Devyni Seimo nariai, atstovaujantys keturias Seimo frakcijas, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami panaikinti Vyriausybės nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano dalį, susijusią su esamų Preilos botelio statinių įteisinimu, kaip prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisinės valstybės principui, Konstitucijos 53, 54 ir 138 straipsnių nuostatoms bei 2006-03-14 Lietuvos Konstitucinio teismo nuostatai, kad „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“.
Seimo narių nuomone, šis Vyriausybės nutarimas taip pat prieštarauja 2009-10-19 Lietuvos apeliacinio teismo, 2010-04-28 Lietuvos Aukščiausio teismo nutartims bei tarptautiniam Lietuvos įsipareigojimui pagal Orhuso konvencijos 9 str. užtikrinti suinteresuotos visuomenės teisę ginčyti visus valdžios sprendimus dėl aplinkos, tarptautiniam Lietuvos įsipareigojimui įtraukiant Kuršių neriją į UNESCO ir ją saugant, taip pat skatina korupcinius veiksmus ir teisinį nihilizmą aukščiausiose valstybės institucijose, per kurias būtų ir vėliau bandoma įteisinti teismų pripažintas neteisėtas statybas.
Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Loreta Graužinienė, Jonas Stanevičius, Ligitas Kernagis, Saulius Stoma, Julius Veselka, Petras Gražulis, Kazimieras Uoka ir Gintaras Songaila prašo Konstitucinio Teismo, kol bus priimtas jo sprendimas, šiai Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano daliai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti šio norminio teisės akto dalies galiojimą, tokiu būdu nesudarant galimybės Vyriausybei ir Preilos botelių statinių savininkams sudaryti taikos sutartį dėl šių statinių įteisinimo.
Seimo nariai atkreipia Konstitucinio Teismo dėmesį, kad nuo 2005 metų besitęsiančiame teisiniame procese dėl Preilos botelio statinių teisėtumo visų trijų Vyriausybių, įskaitant ir dabartinę Vyriausybę, atstovai teismuose palaikydavo prokuratūros reikalavimą griauti pastatus, todėl galutinėje stadijoje Vyriausybės nenuoseklumas, pasireiškęs kaip noras įteisinti (legalizuoti) teismų neteisėtais pripažintus statinius, vertintinas kaip neracionalus valstybės resursų panaudojimas bei viešo intereso neapgynimas, ką savo nutartyje pastebėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Seimo narių nuomone, toks Vyriausybės nutarimas prieštarauja ir svarbiam teisinės valstybės principui: niekas negali turėti naudos iš savo neteisėto veiksmo – savo padaryto teisės pažeidimo.
Seimo nariai į Konstitucinį Teismą kreipėsi po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Seimo narės A. Stancikienės prašymą jau minėtą Vyriausybės nutarimo dalį pripažinti neteisėta motyvuodami, kad Vyriausybės nutarimų teisėtumą gali svarstyti tik Konstitucinis Teismas.
Graži spalvų puokštė, nuo skaisčiai raudonos iki violetinės.
Puikiai atrodantys pastatai, kokio velnio griaut juos, tegu naudojasi žmonės. Nei įstatymai, nei konstitucija nėra šventa karvė. O ta kompanija, kuri čia atseit kovoja už teisybę, tai tikrai spalvinga tokia. Tik ne prieš tuos kovojate, gudručiai. Kovokit prieš tuos, kurie prastūminėja įstatymus leidžiančius ne kurti, o griauti. Kovokit prieš tuos, kurie mojuodami savo prikringaliotais popieriais griauna konkrečių žmonių gyvenimus. Tai ar pakelsit ranką prieš save, a?
Taigi, dėl pastatytų motelių padavėte į teismą. O kodėl nepadavė į teismą “Lietuvos dujų” privatizuotojus, kurie leido privatizuoti dujotakius, esančius žemėje ir einančius per Lietuvos valstybę. Juk žemės resursai ir strateginiai įrengimai esantys po žeme neprivatizuojami. Berods, taip skamba Konstitucijoje. ČIa tai afera, paskandinusi visus Lietuvos gyventojus skurde, nes už dujas mokame brangiausiai ir jokių argumentų (kozyrių) deryboms su Gazpromu neturime. Jei būtų palikti dujotakiai valstybės nuosavybėje, tai dabar mokėtume už dujas pigiausiai, nes būtume galėję užsukti kranus į Karaliaučių. Tuomet Gazpromas būtų priverstas derėtis. Berods, Brazausko kompanija leido taip privatizuoti pažeidžiant Konstituciją? Dabar belieka laukti kai Gazpromas nuties atšaką iš Nordstrimo į Karaliaučių, tada išvis nutrauks dujų tiekimą Lietuvai, o tada tai valdžia pakukuos, nes neturi jokios strategijos ir valstybės interesai jai svetimi. Tačiau, stebėtina, kad apie tai niekas nediskutuoja, nei į teismą nesikreipia, įdomu, kas visa tai užbūrė?