuolat rūpintis.

Verta įsidėmėti: pavojinga paukščius lesinti sūdytais lašiniais ar kitais sūdytais produktais, kadangi jų organizmas evoliucijos proceso metu prisitaikė virškinti tik nesūdytą lesalą ir yra jautrus druskai.

Vabzdžius, grūdus lesantiems paukščiams (zylėms, bukučiams, geniams ir kt.) lesyklose galima įdėti saulėgrąžų, linų, sorų ir spygliuočių medžių sėklų, tiks ir duona, varškė, kruopos, aliejuje mirkyti pyragai, obuoliai, virti ryžiai, avižiniai dribsniai, sėmenys, avižos. Per šalčius drėgnas lesalas greitai sukietėja, todėl duonos ar kitus trupinius geriausia maišyti su aliejumi – tuomet jie išlieka minkšti. Šaltu oru labai tinka nesūdyti lašiniai ar taukai, nes jie nesušąla.

Visi Vilniaus gyventojai kviečiami prisijungti prie prasmingos paukščių lesinimo ir jų stebėjimo bei pažinimo iniciatyvos. Klubo nariai mielai konsultuoja lesyklų įrengimo, paukščių pažinimo klausimais. Daug aktualios informacijos galima rasti interneto tinklapiuose: 1; 2. Pažinti paukščius padės 2012 metais išleistas Lietuvos paukščių pažinimo vadovas (autoriai V. Jusys, S. Karalius. L. Raudonikis; leidykla „Lututė“).

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *