Apie pusė tūkstančio gulbių, likusių žiemoti Kaune ir jo apylinkėse, kasdien primena, kad jas reikia palesinti. Kiekvieną dieną pagrindinėse šių paukščių žiemojimo vietose neabejingi sparnuočiams žmonės išbarsto apie 100 kilogramų kviečių ir kelis kilogramus baltos duonos gaminių.
Neužšąlantis Nemunas pritraukia ne tik Lietuvos gulbes, bet ir iš užsienio atskridusias migrantes. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos nario Juliaus Morkūno, šioje upėje stebimos gulbės iš Latvijos, Danijos, Lenkijos ir Baltarusijos, taip pat ir iš Vokietijos. Daugiausia šių išalkusių gražuolių galima rasti Nemuno atkarpose Žemuosiuose Šančiuose bei prie Kauno hidroelektrinės. Taip pat nemažai jų galima aptikti ties pėsčiųjų tiltu per Nemuną bei Panemunės parke prie Smetonos alėjos.
Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatas, pasitelkdamas aktyvių savanorių pagalbą, organizuoja gulbių lesinimą Kauno mieste ir apylinkėse. Tačiau dėl nežinojimo daugumai kauniečių paukščių lesinimas žiemą neretai virsta trumpalaike akcija. Žiemos pradžioje neretas imasi šios globėjiškos veiklos, tačiau ne visiems užtenka entuziazmo pabaigti pradėtą darbą. Dažniausiai taip atsitinka antrojoje žiemos pusėje, kai paukščiams pagalba yra reikalingiausia. Paukščiai pripranta pastoviose vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Todėl jokiu būdu negalima, pradėjus lesinti paukščius, šio reikalo mesti.
„Jei yra bent mažiausia tikimybė, kad negalėsite tinkamai tęsti pradėtos misijos, verčiau išvis nepradėkite“, – perspėja specialistai.
Vandens paukščius reiktų pradėti lesinti vidutiniškai nuo gruodžio vidurio (nuo tada, kai paspaudžia pirmasis šaltis ar iškrenta sniegas) ir baigti vasario mėnesį. Negalima lesinti paukščių šiltuoju metų laikotarpiu – vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį. Šiuo laiku maisto jie susiranda patys. Lesindami paukščius šiltuoju laikotarpiu jūs tik jiems pakenksite. Tokiu atveju paukščiai pripranta gauti maisto ir nesiruošia išskristi. O kai kurioms užsilikusioms rūšims šalta žiema pražūtinga.
Norint rūpintis vandens paukščiais juos reikėtų pradėti maitinti kasdien, neužmirštant, jog kuo šalčiau, tuo daugiau reikia maisto. Jei, spiginant 25–30 ºC šalčiui, dieną kitą paukščius užmiršime palesinti, silpnesnieji gali žūti. Labai svarbu atminti, kad antys ir gulbės yra tikrai nemaži paukščiai ir jiems lesalo reikia žymiai daugiau. Vienos gulbės nebylės paros maisto norma yra 800–1000 g. Antys, gulbės maitinamos tol, kol pavasarį tirpstant ledui pačios išsiskirsto į perėjimo vietas.
Maitinant vandens paukščius lesalą geriausia berti prie ledo properšų ar tiesiai į vandenį. Nepatartina berti lesalą ant ledo pakrantėje, kur gausu varninių paukščių. Geriau berti ant ledo prie pat properšų, o geriausia – tiesiai į vandenį 5–10 cm gylio seklumose. Gilesniuose vandenyse maistą geriau berti ant sukaltų maždaug 2×1 m plaustų ar platformų. Lesalą žiemojantiems paukščiams galima berti ant plausto, padaryto iš lentų ir tuščių statinaičių (jas galima pakeisti plastikiniais buteliais).
Vandens paukščiams lesinti tinka miežiai, avižos, kviečiai, javų pelai su piktžolių sėklomis, kombinuoti pašarai, maisto atliekos: balta duona, virtos bulvės ir kitos daržovės. Prieš pateikiant grūdines kultūras jas tikslinga sudaiginti. Tam reikėtų jas apie 10 parų palaikyti vandenyje.
Lietuvos ornitologų draugija visuomet ieško atsakingų savanorių, norinčių prisidėti prie pagalbos paukščiams šaltuoju laikotarpiu. Taip pat kiekvieną žiemą reikalinga parama paukščiams skirtu pašaru. Prašome visus galinčius ir norinčius padėti kreiptis į Julių Morkūną, [email protected], arba tel.: 8 673 12411.
A bit suriepsrd it seems to simple and yet useful.