Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kaip reikia teisingai prižiūrėti dantis

www.alkas.lt
2012 09 13 09:30
3
efoto.lt, Inddrės nuotr.

efoto.lt, Inddrės nuotr.

efoto.lt, Inddrės nuotr.
efoto.lt, Inddrės nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad rugsėjo mėnuo yra paskelbtas „Nacionaliniu burnos sveikatos mėnesiu“. Profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) Lietuvos gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Didžiausią nerimą kelia tai, jog burnos sveikata nesirūpina ir jauno amžiaus žmonės – 11,7 proc. 20–29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė, jog pas odontologus nesilanko išvis.

Burnos higienos reikia mokyti nuo mažumės

Formuoti vaikų burnos sveikatos priežiūros įpročius reikėtų pradėti išdygus pirmajam dantukui. Juos būtina mokyti du kartus per dieną maždaug po dvi minutes dantų šepetėliu ir pasta valyti dantis. Būna, kad mažyliai nenori valytis dantų ir priešinasi. Tokiais atvejais visa šeima tai turėtų daryti kartu – tėvų ar vyresniųjų brolių ir sesių pavyzdys motyvuoja vaikus.

Geriausia vaikui pirkti minkštą arba labai minkštą dantų šepetėlį su maža galvute ir patogia rankena, o dantų pastą rinktis pagal vaiko amžių. Naudingiausios yra dantų pastos su fluoru – tai patvirtinta ilgamečiais tyrimais. Vaikiškose pastose fluoro yra mažiau nei skirtose suaugusiesiems ir jas naudoti yra visiškai saugu. Pasta su fluoru netinka, jei geriamajame vandenyje yra per didelis fluoro kiekis.

Iki pradedant lankyti mokyklą atžalai dantis turėtų valyti tėvai – kol vaikas nemoka rašyti, jis negeba ir tinkamai išsivalyti dantų. Iki dešimties metų tėvams patartina išvalyti mažylių dantis bent du kartus per savaitę, kitomis dienomis vaikas tai daryti gali pats.

Svarbu žinoti, jog mitas, kad nereikia gydyti pieninių dantų, yra neteisingas. Pieniniai dantukai vaikui tarnauja nuo pusės metukų iki dešimties–dvylikos metų, kai iškrenta paskutinieji. Negydant pieninių dantų vaikas patirs didelį diskomfortą, nuolat kentės skausmą, jam bus sunku tinkamai sukramtyti maistą, o ankstyvas sugedusių dantukų rovimas gali sukelti sąkandžio problemų ateityje. Deja, anksti ištraukti sugedusius pieninius dantis kartais būna vienintelė išeitis, siekiant apsaugoti nuolatinius dantis.

Didžiausią neigiamą įtaką vaikų burnos sveikatai daro saldumynai, dažnas užkandžiavimas, limonadai, sultys ir lipnus maistas, kuris prilimpa prie dantų. Visi šie maisto produktai sudaro apnašas ant dantų, kurioms ilgai laikantis pradeda gesti dantų emalis. Visiškai vaikams uždrausti šių skanėstų neįmanoma, reikia kuo dažniau jiems pasiūlyti vaisių bei daržovių, kuriuos kramtant natūraliai pašalinama dalis apnašų.

Taip pat svarbu nuolat stebėti atžalos burnos sveikatą. Atsitinka ir taip, kad tėvai nepastebi, kada išdygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Tai įvyksta apie šeštuosius–septintuosius gyvenimo metus, retais atvejais –- suėjus penkeriems metams. Šie dantys yra itin greitai pažeidžiami, nes jų paviršiaus vagelės būna ne visiškai mineralizuotos, o tokio amžiaus vaikai dar nemoka kokybiškai išsivalyti dantukų. Rekomenduojama pirmuosius krūminius dantis vos išdygus dengti silantais. Silantas yra specialus hermetikas, užpildantis vageles ir išskiriantis fluoro jonus, kurie stiprina emalį ir daro jį atsparesnį ėduoniui. Dantų padengimo silantu procedūra yra labai trumpa ir neskausminga, tačiau labai efektyvi. Dantys nupoliruojami specialia pasta, nusausinami, užtepama rūgštis, gerinanti silanto sukibimą su emaliu, vėliau ji nuplaunama ir užliejamas silantas, kuris sukietinamas helio lempa. Tiesa, dantų silantai gali būti naudojami ir yra reikalingi ne visada. Jei dantukai jau yra pažeisti ėduonies, pirmiausia juos reikia išgydyti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dantų vagelės būna plokščios ir gerai mineralizuotos, todėl silantai yra nereikalingi.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-713. Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Todėl raginami tėveliai, turintys 6–13 metų (kol nesukakę 14 metų) vaikų, nuvesti juos pas gydytojus-odontologus, kurie padengs jų krūminius dantis nuo ėduonies saugančia medžiaga. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama. Vaikų krūminių dantų silantavimo paslaugas teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai po gydytojo odontologo apžiūros. Nuo 2005 m. silantams bei odontologų paslaugoms apmokėti lėšų skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tad patiems tėveliams už vaikų dantų silantavimo paslaugą mokėti nereikia. Privačiai dirbantys odontologai, jeigu jie su teritorinėmis ligonių kasomis nėra sudarę sutarties, tokių paslaugų nemokamai neteikia.

Kaip pagerinti burnos higienos įgūdžius?

Dantis valomės siekdami skirtingų tikslų – turėti gražią šypseną, baltus dantis, kad iš burnos sklistų malonus kvapas. Valant pašalinamos dantų apnašos, kuriose kaupiasi bakterijos ir kurios yra pagrindinė dantenų uždegimų ar dantų gedimo priežastis. Daugelis mokslinių tyrimų, kurie atliekami dar nuo 1950-ųjų, patvirtina, kad dantų apnašos (ir jose besikaupiančios bakterijos) yra pagrindinė burnos ligų priežastis, sukelianti iki 90 procentų visų dantų ir dantenų ligų. Tais pačiais tyrimais nustatyta, kad burnos ertmės sveikata daugiausia priklauso nuo asmens burnos higienos įgūdžių viso gyvenimo metu nuo pat pirmojo dantuko kūdikystėje iki dantų priežiūros senatvėje.

Vienas svarbiausių įgūdžių, kurį lengviausia pakeisti ar įgyti, yra dantų valymo technika. Šiuo metu dažniausiai rekomenduojamas Bass dantų valymo metodas.

Kaip siūloma kontroliuoti dantų apnašas burnoje?

Siūlomi trys žingsniai:
1. Burnos higienos įgūdžių mokymas.
2. Įgūdžių efektyvumo įvertinimas.
3. Įgūdžių tobulinimas pagal įvertinimo rezultatus.

Apie Bass dantų valymo metodą daug žinių galima rasti internete. Vienas iš esminių patarimų yra nespausti dantų šepetėlio. Įsivaizduokite, kad laikote ne dantų šepetėlį, o pieštuką ar tušinuką ir rašote ar piešiate ant dantų. Juos valykite aukštyn–žemyn sukamaisiais judesiais, priartėję prie dantenų, palenkite šepetėlį 45 laipsnių kampu, kad šereliai palįstų po dantenomis, nes ten kaupiasi maistas ir dauginasi bakterijos. Dantų šepetėliu negalima brūžinti dantenų. Būtinai valykite liežuvį arba įsigykite specialų liežuvio valiklį. Prie liežuvio prilimpa bakterijų ir apnašų, todėl valydami dantis nuvalykite ir jas. Kiekvienai burnos daliai – viršutiniams, apatiniams dantims, iš kairės ir dešinės, iš vidaus ir išorės – skirkite apie 30 sekundžių. Tiems, kuriems sunku apskaičiuoti laiką, skirtą dantų valymui, patariama klausytis muzikos per radiją – dainų vidutinė trukmė yra apie tris minutes, tiek turėtų trukti ir dantų valymas. Be to, rekomenduojama pasirinkti skanią dantų pastą – skani dantų pasta skatina seilių išsiskyrimą, taip efektyviau neutralizuojamos burnos bakterijos.

Tarpdančių valymas yra svarbi burnos higienos dalis. Tarp dantų kaupiasi apie 50 procentų visų  apnašų ir bakterijų, tai pagrindinė vieta, nuo kurios prasideda dantenų uždegimas. Atminkite, kad neužtenka įkišti dantų siūlą tarp dantų ir vėl jį ištraukti. Atsargiai įkišę dantų siūlą į tarpdantį, tarsi apgaubkite juo dantį ir iš pradžių braukite per vieno danties paviršių, paskui tame pačiame tarpdantyje tą patį pakartokite kitam dančiui. Vienam dančiui reikėtų skirti 3–4 judesius aukštyn–žemyn. Didesnius tarpdančius rekomenduojama išvalyti tarpdančių šepetėliais. Siūlas yra nepamainomas valant tarpdančių paviršius, kur dantys (dažniausiai viršūnėmis) susiliečia.

Burnos skalavimo skystis taip pat labai svarbus prižiūrint tarpdančius: jis pašalina dantų apnašas iš sunkiai pasiekiamų vietų, ypač jei tarpdantyje dantų emalis nėra lygus ir dantų siūlas prabraukia tik danties paviršių. Kita vertus, burnos skalavimo skystis išplauna dantenų „kišenėse“ besikaupiančias bakterijas. Kasdienei dantų priežiūrai rekomenduojami ekologiški ar natūralūs burnos skalavimo skysčiai, pagaminti uždegimą mažinančių ar bakterijas naikinančių vaistažolių pagrindu, o esant stipresniam dantenų uždegimui – antibakterinių medžiagų (antibiotikų) turintys burnos skalavimo skysčiai (atkreipkite dėmesį, kad antibakterinių medžiagų turinčių burnos skalavimo skysčių, kaip ir dantų pastų, naudojimo terminas yra iki 2avaičių!).

Burnos švaros įvertinimas yra labai svarbus burnos higienos veiksnys. Du paprasčiausi būdai, kuriuos galite taikyti be papildomų priemonių, yra liežuvio ir dantų siūlo testai. Liežuviu perbraukite visus dantų paviršius. Po profesionalios burnos higienos procedūros dantys paprastai būna maloniai slidūs, taip pat turite jaustis ir po dantų valymo. Iš pradžių liežuviu perbraukite priekinius viršutinius dantis iš išorės, nes tai lengviausiai pasiekiama sritis valant dantis, todėl geriausiai nuvaloma. Paskui palyginkite pojūtį su kitais dantimis, ypač sunkiau pasiekiamais galiniais apačioje. Taip pat liežuviu perbraukite galinių dantų tarpdančius – dažnai juntamas skirtumas net tarp galinių dantų paviršių ir tarpdančių.

Dantų siūlu (labiau tinka nevaškuotas) įvertinama, ar nėra kraujo ir koks dantų siūlo kvapas. Atminkite, kad sveikos dantenos nekraujuoja. Jei ant dantų siūlo yra šiek tiek kraujo, vadinasi, prasidėjęs dantenų uždegimas. Jei dantenos kraujuoja, bet neskauda ir tai nepraeina kelias dienas, net jeigu ir labai kruopščiai valote dantis ir tarpdančius, kreipkitės į dantų specialistą, kol dantenų uždegimas neįsisenėjo. Jei pauostę dantų siūlą pajausite nemalonų kvapą: arba tarpdantyje yra  maisto likučių, kurie ten genda, arba jau prasidėjęs dantenų uždegimas, jos gali netgi pūliuoti. Judindami dantų siūlą kelis kartus į viršų ir į apačią klausykitės, ar jis girgžda. Jei girgžda, vadinasi, tas danties paviršius švarus.

Kadangi dantų apnašos yra svarbiausias dantų ir dantenų ligų veiksnys, svarbiausia kontroliuoti jų susidarymą. Daugiau dėmesio skirkite toms dantų vietoms, kur dantų apnašų indikatoriai rodo, kad blogai išvalote. Kita vertus, įvertinkite, ar pakankamai dažnai valotės dantis. Nors rekomenduojama tai daryti du kartus per dieną, kai kurioms rizikos grupėms (sergantiems dantenų uždegimais, jei labai progresuoja ėduonis ar mažiems vaikams, kuriems dygsta nauji dantukai) valyti dantis ar bent praskalauti burną reikėtų dažniau.

Burnos ertmės higiena yra pagrindinė profilaktikos priemonė

Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare po valgio, prieš tai išvalius dantų tarpus tarpdančių siūlu. Pavalgius išskalauti burną vandeniu. Dantys valomi šepetėliu ir pasta. Burnos ertmėje yra vietų, kur kaupiasi apnašos, bet jas pasiekti šepetėliu ir tarpdančių siūlu yra sunku. Tai burnos galas, liežuvio šaknis, po liežuviu, ant liežuvio, ties dantenų riba, ant skruostų gleivinės, ant viršutinio gomurio. Šioms vietoms naudojami gydomieji skalavimo skysčiai. Jie naikina bakterijas, mažina skausmą ir uždegimą, apnašų kaupimąsi. Tačiau jais piktnaudžiauti nepatartina, nes gali išbalansuoti natūralią burnos mikroflorą. Liežuvis valomas specialiu šepetėliu. Nuvalius liežuvį, lėčiau kaupiasi apnašos ant dantų, gerėja burnos kvapas.

Kaip pasirinkti dantų pastą?

Odontologai teigia, kad nesant didelių problemų tinka kasdienio naudojimo pasta. Kitais atvejais verta pasitarti su odontologu, kuris nurodytų, kokią dantų pastą ir kiek laiko naudoti. Pavyzdžiui, jei kraujuoja dantenos, dar nereiškia, kad padės pasta nuo uždegimo. Mat dantenų problemas gali sukelti dantų apnašos ir akmenys. Taigi pirmiausiai reikėtų juos pašalinti – šalinti ne pasekmes, bet priežastį.

Pastų nuo uždegimo reikėtų vengti tiems, kurių dantys yra jautrūs, nebent iš tiesų labai kraujuotų dantenos. Šiuo atveju geriau rinktis specialias pastas jautriems dantims, kurias galima naudoti ir ilgiau. Visas kitas gydomąsias pastas reiktų naudoti ne ilgiau kaip 2 savaites.

Tad jei pastą nuo uždegimo rinksitės patys, odontologai pataria pirkti kuo silpnesnę, neutralesnę, kurioje veikliųjų medžiagų nėra daug, geriausiai – su žolelėmis.

Balinamąsias pastas drąsiai gali naudoti tik tie, kurie turi visiškai sveikus dantis. Balinamosiose pastose yra kietųjų dalelių, kurios mechaniškai nutrina dantų pigmentą. Tiesa, pastaruoju metu gaminamos ir labai švelnaus poveikio balinamosios pastos. Kita vertus, jose gali būti net peroksido, kuris ne tik balina dantis, bet ir suteikia jiems blizgesio. Nedideliais kiekiais ši medžiaga nepavojinga, tačiau ilgai jos naudoti nepatartina. Norintiems didesnio balinamojo poveikio, galima iš pradžių dantis išsivalyti kita pasta ir tik tuomet dar kartą juos valyti balinamąja pasta. Pasta nubalins dantis, tačiau plombos liks tos pačios spalvos. Todėl prieš balindami pasikonsultuokite su savo odontologu.

Nors geriausiai dantis nuo ėduonies apsaugo pastos su fluoru, jos tinka taip pat ne visada. Kai kurie stomatologai jas naudoti pataria tik tiems, kurių dantys dar nėra smarkiai pažeisti ėduonies. Kitiems geriausia rinktis pastą su mineralais ir vitaminais. Pastos su fluoru netinka ir turintiems dantų protezus ar implantus, nes didesnė fluoro koncentracija gali juos tirpdyti.

Beje, fluoras, patekęs į organizmą, veikia kaip toksinas, kitaip tariant, sukelia apsinuodijimo simptomus. Tiesa, reikia nuryti nemažą jo kiekį. Būtent todėl pastos su fluoru pavojingos mažiems vaikams, kurie dar nemoka po dantų valymo gerai išskalauti burnos. Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad vaikams yra gaminamos specialios pastos be fluoro.

Pastas odontologai pataria keisti gan dažnai. Mat prie jų veikliųjų medžiagų priprantama.

Kaip pasirinkti ir kada keisti dantų šepetėlį?

Burnos higienistai dažniausiai rekomenduoja minkštus šepetėlius, mat jais valytis dantis saugiau. Brūžinant netaisyklingai, kietas šepetėlis gali traumuoti dantenas, apnuoginti dantų kaklelius, tada jie tampa jautrūs, reaguoja į rūgštų ar saldų maistą, vystosi kariesas. Jei naudojamos balinamosios, daug abrazyvinių dalelių turinčios pastos, neigiamas poveikis gali būti dar stipresnis.

Vidutiniškai kieti ir kieti šepetėliai dažniausiai siūlomi žmonėms, turintiems protezuotų dantų. Šiuo atveju vertėtų turėti keletą: minkštuoju pamasažuoti dantenas, nuvalyti liežuvį, kietesnį naudoti protezuotiems dantims prižiūrėti.

Derėtų atsižvelgti ir į galvutės dydį. Mat kai kuriuos žmones valant dantis pykina, ypač kai tenka švarinti krūminius dantis. Tokiu atveju tinkamesnis mažą galvutę turintis dantų šepetėlis. Šį variantą patariama rinktis ir blogulio kamuojamoms nėščiosioms. Be to, mažesnė galvutė lengviau pasiekia sunkiai prieinamas vietas, ypač tada, kai šepetuko kaklelis yra lankstus.

Kai kurios galvutės padengiamos specialia danga liežuviui valyti. Yra sukurti ir balinamieji šepetėliai: tarp šerelių esančios gumutės padeda nutrinti dantų apnašas. Jie itin rekomenduojami rūkaliams, bet tinka ir visiems kitiems.

Šerelių išdėstymas ar ilgis neturi esminės įtakos dantų valymo kokybei. Bet svarbu, kad šepetėliai nenusidėvėtų. Juos patariama keisti maždaug kas 3 mėnesius. Vis dėlto tai reikia vertinti individualiai. Kad reikia naujos valymo priemonės, rodo išsiklaipę šereliai. Be to, daugelis šepetėlių turi spalvos indikatorius – galvutės viršūnėje esančius kitos spalvos šerelius. Kai jie išbąla, nušviesėja, šepetuką reikia keisti. Taip pat dantų šepetėlį keiskite po infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų (gripo, peršalimo, gerklės ar burnos ertmės infekcijų).

Patariama:

1. Gerti daug vandens – tai „natūralus“ burnos ertmės valymas, kuris ypač rekomenduojamas po kavos, gazuotų gėrimų ir raudonojo vyno, kad išvengtume dėmių atsiradimo ant dantų.
2. Kramtyti becukrę kramtomąją gumą – tai padidina seilių gamybą. Atsiradus daugiau seilių dantys apiplaunami, taip lengviau pašalinamos rūgštys iš susidariusių dantų apnašų. Dantų apnašos kaupia burnoje susidariusias rūgštis, o šios sukelia danties kietųjų audinių demineralizaciją.
3. Dantų valymas išgėrus labai rūgščių gėrimų – atsigėrę apelsinų sulčių ar gazuoto vandens neskubėkite valyti dantų. Siūloma palaukti apie 20 minučių ir tik tada valytis dantis.
4. Naudoti antiseptinius skalavimo skysčius – skalavimo skystis pasiekia vietas, kurių negalime išvalyti dantų šepetėliu.
5.Vartoti mažiau saldumynų – cukraus produktai padeda daugintis bakterijoms, kurios sukelia dantų ėduonį.
6. Šiaudelio naudojimas – tokius gėrimus kaip kava ar raudonasis vynas patariama gerti per šiaudelį, kuris sumažins dažančio gėrimo prisilietimą prie dantų. Šiaudelį patariama naudoti ypač tiems pacientams, kurie po dantų balinimo procedūros negali atsisakyti šių gėrimų.
7. Tinkamo šepetėlio pasirinkimas – patariama rinktis šepetėlį minkštais šereliais, nes šepetėliai su kietais šereliais yra skirti protezų valymui ir gali pažeisti dantų ir dantenų audinius.
8. Naudoti dantų siūlą – tarpdančių valymas dantų siūlu pašalins apnašas nuo danties paviršių, kurių nepasiekia ir neišvalo dantų šepetėlis.
9. Brangiausia pasta ar dantų šepetėlis neatstos gerų Jūsų asmens higienos įgūdžių. Idealiausia pasikonsultuoti su savo odontologu – jis ne tik paaiškins, bet ir praktiškai parodys, kaip teisingai valyti dantis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Reikia rūpintis vaikų sveikata
  2. Ką reikia žinoti apie vabzdžių įkandimus?
  3. Patarimai tėvams, kaip sukurti vaikams sveikatai palankią mokymosi aplinką
  4. Kaip išvengti botulizmo?
  5. Kaip išvengti nugaros skausmų
  6. Kaip apsisaugoti nuo Ebolos hemoraginės karštligės?
  7. Lietuvos vaikų dantų priežiūra tesiekia Indijos lygį?
  8. Vaikų higienos įpročiai ir nešvarių rankų ligos
  9. Kas gali nutikti, kai „ranka ranką plauna ir abi nešvarios“?
  10. Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės
  11. Daugiausia ūmių žarnyno infekcijų kyla dėl higienos reikalavimų nesilaikymo
  12. Nuo moksleivių stalų dingo ne tik druska, bet ir pipirai
  13. Utėlės – išsprendžiama problema
  14. Pirtis – malonumai ir pavojai
  15. Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra
  16. Gegužės 5-oji – Pasaulinė rankų higienos diena
  17. Sveika šeima − visų šeimos narių pastangomis
  18. „Nevalgumas“ – rimtas negalavimas ar bandymas gudrauti?
  19. Mononukleozė – bučinių liga
  20. Kokliušas puola paauglius
  21. Ką daryti įgėlus bitei?
  22. Kodėl šunims paplūdimyje – ne vieta?
  23. Patarimai ruošiantis iškylai gamtoje
  24. Braškės su kirminų kiaušiniais
  25. Netvarkingai atliekamos pedikiūro paslaugos gali atnešti ligą
  26. Prieš mokslo metus rekomenduojama pasirūpinti vaikų skiepais
  27. Nešvarus maudyklų vanduo kelia grėsmę sveikatai
  28. Saldumynus vartokime saikingai
  29. Vaikų regėjimas: ką pravartu žinoti tėvams
  30. Apsinuodyti galima ir nenuodingais grybais

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Tomas says:
    9 m. ago

    Jei norite,kad negestų dantys nevalykite su pasta,bet su papraščiausia rupia druska kelis kart savaitėje.Man nustojo gesti dantys,kai atsisakiau pastos.Įtariu,kad jos ir sukurtos tam,kad dantys gestų ir kai kas turėtų darbo.

    Atsakyti
  2. profesionali burnos higiena says:
    2 m. ago

    Žinoma, kasdieninė dantų priežiūra būtina, tačiau rekomenduotina ir bent kartą per metus pasidaryti profesionalią burnos higieną, nes dantų šepetėlis ir dantų siūlas tikrai neišvalo visko, ką reikėtų.

    Atsakyti
  3. kabinetas says:
    1 m. ago

    Teisingai prižiūrėti dantis turi mokyti dar vaikystėje, tėvai.. Išugdyti tinkamus įgūdžius ir pripratimus. Jei to padaryti neišeina, odontologai taip pat turi super galių vaikus įtikinti, kad valyti dantukus būtina. Nuo to viskas ir prasideda, suaugus nebūna bėdų su dantimis, nes tiesiog visada juos prižiūri.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

2021 04 07
Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

2021 04 07
Vasarą mokinius kviečia šimtai nemokamų švietėjiškų erdvių

Vilniaus dėmesys – vaikų poilsiui

2021 04 07
Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

2021 04 05
Mokykloms suteikiama daugiau sąlygų skatinti judrumą

Vilnius iki mokslo metų galo nuo nuomos mokesčių atleido būrelių organizatorius

2021 03 31
Smurtas prieš vaikus | Pixabay.com nuotr.

Nuo smurto nukentėjusiems vaikams padedančioms organizacijoms – 200 tūkst. eurų

2021 03 31
R. Karbauskis. Valdanti dauguma atrodo apgailėtinai

R. Karbauskis. Valdanti dauguma atrodo apgailėtinai

2021 03 26
Kiek laiko reikia miegoti?

Vėl suksime laikrodžius: pasekmės ir sprendimai geresnei vaikų savijautai

2021 03 23
Odontologinės paslaugos žmonėms su negalia tampa prieinamesnės

Pagelbėti suskaudus dančiui gali ne tik vaistai

2021 03 15
Per karščius pamokos gali būti trumpinamos

Panevėžys tiesia pagalbos ranką iš užsienio grįžtantiems vaikams

2021 03 13
Rodyti daugiau

Naujienos

M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10
Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys
Lietuvoje

Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

2021 04 10
Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?
Lietuvoje

Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?

2021 04 10
Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos
  • „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga
  • Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 550; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 348; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 341; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

by daiva
2021 04 07
0
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Internete galima rasti daug skirtingos informacijos apie COVID-19 viruso tyrimus. Tam, kad būtų lengviau susivokti - keletas susistemintų ir konkrečių...

Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

by Kristina Aleknaitė
2021 04 07
0
Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje,...

Skaityti toliau

Vilniaus dėmesys – vaikų poilsiui

by Ditė Česėkaitė
2021 04 07
0
Vasarą mokinius kviečia šimtai nemokamų švietėjiškų erdvių

Sostinės savivaldybė skelbia vaikų vasaros poilsio programų varžytuves, kurios apie 10 tūkst. vilniečių pasiūlys turiningą vasaros poilsį. Pastaruosius keletą metų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
Kitas straipsnis
Šarūnas Navickis | J.Vaiškūno Alkas.lt nuotr.

Š. Navickis. Priešpriešos (I)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai