Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

L.Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas

Linas Kojala, mėnraštis „Tribūna“ 2012 m. Nr. 7, www.desinieji.lt
2012-12-27 13:03:52
13
L.Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas
Simonas Daukantas
Simonas Daukantas

Taip skambiai Simoną Daukantą (1793–1864) pavadino tikrai ne šio straipsnio autorius. „Iš seno mylimas, mūsų Herodotas“, – skaitydamas S. Daukanto kūrinius ir jais žavėdamasis tarė jo amžininkas, iškilus kultūrininkas, publicistas, kalbininkas Mikalojus Akelaitis, trumpa fraze nusakydamas didžiojo tautos istoriko gyvenimo kelią.

Dažnas turbūt nė nesusimąstome, kodėl Lietuvos Respublikos prezidentai, žvelgdami pro savo rūmų sostinėje Vilniuje langus, regi būtent S. Daukanto vardu pavadintą aikštę, o atsiskaitydami 100 Lt banknotu kaskart regi jo atvaizdą. Tai – vienas akivaizdžiausių įamžintos S. Daukanto reikšmės mūsų valstybei pavyzdžių. Tačiau vien aikščių ar paminklų nepakanka: atmintis turi būti gyva pirmiausiai ne akmenyje, o žmonių sąmonėje. Net ir išsilavinusiais save laikantys žmonės, ypač jaunesni, turbūt galėtų neblogai nepažįstamajam nupasakoti prancūzo Napoleono Bonaparto žygius. O žinios apie S. Daukantą, drįstu teigti ir vadovaujuosi savo asmenine, dar visai nesena mokykline patirtimi, net ir kasdien žingsniuojant jo vardu pavadinta aikšte būtų gerokai kuklesnės.

Tad kuo gi S. Daukantas nusipelnė Lietuvai? Pirmiausia į galvą šauna šaltiniuose aptinkamas daug atskleidžiantis pasakojimas, kaip gyvendamas Vilniuje Simonas Daukantas nukeliavo prie Aušros Vartuose esančio stebuklingo Mergelės Marijos paveikslo ir davė įžadą visus darbus rašyti lietuvių kalba. Nors tai tik graži ir sunkiai pagrindžiama legenda, turime pripažinti, jog toks vidinis įsipareigojimas buvo įvykdytas su kaupu – didysis lietuvių istorikas savo skambiausiuose veikaluose suteikė impulsą bei kilstelėjo lietuviškąjį žodį į naują lygį.

XXI amžiuje dažnai nelengva suvokti tokius istorinius faktus lydintį herojiškumą ir asmeninę auką veiksmuose, kurie, atrodytų, yra savaime suprantami. Gūdžiame XIX a. lietuvybė buvo atsidūrusi ant pražūties slenksčio. Carinėje Rusijoje rusų ir lenkų kalbos vertintos kaip prideramos aukščiausio visuomenės sluoksnio atstovams. Tuo metu lietuvių kalba tebuvo gyva kaimo vietovėse, tarp neturtingųjų ir engiamųjų baudžiauninkų. Lenkakalbiai tikėjosi, kad lietuviai, prisimindami šlovingus Abiejų Tautų Respublikos laikus, galiausiai perims jųjų šnektą. Tą nuo pat jaunystės suprato S. Daukantas, Jono Šliūpo žodžiais tariant, regėjęs žmonių nusivylimą neturint lietuviško spausdinto žodžio ir didžiulę įtaką turėjusių dvasininkų polinkį pamokslus sakyti lenkiškai. Savo ruožtu carinė valdžia, kiek prisibijodama stiprėjančių lenkų, skatino rusifikaciją. Vienaip ar kitaip, tiek lenkai, tiek rusai neturėjo abejonių, kad lietuviškasis etnosas ilgainiui perims socialiniai aukštesniąją nei savoji rusų arba lenkų kalbą, kultūrą ir galiausiai politinį savęs pačių suvokimą. Apie tai, kad patys lietuviai gali virsti politine tauta ir siekti savosios valstybės, buvo sunku net pasvajoti.

Tačiau visi žinome, kaip vėliau pakrypo istorija: po ilgos ir aukų pareikalavusios kovos, skaudžių smūgių ir didvyriškų atsitiesimų, beviltiškumo ir dvasią stiprinančių atgimstančios vilties akimirkų, 1918 metais Lietuva atkūrė valstybę. Tai nutiko praėjus beveik pusei amžiaus po S. Daukanto mirties ir laidotuvių, kuriose, anot pasakojimų, dalyvavo vos kelios moterėlės. Didysis istorikas dažnai buvo vienišas, nesukūrė šeimos, nes savo gyvenimą pašventė tautos gyvasčiai įkvėpti.

Tai buvo S. Daukanto kelio pabaiga. O prasidėjo jis Skuodo rajone, kur neturtingoje šeimoje gimęs S. Daukantas praleido jaunystę, o vėliau pėsčiomis iškeliavo į Vilnių. Jo mokslo siekis buvo gyvas net suvokiant, kad paprastiems žmonėms tuomečiai priesakai mokslo aukštumas pavertė neprieinamomis. Galiausiai jam pavyko suklastotais dokumentais įrodyti bajorišką kilmę (susisiejant su kita Daukantų gimine) ir įgyti magistro laipsnį Vilniaus universitete. Iki tol iš valstiečių sluoksnio tokias aukštumas dar XVIII a. buvo pasiekęs bene vienintelis Laurynas Stuoka-Gucevičius. S. Daukantas puikiai suvokė, kad tautos gyvuoja tik atsimindamos savo praeitį. Tad regėdamas lenkų norą konsoliduoti lietuvių ir lenkų tautas po „Lenkijos istorijos“ skėčiu, siekė pasinaudoti savo žiniomis ir gebėjimais ieškodamas objektyvesnių ir gausesnių šaltinių. 1822 metais baigęs Vilniaus universitetą jaunasis mokslininkas dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, o nuo 1835 Rusijos Senate, Sankt Peterburge, kur buvo laikoma Lietuvos Metrika ir kiti sunkiai prieinami istorijos šaltiniai. Deja, nepailstamas darbas drėgnuose, tamsiuose, pelėsiais apaugusiuose archyvuose, profesiniai nusivylimai (S. Daukantas taip ir neatgavo keliolikos svarbių rankraščių, kuriuos buvo siuntęs istorikui Teodorui Narbutui) palaužė S. Daukanto sveikatą: jis buvo priverstas prašyti Caro malonės ir anksčiau laiko išeiti į pensiją.

Tuomet išvyko į Varnius pas vyskupą Motiejų Valančių, gyveno ir dirbo vyskupystėje, tačiau pas iškilų dvasininką nepritapo. Ir M. Valančius, ir S. Daukantas garsėjo kaip kieto būdo, nelinkę nusileisti vyrai, istorikui užkrauta kasdienių raštinės darbų našta trukdė realizuoti save ir skleisti savo kūrybą, nesitaisė ir sveikata, tad reikėjo ieškoti naujų gydymo būdų. Be to, nerimastis liaudyje lėmė sustiprėjusią carinės valdžios, susidomėjusios kai kurių S. Daukanto raštų teiginiais (apie LDK laikų šlovę, įgimtą lietuvių tvirtybę siekiant laisvės ir pan.), priespaudą. Tad, net ir turėdamas stogą virš galvos, S. Daukantas išvyko iš Varnių, o vėliau laiškuose galutinai apsivaidijo ir nutraukė santykius su M. Valančiumi. Šių dviejų didžių Lietuvos veikėjų nesutarimai yra nepaprastai įdomi ir palyginti menkai žinoma tautos istorijos detalė.

Nepaisant šių gyvenimo sunkumų, S. Daukanto darbai iškalbingi. Pirmasis Lietuvos istorijos lietuvių kalba („Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių”) autorius tikėjo, kad valstybė ir pasaulietinis vadovas atsirado visuomenės sutarties pagrindu, tad privalo ginti visos liaudies interesus, nuosavybę ir pilietines teises. Todėl pirmasis, atskirdamas tautą nuo valstybės, jis nebūdingai tuometėms tendencijoms neakcentavo bajorų tautos ir pabrėžė valstietijos svarbą.

Neturėdamas didelių lūkesčių, kad lietuviai gali išsivaduoti iš carinės priespaudos, mokslininkas tikėjo kultūrinio atgimimo keliu. Svarbiausias jo veikalas – „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ – yra pirmoji lietuvių kultūros istorija, išleista Sankt Peterburge 1845 m. Jame nesiekė parodyti lietuvių kaip nuskriaustos tautos, o ragino kritiškai žvelgti patiems į save, įvertinti moralinį smukimą, nevykusią politiką, per mažą dėmesį amatų ir prekybos plėtotei: faktorius, kurie nustekeno valstybę ir sudarė sąlygas ją pavergti svetimiems. Baudžiauninkų atgimimas ir išlaisvinimas, lietuvių kalbos stiprinimas ir išplėtimas į naujus horizontus padėjo pamatus modernios lietuvių tautos susikūrimui. Užsibrėžtų tikslų S. Daukantas siekė ne tik rašydamas istorinius kūrinius – jis taip pat tyrė kalbą, leido praktiškas, naudingas ir retas knygeles lietuvių kalba su ūkininkavimo patarimais, skatino bitininkystę, rinko tautosaką. Nebūdamas kalbininku, S. Daukantas sukūrė tokius iki šių dienų plačiai vartojamus žodžius kaip laikrodis, vietovė, prekyba, vaistininkas, būdvardis ir kitus. Šių veiksmų dėka daugelio nurašyta lietuvių kalba skynėsi kelią į viešąjį gyvenimą ir išlaikė gyvastį, o vėliau tapo vienu pagrindinių tautą suvienijusių veiksnių.

Vertindami iš šios dienos perspektyvos, turime pripažinti, kad S. Daukantas pranoko savo gyventą laikmetį. Tikėdamas tuo, ką darė ir siekdamas užsibrėžtų tikslų, jis aukojosi bei nepaisė objektyvių sunkumų. To rezultatas – lietuvių tautai padėti pamatai, kurie bendraminčių ir darbų tęsėjų dėka ateityje leido atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. O juk apie ją net pas S. Daukantas svajodavo, matyt, tik slapčia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
  2. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  3. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  4. Padėka už lietuviško žodžio skambėjimą
  5. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  6. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  7. R.Dediala. Apie nežinomąjį Daumantą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Artūras Gotautas says:
    13 metų ago

    Simonas Daukantas – Lietuvos Vinis.
    ” gyvendamas Vilniuje Simonas Daukantas nukeliavo prie Aušros Vartuose esančio stebuklingo Mergelės Marijos paveikslo ir davė įžadą visus darbus rašyti lietuvių kalba ”
    Linui patarimas taipogi rašyti Lietuvių kalba,išmesti svetimžodžius,o tuo labiau raštus rašant apie Simoną Daukantą..

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      12 metų ago

      Tai kad Linas Kojala sugeba tik rašyti APIE ką nors – jis per skystas pratęsti Simono Daukanto darbus.

      Nemalonu skaityti, rašo apie Simoną Daukantą tokiais išsireiškimais: ,,Pirmiausia į galvą šauna…”, ,,…drįstu teigti ir vadovaujuosi savo asmenine, dar visai nesena mokykline patirtimi…”, ,,Tačiau visi žinome…”, ,,…jis nebūdingai tuometėms tendencijoms neakcentavo…”, ,,Neturėdamas didelių lūkesčių, … mokslininkas tikėjo…”, ,,…S. Daukantas svajodavo, matyt, tik slapčia.”

      Atsakyti
  2. pikciurna says:
    13 metų ago

    “kaip gyvendamas Vilniuje Simonas Daukantas nukeliavo prie Aušros Vartuose esančio stebuklingo Mergelės Marijos paveikslo ir davė įžadą visus darbus rašyti lietuvių kalba.” LOL, koks jis istorikas, koks jis mokslininikas? Tokios nesamones mokslo zmonems nerupi.

    Atsakyti
  3. pikciurna says:
    13 metų ago

    Kojala yra endekas.

    Atsakyti
  4. pikciurnaaaa says:
    13 metų ago

    Kojala yra endekas.

    Atsakyti
  5. pikciurnaaaa says:
    13 metų ago

    Istorikams rupi istorija, o ne politika. Politikuojantis istorikas yra sh… istorikas, nes jo tikslas nera atrasti taip, kaip buvo. Del to lietuva neturi pasaulinio lygio mokslo zmoniu.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      13 metų ago

      Užmiršote, kad istorija rašo nugalėtojai?

      Atsakyti
  6. Jonas says:
    13 metų ago

    “Del to lietuva neturi pasaulinio lygio mokslo zmoniu.”

    Kaip tai neturi? O Lenkijos medaliais nukabinėti A.Bumblauskas ir T.Venclova?

    Atsakyti
  7. Vaitas says:
    13 metų ago

    Šitas piešinys visai ne Daukanto, viename iš jo laiškų aiškiai pasakyta, jog jis nupliko tik senatvėje, o čia ne tik ne žemaitiški bruožai, bet dar visai jaunas plikis.

    Atsakyti
  8. Tęsėjas says:
    12 metų ago

    Nei Simono Daukanto, nei kitų mūsų lietuvių – garbingų protėvių darbai nenuėjo perniek. Jau įmintos ir lietuvių kultūros bei praeities (istorijos) šaknys. Anot senovės Indijos šaltinių, jos, kaip ir lietuvių kalba, siekia net 50-tąjį tūkstantmetį pr.m.e.
    Palaipsniui atgimsta ne tiktai mūsų praeities šaknys bei pati mūsų praeitis, bet ir lietuvių dvasia. Turintiems pastarąją siūlau paskaityti Romualdo Zubino knygas “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį” bei “Pažadinta praeitis”. Neturintiems lietuviškumo dvasios šių knygų skaityti nerekomenduoju.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      12 metų ago

      teisingai , jeigu viduje sėdi mankurtas ar pusiau lietuvis , išvardytų knygų neskaitykit. Tos knygos skirtos laisvos dvasios lietuviams. Kurie su pasididžiavimu gali sakyti- AŠ LIETUVIS.

      Atsakyti
    • Maksimilijanas Ivaničius says:
      4 metai ago

      jus teisus

      Atsakyti
  9. Vykingas says:
    12 metų ago

    Romualdo Zubino nurodytas knygas gali skaityti tiktai Lietuvos patriotai. Pusiau lietuvis perskaitęs jas dar gali tapti ir visišku lietuviu. Tačiau ne lietuvį iš pavydo Lietuvos praeičiai gali ištikti net infarktas. Tad Simono Daukanto lietuvybės dvasia gyva per amžius!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?
  • Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių
  • Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?
  • Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

Kiti Straipsniai

Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Mokslu besidomintys moksleiviai naujuosius metus pradės Vaikų universitete

Mokslu besidomintys moksleiviai naujuosius metus pradės Vaikų universitete

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai