© Linda Bucklin | Dreamstime.com nuotr.
Virtuvinė kempinėlė 200 000 kartų purvinesnė už klozeto dangtį. Turbūt šis faktas nustebins ne vieną namų šeimininkę ar šeimininką, tačiau tokia yra tiesa. Turėtumėte baimintis ne tik dėl to, kad ant kempinėlės esančios bakterijos „keliauja“ ant visų jūsų plaunamų lėkščių, puodų ir stalo įrankių. Mokslininkai įspėja, kad bakterijos, kurios yra randamos ant virtuvinių kempinėlių, šluosčių bei pjaustymo lentos, gali sukelti paralyžių.
Retas kuris susimąstome, kas gali knibždėti ant daiktų paviršių. Dažnai to net žinoti nenorime. Tačiau, ant 2,5 kvadratinio centimetro virtuvinės kempinėlės paviršiaus knibžda apie 10 milijonų bakterijų, o ant virtuvinės šluostės – 1 milijonas.
Galima ir pajuokauti – geriau pjaustykite daržoves ant klozeto dangčio, nei ant pjaustymo lentos, nes čia knibžda gerokai daugiau bakterijų. Bet tai gryna tiesa!
Arizonos universiteto mikrobiologijos profesorius Čarlzas Gerba, kuris tiria namų apyvokos daiktų bakterijų tipą bei plitimą, sako: „Klozeto dangtis, mikroorganizmų atžvilgiu, vienas švariausių daiktų jūsų namuose. Turime labiau susirūpinti dėl kitų namų apyvokos daiktų, pavyzdžiui, virtuvinių kempinėlių, šluosčių, daugkartinių pirkinių maišelių.
Kitas garsus Didžiosios Britanijos mikrobiologas Hugas Peningtonas, sutiko su kolega: „Virtuvinė kempinėlė tikrai nešvariausias jūsų namų apyvokos daiktas. Viskas būtų gerai, jei kempinėlę naudotume tik lėkštės ar kitų stalo įrankių nešvarumų nubraukimui po karštu vandeniu. Tačiau juk dažniausiai su ta pačia kempinėle lėkštes, puodus, kitus stalo įrankius pilnai išplauname – nublizginame.“
Profesorius pasakojo, kad baisiausias „parazitas“, kuris dažniausiai aptinkama ant virtuvinės kempinėlės paviršiaus – kampylo bakterija, kuri gali sukelti paralyžių.
Paprastai šios bakterijos šaltinis – naminiai paukščiai. Patekusi į žmogaus organizmą ši bakterija gali sukelti Guillain-Barre sindromą – pasklinda po periferinę nervų sistemą, todėl turi liūdnų pasekmių judėjimui. Pasekmės gali būti liūdnos – paralyžius. Gijimo procesas labai komplikuotas – kartais gijimas gali užtrukti savaites, mėnesius ar net metus.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Pavojai tykantys vasarą – žarnyno infekcijos
- Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės
- Užkrečiama liga, kuri mėgsta šaltį
- Daugiausia ūmių žarnyno infekcijų kyla dėl higienos reikalavimų nesilaikymo
- Kaip išvengti botulizmo?
- Bakterijų atsparumas antibiotikams – visuomenės sveikatos iššūkis
- Kas ji, „šaldytuvų infekcija“?
- Geriamo vandens bėda – fluoridai
- Apsinuodyti galima ir nenuodingais grybais
- Gegužės 5-oji – Pasaulinė rankų higienos diena
- Kaip elgtis padidėjus gyventojų sergamumui gripu?
- Sveika mityba – ilgesnio gyvenimo garantas
- Kaip reikia teisingai prižiūrėti dantis
- Vaikų higienos įpročiai ir nešvarių rankų ligos
- Ir vandeniu galima „apsinuodyti“. Kiek ir kaip gerti?
- Nešvarus maudyklų vanduo kelia grėsmę sveikatai
- Braškės su kirminų kiaušiniais
- Rinkime tik gerai pažįstamus grybus
- 10 faktų apie elektronines atliekas
- Plaukų dažymas. Ar tai visada saugu?
- Šuns laikymas namuose sustiprina vaikų imunitetą
- Vakcinos: mitai ir tikrovė
- Nuo moksleivių stalų dingo ne tik druska, bet ir pipirai
- Kamieninės ląstelės: nepagydomų ligų mažėja
- Žaizda – vartai infekcijai
- Kompiuteris darbe ir namuose: ką turime žinoti?
- Tuberkuliozė išlieka viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų
- Lietuviai mineralinio vandens išgeria keliskart mažiau nei vakariečiai
- Dėl nuovargio kaltas… pavasaris
- Kaip išvengti nugaros skausmų
Parašykite komentarą