Šiąnakt danguje susikryžiuos meteorų strėlės (0)

Ryškus meteoras | Wikimedia Commons nuotr.

Ryškus meteoras | Wikimedia Commons nuotr.

Giedrais lapkričio vakarais žvilgsnį trauks rytuose tekantis Tauro žvaigždynas su jame švytinčia stebėtinai ryškia Jupiterio planeta. Tuo tarpu Liūto žvaigždyne beveik visą mėnesį bus leonidų meteoritų srautas. „Krentančios žvaigždės“ suintensyvės naktį iš lapkričio 16 į 17 d.

Temstant viena paskui kitą žiebsis ryškiausios lapkričio žvaigždės: šiaurės rytuose Vežėjo žvaigždyne – gelsvoji Kapela; vakaruose link horizonto bekrypstančiame Lyros žvaigždyne – melsvoji Vega; pietvakariuose besileidžiančiame Erelio žvaigždyne – gelsvai baltas Altayras; rytuose, Tauro žvaigždyne tiesiai po Jupiteriu išsiskirs oranžinis Aldebaranas; o į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Gulbės žvaigždyne baltą šviesą skleis Denebas.

Esant geram orui ir visiškai sutemus visai neaukštai virš pietų horizonto galima bus atrasti ir mūsuose retai matomą ryškiausią Pietų žuvies žvaigždyno žvaigždę vardu Fomalhautą. Baltą šviesą skleidžiantį Fomalhautą lengvai rasitę maždaug 3 kartus žemyn pratęsę aukštai pietuose spindinčio Pegaso kvadrato dešiniąją kraštinę.

Dėmesio centre atsidurs Tauro žvaigždynas

Kiekvieną vakarą Tauro žvaigždynas trauks mūsų žvilgsnius vien jau dėl to, kad jame spindės įspūdingu šviesumu išsiskiriantis Jupiteris. Kiek dešiniau nuo Jupiterio švytės dar vienas nepakartojamas spiečius – ant kairiojo šono pavirtusios V raidės pavidalo – Hiados. Jų fone oranžinę šviesą skleis ryškiausioji Tauro žvaigždė – Aldebaranas. Kiek aukščiau jo mirgės įspūdingasis padrikasis žvaigždžių spiečius Plejadės, mūsuose vadinamas Sietynu.

Saturnas ir Aušrine lapkričio 27d. 6val. (piešiniai sukurti „Stellarium“ programa) © J. Vaiškūno pieš.

Saturnas ir Aušrine lapkričio 27d. 6val. (piešiniai sukurti „Stellarium“ programa)
© J. Vaiškūno pieš.

Mūsų protėviai jau nuo seno yra pastebėję, kad Sietynas lapkričio naktimis dangumi juda panašiai kaip vasaros dienomis Saulė. Kadaise ilgomis rudens ir žiemos naktimis Sietynas pasitarnaudavo kaip geras laikrodis. Buvo žinoma, kad kai Sietynas kyla į viršų – dar yra prieš pusiaunaktį, kai pakyla aukščiausiai – pats vidurnaktis, kai leidžiasi link vakarų horizonto – jau greit auš.

Ryškiausiai spindės Jupiteris ir Aušrinė

Jupiteris šį mėnesį artės prie opozicijos ir todėl labai ryškiai spindės visą naktį tarp dangiškojo Tauro ragų. Vidurnaktį iš lapkričio 28 į 29-tą visai šalia Jupiterio atsidurs pilnas Mėnulis. Kartu su įspūdingais Tauro žvaigždžių spiečiais Hiadėmis ir Plejadėmis, apsupti ryškiausių žiemos žvaigždžių rato, ryškiausi naktinio dangaus šviesuliai trumpam sukurs nepaprastai gražų reginį.

Saturnas iš už pietryčių horizonto pasirodys tik lapkričio pabaigoje. Tekės jis prieš auštant Mergelės žvaigždyne blausiai švytėdamas netoli nuo beveik šimtą kartų už jį šviesesnės ryškiosios Aušrinės.

Venera-Aušrinė, nors šį mėnesį sparčiai artės link Saulės, tačiau dar išliks matoma rytais iki pat lapkričio pabaigos. Lapkričio 27 d. Aušrinė priartės prie Saturno. Abi planetas matysime prieš aušrą labai žemai palei pietryčių horizontą.

Marsas ir Merkurijus lapkritį slėpsis Saulės spinduliuose.

Mėnulio ir Jupiterio suartėjimas lapkričio 28 d.22 val (piešiniai sukurti „Stellarium“ programa) © J. Vaiškūno pieš.

Mėnulio ir Jupiterio suartėjimas lapkričio 28 d.22 val (piešiniai sukurti „Stellarium“ programa)
© J. Vaiškūno pieš.

Liūto žvaigždyne susikryžiuos meteorų strėlės

Labiausiai viliojančiu lapkričio dangaus reginiu bus meteorų srautas – leonidai. Šio vieno garsiausių meteorų srautų, besireiškiančio nuo lapkričio 6 iki 30 d., paūmėjimas numatomas lapkričio 17 d. (šeštadienio) paryčiais. Ir jei tik bus giedra, tai šiemet susidarys bemaž idealios sąlygos leonidų stebėjimui, nes jaunas Mėnulis anksti leisis ir savo šviesa nestelbs žvaigždžių bei meteorų spindesio.

Tikimasi, kad per valandą šiemet gali praskrieti nuo 10 iki 50 meteorų. Bet sunkiai prognozuojami leonidai galbūt gali pateikti ir malonių staigmenų. Ryškūs leonidų lietūs buvo stebėti 1698, 1799, 1833, 1866, 1966 ir 2001 m.

„Žvaigždžių lietumi“ astronomai vadina tokius meteorų srautus, kuomet per valandą pažyra daugiau kaip 1000 meteorų.

Leonidų meteorai sužimba, kai mūsų planeta praskrieja pro Templio-Tutlio kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistų dulkių juostą. Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje ir sužiba kaip leonidų meteorų srautas – taip vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.

Leonidai yra greičiausiai įskriejantys į atmosferą meteorai (70 km/s), todėl paprastai jie būna ryškūs ir neretai pažeria nepaprastai ryškių meteorų – bolidų.

Nors srauto maksimumas numatomas lapkričio 17 paryčiais, tačiau verta į žvaigždėtą dangų pasižvalgyti ir vėliau, nes Leonidai reikšis iki pat lapkričio pabaigos.

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Mokslas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *