Paskelbti 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo pagrindiniai duomenys

2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Per dešimtmetį nuo 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 procento (440,6 tūkst.). Gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė migracija (76,9 proc.) – per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst., ir neigiama natūrali kaita, dėl kurios gyventojų sumažėjo 101,9 tūkst. (23,1 proc.).

Mieste gyveno du trečdaliai (2 mln. 31,2 tūkst., arba 66,7 proc.) gyventojų, kiti – 1 mln. 12,2 tūkst., arba 33,3 proc., – gyveno kaime.

Miesto gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų sumažėjo 300,9 tūkst. (12,9 proc.), kaimo – 139,7 tūkst. (12,1 proc.).

Šalies didžiuosiuose miestuose gyveno 40,2 procento visų šalies gyventojų. Gyventojų skaičius sumažėjo visuose didžiuosiuose miestuose: Šiauliuose – 18,4 procento, Panevėžyje – 16,7, Kaune – 16,6, Klaipėdoje – 15,9, Vilniuje – 3,3 procento.

1 lentelė. Gyventojų skaičiaus pokyčiai

Gyventojų skaičius, palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, padidėjo tik keturiose savivaldybėse: Klaipėdos rajono – 11 procento, Neringos – 7,7, Vilniaus ir Kauno rajonų – atitinkamai 7,6 ir 5,4 procento. Likusiose 56 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo. Daugiau nei penktadaliu gyventojų skaičius sumažėjo šiose savivaldybėse: Visagino – 23,6 procento, Akmenės rajono – 22,9, Pagėgių – 22,2, Kelmės rajono – 20,6, Biržų rajono – 20,5, Ignalinos rajono – 20,1, Jurbarko rajono – 20,1 proc.

2011 m. surašymo duomenimis, gyventojų tankis šalyje per dešimtmetį sumažėjo ir siekė 46,6 gyventojo viename kvadratiniame kilometre (2001 m. – 53,4 gyventojo). Gyventojų tankis savivaldybėse svyravo nuo 2 tūkst. gyventojų viename kvadratiniame kilometre Kauno mieste iki 11,4 gyventojo Varėnos rajone.

Lytis ir amžius

Lietuvoje gyveno 1 mln. 402,6 tūkst. vyrų ir 1 mln. 640,8 tūkst. moterų. Moterys sudarė 53,9 procento visų šalies gyventojų. Moterų buvo 238,2 tūkst., arba 17 procento, daugiau negu vyrų (2001 m. moterų buvo 225,7 tūkst., arba 14 proc., daugiau nei vyrų).

2 lentelė. Gyventojų sudėties pagal lytį pokyčiai

2011 m. surašymo duomenimis, 1000 vyrų teko 1170 moterų (2001 m. – 1139). Gyventojų amžiaus grupėse iki 29 metų vyrų skaičius nežymiai viršijo moterų, 30–34 metų amžiaus moterų ir vyrų buvo beveik tiek pat (1000 vyrų teko 1005 moterys). Vyresnio amžiaus grupėse vis didesnę gyventojų dalį sudarė moterys.

Vidutinis šalies gyventojų amžius pailgėjo ir siekė 41 metus (2001 m. – 37 metus), vyrų – 38, moterų – 43 metus (2001 m. – atitinkamai 35 ir 39).

Santuokinė padėtis

Didėjo niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis: 32,2 procento vyrų ir 23,5 procento moterų niekada negyveno santuokoje (2001 m. – atitinkamai 28,3 ir 21,2 proc.). Sumažėjo vyrų ir moterų, gyvenančių santuokoje, dalis. 2011 m. vedę vyrai sudarė 54,9 procento visų 15 metų ir vyresnių vyrų, moterys – 45,9 procento visų 15 metų ir vyresnių moterų (2001 m. – atitinkamai 60,7 ir 51,6 proc.). Per dešimtmetį padaugėjo išsituokusiųjų ir našlių. Išsituokusių moterų buvo 1,6, o našlių – 6 kartus daugiau negu vyrų.

Tautybė

Surašymo metu buvo surašyti 154 tautybių gyventojai. Didžiausią gyventojų dalį sudarė lietuviai – 84,2 procento, lenkai – 6,6, rusai – 5,8, baltarusiai – 1,2 procento (2001 m. lietuviai – 83,4 proc., lenkai – 6,7, rusai – 6,3, baltarusiai – 1,2 proc.).

Pilietybė

2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 108 valstybių pilietybę turintys gyventojai. Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 99,3 procento visų šalies gyventojų. Dauguma (99,8 proc.) šalies gyventojų nurodė turintys vieną pilietybę, 4,1 tūkst. – dvi pilietybes.

Gimtoji kalba

Pirmą kartą Lietuvos gyventojų surašymų istorijoje gyventojai galėjo nurodyti dvi gimtąsias kalbas. Vieną gimtąją kalbą nurodė 99,4 procento gyventojų, iš jų 85,4 procento kaip gimtąją nurodė lietuvių kalbą. Dvi gimtąsias kalbas nurodė 0,6 procento (17,2 tūkst.) gyventojų, dažniausiai – lietuvių ir rusų, lietuvių ir lenkų, rusų ir lenkų kalbas.

Religija

Dauguma Lietuvos gyventojų (2 mln. 350,5 tūkst., arba 77,3 proc.) priskyrė save Romos katalikų bendruomenei (2001 m. – 79 proc.). Stačiatikių (ortodoksų) tikėjimą išpažino 125,2 tūkst. (4,1 proc.), sentikių – 23,3 tūkst. (0,8 proc.) gyventojų. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskyrė 6,1 procento gyventojų.

Išsilavinimas

Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis per dešimtmetį tarp surašymų išaugo – aukštąjį išsilavinimą turėjo 585,5 tūkst., arba 21,2 procento gyventojų (2001 m. – 388,5 tūkst., arba 12,6 proc.). Daugiau kaip pusė (1 mln. 895,6 tūkst., arba 68,7 proc.) šalies gyventojų turėjo vidurinį arba aukštesnį išsilavinimą.

Moterų, įgijusių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, buvo daugiau nei vyrų. Trečdalis vyrų ir 42,3 procento moterų buvo įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Dauguma baigusiųjų aukštąjį ir aukštesnįjį mokslą – miesto gyventojai (atitinkamai 81,6 ir 69,8 proc.).

Kalbų mokėjimas

2011 m. surašymo duomenimis, 1 mln. 265,8 tūkst., arba 41,6 procento, gyventojų (2001 m. – 1 mln. 380,6 tūkst., arba 39,7 proc.), be gimtosios kalbos, mokėjo vieną užsienio kalbą, dažniausiai – rusų, anglų, lietuvių, vokiečių ir lenkų. Kas trečias gyventojas (2001 m. – kas ketvirtas) nurodė, kad moka dvi užsienio kalbas, daugiausia – rusų ir anglų, rusų ir lenkų, anglų ir vokiečių. Kad moka tris užsienio kalbas, nurodė 6,6 procento gyventojų (2001 m. – 5 proc.), o keturias ar daugiau – 1,3 procento (2001 m. – 0,8 proc.).

Pragyvenimo šaltiniai

Iš surašymo lape įvardytų pragyvenimo šaltinių buvo galima nurodyti ne daugiau kaip tris. Vieną nurodė beveik visi gyventojai, du – 13,4 procento, tris – 1,6 procento. Darbo užmokestį, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nurodė 1 mln. 93 tūkst. (35,9 proc.) gyventojų (2001 m. – 28,6 proc.).

Ekonominis aktyvumas ir užimtumas

2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 2 mln. 553 tūkst. 16 metų ir vyresnių gyventojų, iš kurių 57,5 procento (1 mln. 467 tūkst.) buvo ekonomiškai aktyvūs (užimti gyventojai ir bedarbiai). Ekonominio aktyvumo lygis šalyje per dešimtmetį tarp surašymų išliko toks pats. Didžiausias ekonominio aktyvumo lygis užfiksuotas Neringos sav. – 68,3 procento, Visagino sav. – 66,6, Vilniaus m. sav. – 65,5, Vilniaus r. sav. – 62,6, Klaipėdos m. sav. – 60,7, Elektrėnų sav. – 60,6, Šiaulių m. sav. – 60,2 proc. Mažiausias aktyvumo lygis buvo Alytaus r. sav. – 46,2 proc., Lazdijų – 46,7, Anykščių r. sav. – 47,8, Šakių r. sav. – 48,2, Kalvarijos sav. – 48,2, Kelmės r. sav. – 48,5 procento.

Užimti gyventojai sudarė 46 procento (1 mln. 175,4 tūkst.) visų 16 metų ir vyresnių gyventojų. Šalies gyventojų užimtumo lygis buvo panašus kaip ir 2001 m.

Surašymo metu buvo surašomi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, t. y. gyventojai, nuolat gyvenę Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos gyventojai, buvę užsienyje iki vienų metų. 1 mln. 39 tūkst. gyventojų susirašė elektroniniu būdu arba buvo surašyti jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, 23,4 tūkst. – instituciniuose namuose (ilgalaikio gydymo ligoninėse, vaikų, senelių globos namuose, nakvynės namuose, specialiosiose mokyklose, kalėjimuose, vienuolynuose ar pan.).