Seimo nariai padavė Vyriausybę į Konstitucinį Teismą (3)

Preilos botelis | jparchitektura.lt nuotr.

Devyni Seimo nariai, atstovaujantys keturias Seimo frakcijas, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami panaikinti Vyriausybės nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano dalį, susijusią su esamų Preilos botelio statinių įteisinimu, kaip prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisinės valstybės principui, Konstitucijos 53, 54 ir 138 straipsnių nuostatoms bei 2006-03-14 Lietuvos Konstitucinio teismo nuostatai, kad „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“.

Seimo narių nuomone, šis Vyriausybės nutarimas taip pat prieštarauja 2009-10-19 Lietuvos apeliacinio teismo, 2010-04-28 Lietuvos Aukščiausio teismo nutartims bei tarptautiniam Lietuvos įsipareigojimui pagal Orhuso konvencijos 9 str. užtikrinti suinteresuotos visuomenės teisę ginčyti visus valdžios sprendimus dėl aplinkos, tarptautiniam Lietuvos įsipareigojimui įtraukiant Kuršių neriją į UNESCO ir ją saugant, taip pat skatina korupcinius veiksmus ir teisinį nihilizmą aukščiausiose valstybės institucijose, per kurias būtų ir vėliau bandoma įteisinti teismų pripažintas neteisėtas statybas.

Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Loreta Graužinienė, Jonas Stanevičius, Ligitas Kernagis, Saulius Stoma, Julius Veselka, Petras Gražulis, Kazimieras Uoka ir Gintaras Songaila prašo Konstitucinio Teismo, kol bus priimtas jo sprendimas, šiai Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano daliai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti šio norminio teisės akto dalies galiojimą, tokiu būdu nesudarant galimybės Vyriausybei ir Preilos botelių statinių savininkams sudaryti taikos sutartį dėl šių statinių įteisinimo.

Seimo nariai atkreipia Konstitucinio Teismo dėmesį, kad nuo 2005 metų besitęsiančiame teisiniame procese dėl Preilos botelio statinių teisėtumo visų trijų Vyriausybių, įskaitant ir dabartinę Vyriausybę, atstovai teismuose palaikydavo prokuratūros reikalavimą griauti pastatus, todėl galutinėje stadijoje Vyriausybės nenuoseklumas, pasireiškęs kaip noras įteisinti (legalizuoti) teismų neteisėtais pripažintus statinius, vertintinas kaip neracionalus valstybės resursų panaudojimas bei viešo intereso neapgynimas, ką savo nutartyje pastebėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Seimo narių nuomone, toks Vyriausybės nutarimas prieštarauja ir svarbiam teisinės valstybės principui: niekas negali turėti naudos iš savo neteisėto veiksmo – savo padaryto teisės pažeidimo.

Seimo nariai į Konstitucinį Teismą kreipėsi po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Seimo narės A. Stancikienės prašymą jau minėtą Vyriausybės nutarimo dalį pripažinti neteisėta motyvuodami, kad Vyriausybės nutarimų teisėtumą gali svarstyti tik Konstitucinis Teismas.