Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

L.Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas

Linas Kojala, mėnraštis „Tribūna“ 2012 m. Nr. 7, www.desinieji.lt
2012 12 27 13:03
13
L.Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas
Simonas Daukantas
Simonas Daukantas

Taip skambiai Simoną Daukantą (1793–1864) pavadino tikrai ne šio straipsnio autorius. „Iš seno mylimas, mūsų Herodotas“, – skaitydamas S. Daukanto kūrinius ir jais žavėdamasis tarė jo amžininkas, iškilus kultūrininkas, publicistas, kalbininkas Mikalojus Akelaitis, trumpa fraze nusakydamas didžiojo tautos istoriko gyvenimo kelią.

Dažnas turbūt nė nesusimąstome, kodėl Lietuvos Respublikos prezidentai, žvelgdami pro savo rūmų sostinėje Vilniuje langus, regi būtent S. Daukanto vardu pavadintą aikštę, o atsiskaitydami 100 Lt banknotu kaskart regi jo atvaizdą. Tai – vienas akivaizdžiausių įamžintos S. Daukanto reikšmės mūsų valstybei pavyzdžių. Tačiau vien aikščių ar paminklų nepakanka: atmintis turi būti gyva pirmiausiai ne akmenyje, o žmonių sąmonėje. Net ir išsilavinusiais save laikantys žmonės, ypač jaunesni, turbūt galėtų neblogai nepažįstamajam nupasakoti prancūzo Napoleono Bonaparto žygius. O žinios apie S. Daukantą, drįstu teigti ir vadovaujuosi savo asmenine, dar visai nesena mokykline patirtimi, net ir kasdien žingsniuojant jo vardu pavadinta aikšte būtų gerokai kuklesnės.

Tad kuo gi S. Daukantas nusipelnė Lietuvai? Pirmiausia į galvą šauna šaltiniuose aptinkamas daug atskleidžiantis pasakojimas, kaip gyvendamas Vilniuje Simonas Daukantas nukeliavo prie Aušros Vartuose esančio stebuklingo Mergelės Marijos paveikslo ir davė įžadą visus darbus rašyti lietuvių kalba. Nors tai tik graži ir sunkiai pagrindžiama legenda, turime pripažinti, jog toks vidinis įsipareigojimas buvo įvykdytas su kaupu – didysis lietuvių istorikas savo skambiausiuose veikaluose suteikė impulsą bei kilstelėjo lietuviškąjį žodį į naują lygį.

XXI amžiuje dažnai nelengva suvokti tokius istorinius faktus lydintį herojiškumą ir asmeninę auką veiksmuose, kurie, atrodytų, yra savaime suprantami. Gūdžiame XIX a. lietuvybė buvo atsidūrusi ant pražūties slenksčio. Carinėje Rusijoje rusų ir lenkų kalbos vertintos kaip prideramos aukščiausio visuomenės sluoksnio atstovams. Tuo metu lietuvių kalba tebuvo gyva kaimo vietovėse, tarp neturtingųjų ir engiamųjų baudžiauninkų. Lenkakalbiai tikėjosi, kad lietuviai, prisimindami šlovingus Abiejų Tautų Respublikos laikus, galiausiai perims jųjų šnektą. Tą nuo pat jaunystės suprato S. Daukantas, Jono Šliūpo žodžiais tariant, regėjęs žmonių nusivylimą neturint lietuviško spausdinto žodžio ir didžiulę įtaką turėjusių dvasininkų polinkį pamokslus sakyti lenkiškai. Savo ruožtu carinė valdžia, kiek prisibijodama stiprėjančių lenkų, skatino rusifikaciją. Vienaip ar kitaip, tiek lenkai, tiek rusai neturėjo abejonių, kad lietuviškasis etnosas ilgainiui perims socialiniai aukštesniąją nei savoji rusų arba lenkų kalbą, kultūrą ir galiausiai politinį savęs pačių suvokimą. Apie tai, kad patys lietuviai gali virsti politine tauta ir siekti savosios valstybės, buvo sunku net pasvajoti.

Tačiau visi žinome, kaip vėliau pakrypo istorija: po ilgos ir aukų pareikalavusios kovos, skaudžių smūgių ir didvyriškų atsitiesimų, beviltiškumo ir dvasią stiprinančių atgimstančios vilties akimirkų, 1918 metais Lietuva atkūrė valstybę. Tai nutiko praėjus beveik pusei amžiaus po S. Daukanto mirties ir laidotuvių, kuriose, anot pasakojimų, dalyvavo vos kelios moterėlės. Didysis istorikas dažnai buvo vienišas, nesukūrė šeimos, nes savo gyvenimą pašventė tautos gyvasčiai įkvėpti.

Tai buvo S. Daukanto kelio pabaiga. O prasidėjo jis Skuodo rajone, kur neturtingoje šeimoje gimęs S. Daukantas praleido jaunystę, o vėliau pėsčiomis iškeliavo į Vilnių. Jo mokslo siekis buvo gyvas net suvokiant, kad paprastiems žmonėms tuomečiai priesakai mokslo aukštumas pavertė neprieinamomis. Galiausiai jam pavyko suklastotais dokumentais įrodyti bajorišką kilmę (susisiejant su kita Daukantų gimine) ir įgyti magistro laipsnį Vilniaus universitete. Iki tol iš valstiečių sluoksnio tokias aukštumas dar XVIII a. buvo pasiekęs bene vienintelis Laurynas Stuoka-Gucevičius. S. Daukantas puikiai suvokė, kad tautos gyvuoja tik atsimindamos savo praeitį. Tad regėdamas lenkų norą konsoliduoti lietuvių ir lenkų tautas po „Lenkijos istorijos“ skėčiu, siekė pasinaudoti savo žiniomis ir gebėjimais ieškodamas objektyvesnių ir gausesnių šaltinių. 1822 metais baigęs Vilniaus universitetą jaunasis mokslininkas dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, o nuo 1835 Rusijos Senate, Sankt Peterburge, kur buvo laikoma Lietuvos Metrika ir kiti sunkiai prieinami istorijos šaltiniai. Deja, nepailstamas darbas drėgnuose, tamsiuose, pelėsiais apaugusiuose archyvuose, profesiniai nusivylimai (S. Daukantas taip ir neatgavo keliolikos svarbių rankraščių, kuriuos buvo siuntęs istorikui Teodorui Narbutui) palaužė S. Daukanto sveikatą: jis buvo priverstas prašyti Caro malonės ir anksčiau laiko išeiti į pensiją.

Tuomet išvyko į Varnius pas vyskupą Motiejų Valančių, gyveno ir dirbo vyskupystėje, tačiau pas iškilų dvasininką nepritapo. Ir M. Valančius, ir S. Daukantas garsėjo kaip kieto būdo, nelinkę nusileisti vyrai, istorikui užkrauta kasdienių raštinės darbų našta trukdė realizuoti save ir skleisti savo kūrybą, nesitaisė ir sveikata, tad reikėjo ieškoti naujų gydymo būdų. Be to, nerimastis liaudyje lėmė sustiprėjusią carinės valdžios, susidomėjusios kai kurių S. Daukanto raštų teiginiais (apie LDK laikų šlovę, įgimtą lietuvių tvirtybę siekiant laisvės ir pan.), priespaudą. Tad, net ir turėdamas stogą virš galvos, S. Daukantas išvyko iš Varnių, o vėliau laiškuose galutinai apsivaidijo ir nutraukė santykius su M. Valančiumi. Šių dviejų didžių Lietuvos veikėjų nesutarimai yra nepaprastai įdomi ir palyginti menkai žinoma tautos istorijos detalė.

Nepaisant šių gyvenimo sunkumų, S. Daukanto darbai iškalbingi. Pirmasis Lietuvos istorijos lietuvių kalba („Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių”) autorius tikėjo, kad valstybė ir pasaulietinis vadovas atsirado visuomenės sutarties pagrindu, tad privalo ginti visos liaudies interesus, nuosavybę ir pilietines teises. Todėl pirmasis, atskirdamas tautą nuo valstybės, jis nebūdingai tuometėms tendencijoms neakcentavo bajorų tautos ir pabrėžė valstietijos svarbą.

Neturėdamas didelių lūkesčių, kad lietuviai gali išsivaduoti iš carinės priespaudos, mokslininkas tikėjo kultūrinio atgimimo keliu. Svarbiausias jo veikalas – „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ – yra pirmoji lietuvių kultūros istorija, išleista Sankt Peterburge 1845 m. Jame nesiekė parodyti lietuvių kaip nuskriaustos tautos, o ragino kritiškai žvelgti patiems į save, įvertinti moralinį smukimą, nevykusią politiką, per mažą dėmesį amatų ir prekybos plėtotei: faktorius, kurie nustekeno valstybę ir sudarė sąlygas ją pavergti svetimiems. Baudžiauninkų atgimimas ir išlaisvinimas, lietuvių kalbos stiprinimas ir išplėtimas į naujus horizontus padėjo pamatus modernios lietuvių tautos susikūrimui. Užsibrėžtų tikslų S. Daukantas siekė ne tik rašydamas istorinius kūrinius – jis taip pat tyrė kalbą, leido praktiškas, naudingas ir retas knygeles lietuvių kalba su ūkininkavimo patarimais, skatino bitininkystę, rinko tautosaką. Nebūdamas kalbininku, S. Daukantas sukūrė tokius iki šių dienų plačiai vartojamus žodžius kaip laikrodis, vietovė, prekyba, vaistininkas, būdvardis ir kitus. Šių veiksmų dėka daugelio nurašyta lietuvių kalba skynėsi kelią į viešąjį gyvenimą ir išlaikė gyvastį, o vėliau tapo vienu pagrindinių tautą suvienijusių veiksnių.

Vertindami iš šios dienos perspektyvos, turime pripažinti, kad S. Daukantas pranoko savo gyventą laikmetį. Tikėdamas tuo, ką darė ir siekdamas užsibrėžtų tikslų, jis aukojosi bei nepaisė objektyvių sunkumų. To rezultatas – lietuvių tautai padėti pamatai, kurie bendraminčių ir darbų tęsėjų dėka ateityje leido atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. O juk apie ją net pas S. Daukantas svajodavo, matyt, tik slapčia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
  2. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  3. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  4. Padėka už lietuviško žodžio skambėjimą
  5. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  6. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  7. R.Dediala. Apie nežinomąjį Daumantą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Artūras Gotautas says:
    9 m. ago

    Simonas Daukantas – Lietuvos Vinis.
    ” gyvendamas Vilniuje Simonas Daukantas nukeliavo prie Aušros Vartuose esančio stebuklingo Mergelės Marijos paveikslo ir davė įžadą visus darbus rašyti lietuvių kalba ”
    Linui patarimas taipogi rašyti Lietuvių kalba,išmesti svetimžodžius,o tuo labiau raštus rašant apie Simoną Daukantą..

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 m. ago

      Tai kad Linas Kojala sugeba tik rašyti APIE ką nors – jis per skystas pratęsti Simono Daukanto darbus.

      Nemalonu skaityti, rašo apie Simoną Daukantą tokiais išsireiškimais: ,,Pirmiausia į galvą šauna…”, ,,…drįstu teigti ir vadovaujuosi savo asmenine, dar visai nesena mokykline patirtimi…”, ,,Tačiau visi žinome…”, ,,…jis nebūdingai tuometėms tendencijoms neakcentavo…”, ,,Neturėdamas didelių lūkesčių, … mokslininkas tikėjo…”, ,,…S. Daukantas svajodavo, matyt, tik slapčia.”

      Atsakyti
  2. pikciurna says:
    9 m. ago

    “kaip gyvendamas Vilniuje Simonas Daukantas nukeliavo prie Aušros Vartuose esančio stebuklingo Mergelės Marijos paveikslo ir davė įžadą visus darbus rašyti lietuvių kalba.” LOL, koks jis istorikas, koks jis mokslininikas? Tokios nesamones mokslo zmonems nerupi.

    Atsakyti
  3. pikciurna says:
    9 m. ago

    Kojala yra endekas.

    Atsakyti
  4. pikciurnaaaa says:
    9 m. ago

    Kojala yra endekas.

    Atsakyti
  5. pikciurnaaaa says:
    9 m. ago

    Istorikams rupi istorija, o ne politika. Politikuojantis istorikas yra sh… istorikas, nes jo tikslas nera atrasti taip, kaip buvo. Del to lietuva neturi pasaulinio lygio mokslo zmoniu.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      9 m. ago

      Užmiršote, kad istorija rašo nugalėtojai?

      Atsakyti
  6. Jonas says:
    9 m. ago

    “Del to lietuva neturi pasaulinio lygio mokslo zmoniu.”

    Kaip tai neturi? O Lenkijos medaliais nukabinėti A.Bumblauskas ir T.Venclova?

    Atsakyti
  7. Vaitas says:
    9 m. ago

    Šitas piešinys visai ne Daukanto, viename iš jo laiškų aiškiai pasakyta, jog jis nupliko tik senatvėje, o čia ne tik ne žemaitiški bruožai, bet dar visai jaunas plikis.

    Atsakyti
  8. Tęsėjas says:
    9 m. ago

    Nei Simono Daukanto, nei kitų mūsų lietuvių – garbingų protėvių darbai nenuėjo perniek. Jau įmintos ir lietuvių kultūros bei praeities (istorijos) šaknys. Anot senovės Indijos šaltinių, jos, kaip ir lietuvių kalba, siekia net 50-tąjį tūkstantmetį pr.m.e.
    Palaipsniui atgimsta ne tiktai mūsų praeities šaknys bei pati mūsų praeitis, bet ir lietuvių dvasia. Turintiems pastarąją siūlau paskaityti Romualdo Zubino knygas “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį” bei “Pažadinta praeitis”. Neturintiems lietuviškumo dvasios šių knygų skaityti nerekomenduoju.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      9 m. ago

      teisingai , jeigu viduje sėdi mankurtas ar pusiau lietuvis , išvardytų knygų neskaitykit. Tos knygos skirtos laisvos dvasios lietuviams. Kurie su pasididžiavimu gali sakyti- AŠ LIETUVIS.

      Atsakyti
    • Maksimilijanas Ivaničius says:
      1 m. ago

      jus teisus

      Atsakyti
  9. Vykingas says:
    9 m. ago

    Romualdo Zubino nurodytas knygas gali skaityti tiktai Lietuvos patriotai. Pusiau lietuvis perskaitęs jas dar gali tapti ir visišku lietuviu. Tačiau ne lietuvį iš pavydo Lietuvos praeičiai gali ištikti net infarktas. Tad Simono Daukanto lietuvybės dvasia gyva per amžius!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

2022 05 19
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

2022 05 17
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai

Tarptautinė kokteilių diena: istorija ir receptai

2022 05 13
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

2022 05 13
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
Valdovų rūmuose – naujas, vertingas eksponatas

Valdovų rūmuose – naujas, vertingas eksponatas

2022 05 11
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
Rodyti daugiau

Naujienos

2023-ųjų Europos kino mugės garbės viešnios – Baltijos šalys (video)
Kultūra

2023-ųjų Europos kino mugės garbės viešnios – Baltijos šalys (video)

2022 05 24
Šiaulių krašto dainų ir šokių šventė augins „Skambantį gyvybės medį“
Kultūra

Šiaulių krašto dainų ir šokių šventė augins „Skambantį gyvybės medį“

2022 05 24
Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.
Lietuvoje

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

2022 05 23
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Sustabdyta prekyba rusiška elektra

2022 05 23
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Naudokime fejerverkus saugiai
Lietuvoje

Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų

2022 05 23
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
Lietuvoje

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Andrius Matulaitis (III)
  • 2023-ųjų Europos kino mugės garbės viešnios – Baltijos šalys (video)
  • Šiaulių krašto dainų ir šokių šventė augins „Skambantį gyvybės medį“
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 673; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 621; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 596; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 532; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 454; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 357; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

by Kristina Aleknaitė
2022 05 22
0
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Mokytojai ir 14–18 metų mokiniai kviečiami dalyvauti išskirtiniame projekte, sukurtame taikant naujovišką būdą, sujungiantį atminties vietų lankymą, istorijos mokslą ir...

Skaityti toliau

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

by Kristina Aleknaitė
2022 05 19
3
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

1 dalis čia. (Tęsinys) Didelę reikšmę lietuvių tautai turėjo Didysis Vilniaus seimas. Jis posėdžiavo 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus...

Skaityti toliau

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

by Kristina Aleknaitė
2022 05 17
0
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

Keletą metų prieš Lietuvos nepriklausomybės 100-metį ir keletą po jo nedaug buvo rašyta apie 1905 metų lietuvių tautinį sukilimą, kurio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

Kitas straipsnis
Mokslu besidomintys moksleiviai naujuosius metus pradės Vaikų universitete

Mokslu besidomintys moksleiviai naujuosius metus pradės Vaikų universitete

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai