Svetimžemiai augalai bei gyvūnai tampa vis reikšmingesniu aplinkosaugos iššūkiu, jie tiesiogiai veikia biologinę įvairovę, daro neigiamą įtaką ekosistemų funkcijoms, žmogaus sveikatai bei ekonomikai.
Greitą svetimžemių rūšių plitimą lemia jų biologinės savybės – jos greitai dauginasi, yra atsparios įvairioms sąlygoms, dažnai neturi natūralių priešų naujoje teritorijoje.
Kurios svetimžemės rūšys šiuo metu kelia daugiausiai problemų?
Aplinkos ministerija šiuo metu daugiausiai nusiskundimų gauna dėl dviejų rūšių – ispaninio ariono (Arion vulgaris) ir Sosnovskio barščių (Heracleum sosnowskyi).
Ispaniniai arionai – ypač aktyvūs ir minta įvairiais augalais, įskaitant kultūrinius augalus ir laukines augalų rūšis. Jie daro tiesioginę žalą tiek biologinei įvairovei, tiek žemės ūkiui – minta daržovėmis, vaisiais ir dekoratyviniais augalais, sunaikindami jaunus ūglius, lapus ir vaisius.
Dėl jų mažėja derlius, jie užteršia žemės ūkio gamybą gleivėmis ir išmatomis, dėl to ūkininkai ir sodininkai patiria ekonominių nuostolių.
Dažnai susiduriama ir su kita svetimžeme rūšimi – Sosnovskio barščiu. Sparčiai augantis Sosnovskio barštis subrandina vidutiniškai 20 tūkstančių sėklų.
Dėl greitai susiformuojančio tankaus sąžalyno nustelbiamos vietinės rūšys, jos negali varžytis su Sosnovskio barščiais, kurie užstoja saulę žemiau esantiems augalams. Neturėdamos galimybės augti ir daugintis, vietinės augalų rūšys nyksta.
Ši rūšis kelia pavojų ne tik dėl savo spartaus plitimo, bet ir dėl neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Sosnovskio barščio sultyse yra furanokumarinų – medžiagų, kurios, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, sukelia stiprius nudegimus: atsiranda pūslės, skausmas, gali likti randai ar tamsios dėmės.
Kontaktas su augalu taip pat gali sukelti alergines reakcijas ar kvėpavimo takų dirginimą, o sultims patekus į akis – regėjimo sutrikimus. Dėl jautrios odos jis ypač pavojingas vaikams.
Kokių išankstinių veiksmų galime imtis?
Svetimžemiai gyvūnai į Lietuvą patenka ir dėl žmonių veiklos, kai būna įkurdinami aplinkoje (pavyzdžiui, žuvys ar vėžiai įleidžiami į tvenkinius žuvininkystės ar akvakultūros tikslais, atsibodę laikomi egzotiniai gyvūnai paleidžiami į gamtą), atsitiktinai pervežami.
Pasitaiko atvejų, kai gyvūnai, tokie kaip vabzdžiai ar šliužai atkeliauja kartu su augalais, dirvožemiu, prekėmis ar pakuotėse. Kartais, nežinodami, kad konkretūs augalai yra svetimžemiai, juos sodiname arba dalinamės jais su kitais žmonėmis, taip prisidėdami prie jų plitimo.
Sužinoti daugiau apie invazines rūšis galima Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinių rūšių modulyje INVA. Čia pateikiamos išsamios žinios apie rūšių paplitimą, jų atpažinimo požymius, suteikta galimybė pranešti apie pastebėtus individus, užpildant stebėjimo anketą.
Svetimžemių rūšių plitimo prevencija prasideda nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo. Turime nepamiršti, kad svetimžemes rūšis ar jų gyvybingas dalis draudžiama platinti, pardavinėti, įkurdinti aplinkoje ar paleisti į gamtą (tai ypač aktualu sodininkams, gyvūnų laikytojams).
Už tai Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė. Pastebėjus pažeidimą dėl neteisėto svetimžemių rūšių naudojimo, raginame nedelsti ir pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.
Prie svetimžemių rūšių naikinimo galime prisidėti kiekvienas ir tiesiogiai, tačiau svarbu tai daryti saugiai, laikantis reikalavimų, vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu.
Aplinkos ministerijos komanda taip pat dalinasi patarimais, kaip naikinti Sosnovskio barštį:
