Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2012 11 23 10:20
50
0
SHARES
Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.
Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  ėmė kalbėti apie senojo tikėjimo atgaivinimą, sukilo  pasipriešinimas: „Tai neįmanoma, viskas seniai numirę“.

Skeptikų yra daug ir šiandien, nes jie religiją įsivaizduoja tik krikščionišku ar musulmonišku pavidalu, t.y. turi būti „šventos knygos“, bažnyčios ir tt. Bet senoji religija remiasi visai kitomis galiomis, kurių neįmanoma sunaikinti ar užgniaužti valdančiųjų nutarimais.

Kas gi tos galios? Tai tūkstančiai lietuviškų šventviečių, kurios teikia lietuviui neišmatuojamą jėgą. Tai liaudies dainos ir sutartinės, kurių yra keli šimtai tūkstančių. Jų tomai ir sudaro mūsų „šventąją knygą“. Baltų atgimstantis tikėjimas iš tokių giesmių ir dainų ir sėmėsi jėgų. Romuviečiai beveik visi atėję iš liaudies dainų šalies. Senosios religijos supratimą gimdė ne tik liaudies dainų dainavimas, kartu atsirado ir dainų simbolių ir jais išreikštų tikėjimo paslapčių supratimas, tapęs religinės pasaulėžiūros pagrindu.

Bet iš kur tie penki tūkstančiai baltų tikinčiųjų? Daug paaiškina santuokų prie ugnies aukuro populiarėjimas. Kasmet vis daugiau jaunavedžių nori susituokti pagal baltiškas tradicijas, prie ugnies aukuro. Paprastai į tokias apeigas susirenka apie 40 – 50 artimųjų  žmonių būrys. Pastaraisiais metais tokių apeigų būna tikrai labai daug. Prie ugnies apeigų metu pagerbiami protėviai ir dievai. Net nuostabu matyti, kaip įvairiausi žmonės – ir kitų tikėjimų, ir visai netikintys – pagarbiai dalyvauja apeigose.

Romuvos bendruomenių šiandien yra apie trisdešimt. Be romuviečių yra dar keletas senojo tikėjimo susivienijimų. Bet dauguma per surašymą nurodžiusių priklausomybę baltų tikėjimui tikriausiai nepriklauso jokiai oficialiai bendruomenei. Tai ir yra lietuvių paslaptis. Ir čia pasitvirtina Vydūno žodžiai: „Stipriausia tautą vienijanti jėga, stipresnė ir už kalbą, nuo seno yra jos religija“. Archetipinė lietuvių savimonė ragina lietuvius atsigręžti į protėvių tikėjimą. Romuviečiai įžvelgė religinę tradiciją gyvoje folklorinėje lietuvių kultūroje.

Baltų religinis judėjimas žinomas Europoje ir pasaulyje. 2009 m. Melburne Pasaulio Religijų Parlamente Romuvos žmonės dalyvavo kaip Europos etninių religijų atstovai. Baltai tampa pavyzdžiu Europos etninių religijų judėjimui.

Autorius yra Romuvos Krivis

Susiję straipsniai:

  1. J.Trinkūnas. Šventosios ugnies Lietuvos širdyje neįstengė užgesinti lietuvių tikėjimo priešininkai
  2. A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią
  3. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  4. J.Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  5. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  6. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  7. Lietuvos Romuva kviečia likti ištikimiems baltų tikėjimui (video)
  8. Lietuvos Romuva kviečia gyventojų surašyme į klausimą apie „religiją“ pažymėti „baltų tikėjimas“
  9. J.Trinkūnas. Sutartinių stovykla
  10. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  11. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  12. Baltų Krivulė
  13. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  14. Po Baltų Krivulės – Prūsų balsas
  15. Kuriama Baltų kultūros ir religijos mokykla
  16. J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
  17. R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (II)
  18. R. Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (I)
  19. Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia
  20. J.Trinkūnas: Buvimas Indijoje tartum buvimas Dievų šventovėje (audio)
  21. Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (II)
  22. Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius
  23. Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)
  24. Baltų religija šiandien
  25. Kauno pilyje skambėjo baltų maldos (nuotraukos)
  26. Įvyks antrasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos susitikimas
  27. Antroji Baltų Krivulė Latvijoje sutelkė baltus (nuotraukos, video)
  28. Baltų kultūros ir religijos mokykla tęsia veiklą (nuotraukos, video) (III)
  29. Rasos šventės kelias (audio)
  30. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje

Comments 50

  1. Giedrius says:
    8 m. ago

    Kitų tikybų skiltis taipogi slepia kelis šimtus tikinčiųjų UŽ
    SAVUS DIEVUS.
    Ir svetimų (skolintųjų p r i m e s t i n a i) tikybinių apeigų bendruomenių tirpimas
    85,4-86 nuošimčiais. kai gyventojų dalis per 10 metų “sutirpusi tik” 87,4
    daug ką pasako.

    Atsakyti
  2. Gintautė says:
    8 m. ago

    Kokie gražūs senųjų vertybių saugotojai 🙂

    Atsakyti
  3. savas says:
    8 m. ago

    Gražu,bet labai būtų puiku paskelbti žemėlapį Lietuvos šventviečių.

    Atsakyti
    • Migle says:
      8 m. ago

      Yra puiki išleista Vaitkevičiaus knyga “101 legendinė vieta”. Joje visos šventvietės su žemėlapiais. Na ne visos, ne sjų yra daugiau nei 100, bet kažkokios įdomesnės. pirma jas reikia aplankyt – ir tai kiek laiko susigaiš 🙂

      Atsakyti
  4. Ženklas says:
    8 m. ago

    Ne tik džiaukimės, žinodami jog mūsų daugėja, bet ir kiekvienas, be plačių mostų, ką nors nuveikime pagal savo jėgas. Tikrai nesunku apsilankyti apeigose Dievams ir Deivėms prie aukuro nors per didžiasias šventes, kasdien nešioti baltišką papuošalą kaip įsitikinimų ženklą ir mastyti Dievą lietuviškai(cit. Dainius Razauskas). Svarbu nebijoti savo pavyzdžiu rodyti ir skelbti : esu Romuvis! Tikiuos sekančiam surašyme mūsų bus dar daugiau.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      8 m. ago

      Ženkle,
      kai tvarkysi Kauno Marvelės piliakalnį, pasišauk ir mane.

      Atsakyti
      • Virginija says:
        8 m. ago

        Sekanti būsiu aš:)

        Atsakyti
  5. Vanduo says:
    8 m. ago

    Ačiū, geros naujienos. Mes visa šeima užsirašėm Baltų tikėjimo pasekėjais, nors oficialiai nepriklausom jokiai bendruomenei. Tai tiesiog savas, lietuviškas buvimo pasaulyje ir darnaus sutarimo su visa kas aplink būdas. Tai pagarbos mūsų protėviams ir motinėlei Žemei išraiška. Reik tikėt, kad daugės žmonių, ne tik besijaučiančių senojo mūsų tikėjimo tradicijų tęsėjais, bet ir aiškiai, drąsiai tai deklaruojančių.

    Atsakyti
  6. d.n.s. says:
    8 m. ago

    Teikiančios vilties naujienos.

    Atsakyti
  7. Egidijus Jaraminas says:
    8 m. ago

    prigimtine musu religija…

    Atsakyti
  8. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Prieš aštuonetą gerų metų supratau, kad krikščioniška “optika” tiesiog netinka Baltų Žemei. O giliausiuose klastingai nukrikščioninto mano gyvenimo užkampiuose visada ruseno ilgesys baltiškų Dievų sieloms. Ir štai,kaip kažkas yra pasakęs, atseit, svajokite atsargiai – svajonės pildosi ! Baltiškų sielų žmones, globojančius savus Dievus, kažkaip štai netyčia atradau prie Kauno santakos Aukuro ! Ir supratau, kad šiandieninis Baltų tikėjimas, nors ir sudurstytas iš likučių ir aidų, visada dieviškai ilgesingai beldžiasi Į LIETUVYBĘ.

    Atsakyti
    • one says:
      8 m. ago

      Ne prie kauno Santakos aukuro renkasi kiek nukvakę panašūs į seklą, bet geriau tokie nei jokie.
      Nors tiesa sakant praeiviui, kuris nežino kas yra Baltų religija, netyčia užklydus, įspūdis gali susidaryti nekoks. Giesmės beveik negiedamos arba giedamos vieno žmogaus… Ir daug pliurpiama apie “karmas”.
      Bet baltų religijoje esmė ne pliurpime.

      Atsakyti
      • one says:
        8 m. ago

        Atsiprašau, klaidų ištaisymas:
        *Na, prie Kauno Santakos…
        *…panašūs į sektą,

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          8 m. ago

          Tur

          Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          8 m. ago

          Turbūt, One, esi kažkiek teisi(us). Tačiau, tiesiog negali būti visi tokie panašūs – tokie kaip Tu.
          Tačiau, paliekant Baltų savipasaulėžiūrinių kertelių vingius, svarbiausia, lai šviečia Protėvių ir Dievų Ugnis ?

          Atsakyti
  9. Rasa Vidas says:
    8 m. ago

    22
    KAS MET DAUGIAU IR DAUGIAI'''

    Atsakyti
  10. Kemblys says:
    8 m. ago

    Varge, tu varge… metus laukė ‘skaičiukų’, kad sužinotų ar jie yra ‘jėga’. Šie ‘skaičiukai’ rodo visuomenėje kylantį poreikį sutvarkyti žmonių santykius tarpusavyje ir rasti ryšį su Gamta. Jūs nesugebate sukurti šiuolaikinei visuomenei tinkamos pasaulėžiūros. Prisiminkite karštligiškus ginčus prieš gyventojų surašymą, kai dar nežinojote kaip pavadinti savo ‘religiją’. “Baltų tikėjimo” pavadinimas prarado sąsajas su protėviais – jie net nežinojo, kad yra BALTAI.

    Pasaulėžiūra yra kuriama ne apeigų vaidyba, ne papročių (kurie prarado prasmę mieste) tęsimu, ne vienkartiniu žmonių subūrimu ar įsivaizduojamomis ‘senovinėmis’ dainomis. Pasaulėžiūros pamatas yra savęs suvokimas ir santykio su visata pagrindimas. Pasidomėkite ‘tradicinėmis religijomis’, jų sukūrimui buvo padėti išmąstyti ‘pamatai’. Niekas netrukdo taip padaryti ir mums.

    Eilinį kartą prašau ‘romuvių’ (ar ‘romuviečių’ – jūs dar neapsisprendėte kaip jus vadinti) – nebjaurokite lietuvių kalbos svetimžodžiais!

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      8 m. ago

      Gerbiamas Kembly, prašome nurodyti mums savo veikalus iš aptariamos srities pasiskaitysime.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 m. ago

        Jei gerbiamas Vaiškūnas mokėtų skaityti, tai pasiskaitytų savo straipsnį ir paaiškintų Trinkūnui, kad svetimžodžių vartojimas žlugdo lietuvių kalbą.

        http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jvaiskunas-piktnaudziavimas-svetimzodziais-zlugdo-gimtaja-kalba.d?id=15653422

        Jonas Trinkūnas:
        “oficialiai, Skeptikų, simbolių, populiarėjimas, tradicijas, Archetipinė….”
        “Romuviečiai įžvelgė religinę tradiciją gyvoje folklorinėje lietuvių kultūroje.” – RELIGINĘ TRADICIJĄ, FOLKLORINĖJE KULTŪROJE.

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          8 m. ago

          Tikriausiai supratote apie ką rašiau, bet neturite ką atsakyti.

          Atsakyti
  11. Arvydas Stankus says:
    8 m. ago

    ŠAUNU 🙂

    Atsakyti
  12. Kęstutis says:
    8 m. ago

    ” ar įsivaizduojamomis ‘senovinėmis’ dainomis” – o lietuviškos dainos, tiksliau giesmės tai tikrai senovinės. Seniausios ir skaitlingiausios visoje EU, tai tikrų tikriausia. Be to vidinė būsena ir jos valdymas yra svarbiau už pasaulėžiūrą, nors viena kitai netrukdo. Būsena vidus, pasaulėžiūra išorė… Būseną ir vidinę stiprybę pasiimsime į pomirtinį pasaulį, pasaulėžiūrą paliksime čia… Ten bus jau kitos pasaulėžiūros, Nedainavę to nesupras… Netgi tie kurie eis tautinėje eisenoje kovo 11, vasario 16, būtinų būtiniausiai turi išmokti nors vieną dainą darniai sudainuoti, jei to nepadarys, stebintiems vaizdzelis nekokis pasimatys.
    Kemblį – ar pats dainuoji?

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      8 m. ago

      Norėjau pasakyti, kad dainos, giesmės tiesiogiai veikią vidinę būseną, jų pagalba per kelias minutes galima suderinti daugelio žmonių būsenas viena derme ir tai nepalyginamai veiksmingiau, nei skaityti ilgus traktatus apie pasaulėžiųras…. Geriau Kemblį padainuojam 🙂

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 m. ago

        Vidinę romuvių(iečių) būseną atspindi kalba. Trinkūnas atsiskleidė vienu sakiniu:
        “Romuviečiai įžvelgė religinę tradiciją gyvoje folklorinėje lietuvių kultūroje.” – RELIGINĘ TRADICIJĄ FOLKLORINĖJE KULTŪROJE.

        Kęstuti, tu teisybę rašai: “Būsena vidus, pasaulėžiūra išorė… Būseną ir vidinę stiprybę pasiimsime į pomirtinį pasaulį, pasaulėžiūrą paliksime čia…”.
        Nežinau ką tu pasiimsi, bet po tavęs kitiems lietuviams neliks nieko. Tau, aišku, svarbiau kažką PASIIMTI.

        Atsakyti
  13. Artojas says:
    8 m. ago

    Nenoriu per daug kritikuoti Vilniaus romuvos, tačiau pareikšiu savo ir kai kurių pažįstamų nuomonę: Kodėl, nors surašyme užsirašė , išpažįstantys protėvių religiją , gana nemažai, tačiau sueigose dalyvauja labai negausiai. Pirmiausia tai, kad kažin kodėl senosios liaudies dainos , neturinčios nieko bendro su protėvių religija, giedamos pavadintos giesmėmis. Kita , matyt , krivis neišsivaizduoja koks buvo krivių ir žynių statusas ir kokia jų veikla buvo ano meto bendruomenėje. Trečia, kodėl Lietuvos romuviečiai taip susiskalde , ar kriviams truksta žinių ,silpna organizacija ,ar jie veikiami iš šalies ? Gal būt todėl daugelis lietuviškos dvasios žmonių nenoriai dalyvauja renginiuose. Gal būt reikia reformų.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      8 m. ago

      Geriausia reforma – baigti tuos cirkus. Apklauskit jaunimą, studentiją – jiems tai nerūpi ir niekada nerūpės. Išmirštančių senukų ir neadekvačių bemokslių sekta,

      Atsakyti
      • Ženklas says:
        8 m. ago

        O Tau kas? Atšok.

        Atsakyti
      • Klajūnas says:
        8 m. ago

        Amelija, tavo komentarai kvepia davatkizmu, viduramžiais.

        Atsakyti
        • Amelija says:
          8 m. ago

          Nežadu atšokti – ką jūs be manęs veiktumėt? Vienas kitą girtumėt, saldžialiežuvautumėte, guostumėtės mistinėmis pajautomis… Man tiesiog malonu paskaityti, kaip reaguojate į nuomonę iš kito taško, kiek žmogiškosios tolerancijos, bendruomeniškumo turite. O davatka esu prastesnės prabos negu daugelis jūsiškių – nekaišioju nei savo tikėjimo, nei liturgijos – tiesiog neatvertinėju nieko į krikščionybę, bet jūsų svaičiojimai tiesiog skatina realaus požiūrio į vertybes raišką. Kadangi esu demokratinės valstybės pilietė, nieko nesiekiu pažeminti ar įžeisti, ir ateityje smagiai dalyvausiu jūsų pasipliurpimuose. Iki kito sykio!

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Amelija,
            Gal “pasipliurpimai” duotų naudos visiems?
            Paaiškink “iš kito taško” kaip suvokiate Dievą?

            Kažkada klausiau, bet neatsakei:
            2012 11 03 16:33
            Amelija:
            “Žmogus turi nemirtingą sielą ir trumpaamžį kūną.”

            Kodėl ‘Sielą’? Gal ‘Vėlę’ ar ‘Dvasią’? Yra ir dar vienas žodis lietuvių kalboje, kuris su paminėtais sudaro asmens sąrangą. Tų, kurie rašė Bibliją, turbūt kalba buvo skurdesnė, jei teigė apie nemirtingą ‘Sielą’.
            Pasmalsausiu, kokia kalba skaitėte Bibliją, ar jos vertalą?

            http://alkas.lt/2012/10/29/j-trinkunas-paminekime-protevius-ilgese-ir-velinese/

          • Amelija says:
            8 m. ago

            Šventąjį raštą skaitau lietuviškai, o nemažai religinės literatūros – ir vokiečių kalba. Kai ką – kartais – lenkų kalba. Lotynų kalbos mokiausi penkerius metus, bet nelaikau, kad esu praktiškai ją mokanti, nes vidurinėje mokykloje tai atrodė kaip egzotiškas ir labai sunkus dalykas, o universitete pakako išsiversti žiniomis, per trejus metus gautomis vidurinėje. Lyginant vertimus, pvz., Katalikų katekizmo, išleisto vokiškai ir lietuviškai, gali justi šiokio tokio mūsų kalbos skurdumo – ji buitiškesnė, vienaprasmiškesnė. Dėl “dvasių” ar “vėlių” tegaliu pasakyti, kad čia folkloras, vienintelė išimtis – Šventoji Dvasia, bet jos esmę suvokti reikėtų gilesnės teologinės išminties negu Alke vykstančių diskusijų tonacija.

      • G pavardės nesakysiu says:
        8 m. ago

        Kad Jorės šventėje šiemet – dauguma studentiško amžiaus jaunimas. Daug, daug jaunimo… Katalikų religinėse šventėse niekada nesu tiek matęs – ten tikrai daugiau močiutės ir diedukai…

        Atsakyti
        • Amelija says:
          8 m. ago

          Vasarą jaunimo dienose Birštone dalyvavo apie 2000 studentų, vyresniųjų klasių moksleivių. Vyko diskusijos, koncertai, paskaitos. Grįžo sužavėti, daug pasakojo, pasisėmė naujų idėjų. Dvi dienos su pasaulinio lygio ekspertais, gausybė temų, naujos pažintys, įspūdžiai. Beje, be jokių svaigalų, darkymosi ir kt. nesąmonių. Laisvos Lietuvos vaikai per atostogas susirinko ne suvaryti mokytojų ar tėvų, o patys savo noru. Demokratinės, tolerantiškos, atviros pasauliui Lietuvos vaikai.`

          Atsakyti
          • G pavardės nesakysiu says:
            8 m. ago

            Labai gražu. Bet Kulionyse aš irgi nemačiau jokių svaigalų, darkymosi bei nesąmonių. Ir kažkodėl nemanau, kad juos tėvai ir mokytojai varu suvarė :D. Demokratinės, tolerantiškos, atviros pasauliui Lietuvos vaikai buvo susibūrę.

      • S says:
        8 m. ago

        amelija, kaip tu čia bešnypštum, bet nepaneigsi, kad Baltų tikėjimas per 10 metų žmonėse sustiprėjo apie 4 kartus. Tuo tarpu krikščionybė bendrai paėmus – silpsta. Su kuo ir sveikinu visus dorus Lietuvos žmones. 🙂

        Atsakyti
        • Amelija says:
          8 m. ago

          Gal kaimo bažnyčiose ir bobutės, bet miestuose jaunimo labai daug. Prieš pamokas atlekia į šv. Mišias, sekmadienių vakarais – beveik vien jaunimas, šeimos su vaikučiais. Daugybė organizacijų, stovyklų, rekolekcijos vasarą ir žygiai… Faktiškai persekiojamos ir niekinamos Katalikų Bažnyčios atsinaujinimas ateina per jaunimą. O dabar trys jauni išsilavinę, įžvalgūs, veiklūs vyskupai – Vodopjanovas, Kėvalas, Poniškaitis – patrauks dar didesnę jaunimo dalį. Matėt vaizdo įrašą agapėje po K. Kėvalo konsekracijos? Vertėtų bent dėl informuotumo pasidomėti.

          Atsakyti
  14. S says:
    8 m. ago

    Įdomu, kas ten per sekta “Kristaus bažnyčia” atsirado? Gal tikėjimo žodis persivadino, ar čia visiškai naujas krikščioniškas pavadinimų žaidimas (įdomu vietiniai sugalvojo ar iš užsienio naujas projektas). Nors, kita vertus, kaip asilo nepavadink, vis tiek bus asilas.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 m. ago

      “Kristaus bažnyčia”, kiek prisimenu, tiesiogiai priima kas parašyta Biblijoje. Jie ‘nesižegnoja’.., o katalikai prie Biblijos pridėjo dar savo ‘šventąją tradiciją’, t.y. ką patys prisigalvojo 🙂
      Biblija parašyta taip, kad kiek skaitys, tiek naujų “religijų” prisigalvos – kiekvienas supras vis kitaip 🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        Didžiausias dvasinis nusikaltimas Lietuviui skaityti bibliją. Ši Romos gnostinė dogmatinė kabutėse “dovana” Lietuvai naikino ir tebenaikina keliamas pasaulėžiūrines ir pasaulio pažinimo mintis – mintis apie Gamtos meilę (globą), pažinimą (mokslą). Bet kokia įvardinta ištara apie būtį, buvimą ar istorinės praeities-ateities prasmę, Lietuviui siejasi su neišvengiamu gyvenimu šventoje Gamtoje ir tikėjimo galiose – jos galiomis. Čia, gyvenant Lietuvoje, dar įmanu tikėti, kad lietuviai – Perkūno tauta. Anot himno, lietuviams tai ir teikia stiprybę, kuria alsavo mūsų protėviai.

        Atsakyti
        • Krivis says:
          8 m. ago

          Iš kur pats gerai bibliją išmanai, ar tik nebusi skaites ir tuo padares didžiausią dvasinį nusikaltimą . O gal ne lietuvis esi ir tau galima skaityti.Man atrodo, kad tu gamtoje randi kažkokių grybų.Baigia lietuviai iškepurnet iš lietuvos, ruskiai supirkineja pastatus, žemes, lenkai stiprina įtaką, gviešijasi į mūsų žemes.Like keletas lietuvių ir tie į gerkles del religijos viens kitam kabinas.Kitus niekindamas pats geresnis nebusi.Nori tikek savo dievais,bet nesikabinek kaip koks snarglys prie kitų tikėjimo.Križiuočiai seniai sumušti.Nebelaužikim iečių del religijos.

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Palietei tris kampus – kažkokią bibliją, lietuvių kažkokį iškepuretnėjimą ir kažkokias kryžiuočių ietis…
            Apsistojant ties galbūt mažiau nervingu viduriu, papildysiu, kad išvažiuojavusieji išvažiavo vedini troškimo sočiau TURĖTI ir daugiau iš gyvenimo svetur IMTI. Tokie iš esmės “imantys” paprastai maža ką Lietuvai ir jos Dievams DUODA. Tad, mat juos šunys sočioje jiems ramybėje – siekiamybėje.

        • Amelija says:
          8 m. ago

          Šiaip jau tai perkūnas – keiksmažodis…

          Atsakyti
  15. Ričardas Gricius says:
    8 m. ago

    Mano Dievas-PATRIMPAS, mano Deivė-ŽEMYNA…ir nusišvilpt man jei kas kitaip galvoja..!!!

    Atsakyti
  16. Ričardas Gricius says:
    8 m. ago

    Mano Dievas-PATRIMPAS, mano Deivė-ŽEMYNA…ir nusišvilpt man jei kas kitaip galvoja..!!! Apie biblija-ji parašyta be jokių skiriamųjų ženklų, pradėjo didžiają raide ir baigė tašku.Tą rašliavą gali išvedinėt į kokias nori tolybes… Jūs krikščionėliai iš pradžių įdėmiai paskaitykit, po to burbuliuokit..;

    Atsakyti
    • Varvara says:
      8 m. ago

      Mana dėde tava dėde mana šyke tava ėde.

      Atsakyti
      • Ričardas Gricius says:
        8 m. ago

        krikščionė…menkadvasė!

        Atsakyti
  17. Rasa Vidas says:
    8 m. ago

    …apgailetini popistai! Apart savo simtus kartu perrasytu ir pertaisytu legendu apie vargsa, romenu nukankinta dailides sunu nieko neturi.Sventes, paprociai, apeigos-viskas pavogta nuo pagoniu. Taip ir laksto aplinkui zeme su savo kruvinu kryzium.Lygtai jis vienas isgamu romenu buvo nukryziuotas.Kokie NUSIKALTIMAI zmonijai padaryti prisidengus Jo vardu siaubas apima.Ne veltui jo motina kruvinom asarom verkia.Deja , tokia ziauri tiesa.

    Atsakyti
  18. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    8 m. ago

    Šių metų gruodžio 18 d. 15 val. Kauno PKTS salėje (Laisvės al. 39 II a.) įvyks Kauno gyventojų susitikimas kurio metu bus atskleista Lietuvos mokslininkams vis dar nežinoma, tačiau jau įminta, mūsų tolima ir gabinga praeitis. Susipažinsime ir su naujai atrastais III-ju ir IV-ju geofiziniais dėsniais, kurios galima buvo atrasti tiktai lietuvių kalbos pagalba. Kartu susipažinsime ir su majų pranašyste. Susitikimo metu bus pristatomos ir proistoriko, geofiziko, inžinieriaus Romualdo Zubino knygos “Perkūnas”, Per praeitį į ateitį” bei “Pažadinta praeitis”.
    Į susitikimą kviečiami Kauno gyventojai, žiniasklaidos ir Kauno universitetų atstovai.

    Atsakyti
  19. Atgalinis pranešimas: Tverža » Статистика показывает рост количества последователей балтской религии
  20. insurance quotes car says:
    6 m. ago

    This is just the perfect answer for all forum members

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

2021 01 16
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23
Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr.

G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias

2020 12 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva gali netekti jai priklausančių mokesčių iš elektroninės prekybos
Lietuvoje

Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

2021 01 20
Miškas iš aukštai | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės

2021 01 20
P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos?
Lietuvoje

Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)
Baltų žemėse

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Kauno rotušė mini 470 metų jubiliejų
Lietuvoje

Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje

2021 01 20
CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
Lietuvoje

CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Galit apie Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną
  • Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės
  • Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda
  • Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2080; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1871; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1618; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1547; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1427; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1409; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
0
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 18
9
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Apeiga – tai simbolinis veiksmas, kuriam teikiama tam tikra prasmė. Nuo rankos paspaudimo sveikinantis iki žegnonės, kaip maldos papildo ar...

Skaityti toliau

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 16
18
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Šiemet Lietuvoje prasidėjo kas dešimtmetį vykstantis gyventojų surašymas. Paskutinis gyventojų surašymas vyko 2011 m. Tuomet jis buvo atliekamas tiesioginiu būdu...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

by Albinas Vaškevičius
2021 01 10
1
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Punsko ir Seinų kraštas yra vienas gražiausių šalies kampelių. Nevienodas žemės paviršius teikia jam daug savitumo. Čia daug ežerų, kalnelių,...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Galit apie Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Zarasų miesto savivaldybės nuotr.

Loreta Sungailienė: „Knyga – tiltas į pokalbį su vaiku...“ (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai