Etninės kultūros globos taryba (EKGT) 2027 metus paskelbė atmintinais Knygnešystės metais. Taip siekiama įprasminti 160-ąsias pirmosios knygnešių organizacijos – Valančiaus lietuviškų knygų leidimo ir platinimo sambūrio – įkūrimo metines ir dar kartą priminti knygnešystės reikšmę Lietuvos valstybingumui.
2026 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. TN-3 EKGT pabrėžė, kad carinės Rusijos okupacijos metais net 40 metų trukęs lietuvių spaudos draudimas nepasiekė rusifikavimo tikslų, nes išaugo galingas knygnešių judėjimas, apėmęs lietuviškų leidinių spausdinimą užsienyje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą.
40 metų trukusi kova dėl lietuviško žodžio
1864–1904 m. carinė valdžia buvo uždraudusi lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, siekdama įtvirtinti vadinamąją graždanką ir nutraukti lietuviškos raštijos raidą. Tačiau vietoje nutildymo kilo pasipriešinimas.
1867 m. buvo įkurta pirmoji knygnešių organizacija – Valančiaus lietuviškų knygų leidimo ir platinimo organizacija, veikusi iki 1870 m. Jai vadovavo vyskupas Motiejus Valančius. Organizacija rūpinosi lietuviškų leidinių spausdinimu Tilžėje, jų slaptu gabenimu per sieną ir platinimu Lietuvoje.
Nors 1871 m. Rusijos imperijos žandarai šią organizaciją likvidavo, knygnešystės judėjimas nesustojo. Jį tęsė kitos draugijos ir sambūriai – kunigai, klierikai, valstiečiai, studentai, moksleiviai. Į judėjimą įsitraukė ir Mažojoje Lietuvoje veikusios lietuviškos periodikos redakcijos – tokios kaip „Aušra“, „Varpas“, taip pat „Tėvynės sargas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“.
Per spaudos draudimo laikotarpį Mažojoje Lietuvoje pasirodė net 2687 lietuviški leidiniai, iš jų apie 2000 buvo skirti Didžiosios Lietuvos skaitytojams. Dalis lietuviškų knygų ir laikraščių buvo spausdinami ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – lietuvių emigrantų pastangomis.
Knygnešystė – UNESCO pripažintas fenomenas
Nepaisant griežtų persekiojimų – kalinimo, tremties į Sibirą, tūkstančių konfiskuotų leidinių ir apie 3000 persekiotų asmenų – lietuviškas žodis buvo išsaugotas. Iš knygnešių atgabentų leidinių buvo mokoma slaptosiose mokyklose, juos platino daraktoriai ir raštingi šeimų nariai.
Dėl masinio lietuvių tautos pasipriešinimo 1904 m. spaudos draudimas buvo panaikintas. Knygnešystė ne tik išsaugojo lietuvišką raštiją, bet ir subrandino tautinę savimonę, išaugino kartą, siekusią Lietuvos nepriklausomybės.
Šis reiškinys 2004 m. buvo pripažintas UNESCO kaip unikali ir pasaulyje atitikmenų neturinti veikla.
Kvietimas telktis Knygnešystės metams
Etninės kultūros globos taryba, bendradarbiaudama su Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos istorijos institutu, kviečia valstybės institucijas, savivaldybes, žiniasklaidos priemones, nevyriausybines organizacijas ir užsienio lietuvių bendruomenes prisidėti prie Knygnešystės metų įgyvendinimo.
Taryba savo nutarimu skelbia 2027 metus atmintinais Knygnešystės metais ir ragina telkti pastangas, kad ši sukaktis taptų visos Lietuvos masto kultūrinio atminimo įvykiu.
