J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja (50)

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  ėmė kalbėti apie senojo tikėjimo atgaivinimą, sukilo  pasipriešinimas: „Tai neįmanoma, viskas seniai numirę“.

Skeptikų yra daug ir šiandien, nes jie religiją įsivaizduoja tik krikščionišku ar musulmonišku pavidalu, t.y. turi būti „šventos knygos“, bažnyčios ir tt. Bet senoji religija remiasi visai kitomis galiomis, kurių neįmanoma sunaikinti ar užgniaužti valdančiųjų nutarimais.

Kas gi tos galios? Tai tūkstančiai lietuviškų šventviečių, kurios teikia lietuviui neišmatuojamą jėgą. Tai liaudies dainos ir sutartinės, kurių yra keli šimtai tūkstančių. Jų tomai ir sudaro mūsų „šventąją knygą“. Baltų atgimstantis tikėjimas iš tokių giesmių ir dainų ir sėmėsi jėgų. Romuviečiai beveik visi atėję iš liaudies dainų šalies. Senosios religijos supratimą gimdė ne tik liaudies dainų dainavimas, kartu atsirado ir dainų simbolių ir jais išreikštų tikėjimo paslapčių supratimas, tapęs religinės pasaulėžiūros pagrindu.

Bet iš kur tie penki tūkstančiai baltų tikinčiųjų? Daug paaiškina santuokų prie ugnies aukuro populiarėjimas. Kasmet vis daugiau jaunavedžių nori susituokti pagal baltiškas tradicijas, prie ugnies aukuro. Paprastai į tokias apeigas susirenka apie 40 – 50 artimųjų  žmonių būrys. Pastaraisiais metais tokių apeigų būna tikrai labai daug. Prie ugnies apeigų metu pagerbiami protėviai ir dievai. Net nuostabu matyti, kaip įvairiausi žmonės – ir kitų tikėjimų, ir visai netikintys – pagarbiai dalyvauja apeigose.

Romuvos bendruomenių šiandien yra apie trisdešimt. Be romuviečių yra dar keletas senojo tikėjimo susivienijimų. Bet dauguma per surašymą nurodžiusių priklausomybę baltų tikėjimui tikriausiai nepriklauso jokiai oficialiai bendruomenei. Tai ir yra lietuvių paslaptis. Ir čia pasitvirtina Vydūno žodžiai: „Stipriausia tautą vienijanti jėga, stipresnė ir už kalbą, nuo seno yra jos religija“. Archetipinė lietuvių savimonė ragina lietuvius atsigręžti į protėvių tikėjimą. Romuviečiai įžvelgė religinę tradiciją gyvoje folklorinėje lietuvių kultūroje.

Baltų religinis judėjimas žinomas Europoje ir pasaulyje. 2009 m. Melburne Pasaulio Religijų Parlamente Romuvos žmonės dalyvavo kaip Europos etninių religijų atstovai. Baltai tampa pavyzdžiu Europos etninių religijų judėjimui.

Autorius yra Romuvos Krivis