Trys milijonai liko tik dainoje

Gediminas Stanišauskas, „Valstiečių laikraštis“

Visuotinio gyventojų surašymo išankstiniais duomenimis, šalyje jau neliko nė 3 milijonų gyventojų, tačiau kol kas nėra jokio plano, kaip sustabdyti masinę emigraciją. Marijono Mikutavičiaus apdainuoti trys milijonai Lietuvos piliečių, atrodo, ir liks tik dainoje. Statistikos departamentas pranešė, kad iki gegužės 5-osios visuotinio gyventojų surašymo metu yra surašyta apie 2,74 mln. gyventojų.

Demografiniai rodikliai smenga žemyn 

„Negalutiniais duomenimis, tai sudaro daugiau nei 85 procentus Lietuvos gyventojų, kurių skaičius įvertintas remiantis Gyventojų registro duomenimis (2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3,23 mln. gyventojų)“, – teigiama pranešime. 

Ir nors Statistikos departamentas mėgina šviesesnėmis spalvomis pateikti informaciją, neva spauda oficialią statistiką interpretavo, vis dėlto ši institucija pati pripažįsta, kad 3 mln. gyventojų šalyje jau nebėra. „Išankstiniais surašymo duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius nesieks 3 milijonų“, – konstatuoja Statistikos departamentas.

Šie bauginantys skaičiai verčia aukštyn kojomis visas Vyriausybės prognozes, o „Sodros“ reformai, atrodo, reikės daug „kietesnio“ plano „B“. Atkūrus nepriklausomybę 1991 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 3,7 mln. žmonių. 

Išvažiuoja neatsigręždami 

Ko gero, Lietuvoje nėra šeimos, kurios neužkliudė emigracijos banga. Taip jau sutapo, kad Statistikos departamento pranešimas apie katastrofiškai ištirpusias Lietuvos piliečių gretas pasirodė tada, kai telefonu vienas geriausių draugų pranešė emigruojąs svetur. 

„Birželio 2-ąją išvykstu į Norvegiją ir, tikiuosi, visam laikui“, – džiūgavo kolega, kuris Lietuvoje buvo vienas profesionaliausių televizijos reporterių. 

Per pastaruosius metus iš artimų žmonių rato jis ne pirmas, susikrovęs lagaminus kelionėn. Vienas brolių jau 6 metus gyvena Norvegijoje, svainis šiemet įsitvirtino Švedijoje. Be to, svainė prieš trejus metus įsikūrė Anglijoje. Ir nors ten pinigais nelyja, ji nė už ką grįžti neketina. 

„Nereikia būti diplomuotu ekonomistu, kad suprastum, jog esant tokiems dideliems atlyginimų skirtumams, lietuviai išvyks iš šalies“, – sakė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Jo teigimu, žmonės pirmiausia galvoja ne apie šalį, o apie savo šeimą ir vaikus. 

Tik tarpinė stotelė į Vakarų Europą 

Pasak R.Rudzkio, siekdama sustabdyti emigraciją, valdžia privalo iš esmės pagerinti viešojo sektoriaus teikiamų gėrybių kokybę. „Šalyje klesti korupcija, trūksta teisingumo, todėl pirmiausia reikia parodyti žmonėms, kad valstybė jais rūpinasi, – akcentavo R.Rudzkis. – Būtina skatinti ir ekonomiką, nuo verslo aplinkos apvalyti perteklinį reglamentavimą, kuris sudaro daugybę kliūčių verslui.“

 Jo teigimu, priešingu atveju šalis susidurs su tokia socialine problema, kad viena tos situacijos nepajėgs suvaldyti. „Valdžia apgaudinėja save vildamasi, kad atvėrusi sienas trečiųjų šalių piliečiams, išspręs „Sodros“ problemas. Ukrainiečiai ir rusai savo šalyse uždirba panašiai tiek, kiek ir Lietuvoje. Juos Lietuva gali dominti nebent kaip tarpinė stotelė į Vakarų Europą“, – sakė R.Rudzkis. 

Jo teigimu, Vyriausybė privalo ne žodžiais, o skubiomis priemonėmis gerinti investicinę Lietuvos ekonomikos aplinką. „Tam yra šimtai būdų, trūksta tik politinės valios“, – sakė R.Rudzkis. 

„Sodros“ biudžetą subalansuoti bus sunku 

Ekonomistas Gitanas Nausėda įspėja: „Jeigu ir toliau tokiais tempais masiškai emigruos tautiečiai, Lietuvoje neliks lietuvių. Visame pasaulyje bus lietuvių, bet pačios Lietuvos nebeliks.“ Ekonomistas išgyvena, kad išvažiuoja vis jaunesni ir ekonomiškai aktyvūs gyventojai. „Lietuvoje lieka iš darbo rinkos pasitraukę pensininkai arba riboto darbingumo žmonės, todėl didėja santykis tarp dirbančių ir pašalpas gaunančių žmonių“, – sakė G.Nausėda. 

Jei kasmet iš Lietuvos pasitrauks 2–3 proc. dirbančiųjų, Vyriausybei bus sudėtinga pasiekti net ir 2–3 proc. BVP augimą, jau nekalbant apie 8–10 proc. metinį BVP didėjimą. „Mažėjant dirbančiųjų skaičiui, likusieji privalės dirbti dar našiau“, – sakė G.Nausėda. 

Ekonomistas įspėja, kad blogėjanti demografinė padėtis skatins Vyriausybę ne tik vėlinti pensinį amžių, bet ir imtis „kietesnio“ „Sodros“ biudžeto subalansavimo scenarijaus.

Prezidentė ragina nesigąsdinti 

Trečiadienį šalies vadovė Dalia Grybauskaitė paragino nesigąsdinti išankstiniais surašymo duomenimis. „Negąsdinkite nei savęs, nei kitų. Pirmiausia, kiek žinau, mes dar tiksliai nežinome duomenų, – kartojo šalies vadovė. – Labai tikiuosi, kad dar mūsų daugiau nei 3 mln.“ 

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas „Valstiečių laikraščiui“ tikino, esą ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas mažinant verslui barjerus, darbo našumo didinimas, įperkamo būsto pasiūla yra vieni svarbiausių veiksnių gerinant šalies patrauklumą.

 „Tai savo ruožtu bus ir socialinės sistemos išlaikymo ir pagerinimo pamatas, – sakė N.Udrėnas.– Tačiau kartu reikia įgyvendinti „Sodros“ reformos paketą, kad ši sistema būtų tvari, o išmokos labiau susietos su įmokomis.“ Tačiau nei šalies vadovė, nei Vyriausybė kol kas nepasiūlė konkrečių priemonių, kaip sumažinti emigraciją. 

Vyriausybė daro kuo blogiau  

„Piktina tai, kad valdančioji dauguma tarsi daro viską, kad tik Lietuvoje gyventi būtų kuo blogiau“, – teigė Lietuvos socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. 

Sumažintos pensijos, atlyginimai, motinystės pašalpos – tai visiškai nereikalinga diržų veržimosi politika, kurios netaikydamos kitos šalys visgi įveikė krizę ir ne lėtesniais tempais kaip Lietuva kapstosi iš ekonominės duobės, sakė politikas. „Tai, kad Valstybinė ligonių kasa maždaug 700 milijonų litų laikė komerciniame banke, skamba mažų mažiausiai kaip pasityčiojimas varganus atlyginimus gaunantiems medicinos darbuotojams ir kitiems Lietuvos žmonėms, kurie mato vienintelį kelią – emigraciją“, – kalbėjo A.Butkevičius. 

Medikai – vieni geidžiamiausių darbuotojų Vokietijoje ir Austrijoje. Šios šalys nuo gegužės 1 d. atvėrė darbo rinką 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių valstybių piliečiams.

Ministras tik samprotauja

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pripažįsta, kad socialinio draudimo sistemai apdraustųjų mažėjimas yra didelis iššūkis. „Tačiau norėtųsi palaukti oficialių Statistikos departamento duomenų apie tai, kurių amžiaus grupių atstovų daugėjo ar mažėjo. Remiantis šiais duomenimis, taip pat patikslintomis darbo jėgos ir makroekonominėmis prognozėmis, reikės patikslinti ir pensijų sistemos reformos prielaidas“, – tikino D.Jankauskas. 

Pasak jo, pensijų sistemai svarbiausi rodikliai yra potenciali darbo jėga (užimtieji ir bedarbiai). „Iššūkiai, susiję su visuomenės senėjimu ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, yra bendri visoms senosios Europos šalims, ne tik Lietuvai, o didelė emigracija – dar viena problema, kurią Lietuvai reikės išspręsti“, – sakė ministras. 

D.Jankausko teigimu, svarbiausias Vyriausybės tikslas – sudaryti tokias sąlygas Lietuvoje, kad žmonės netrokštų išvykti, o išvykę ir pasisėmę idėjų, patirties, norėtų sugrįžti. Tai esą priklauso ne vien nuo valdžios sprendimų, bet ir darbdavių požiūrio, atlyginimų dydžio ir bendros atmosferos visuomenėje. 

Žmonės išsiilgo teisingumo 

Leonidas Donskis, Europos Parlamento narys 

Valdžia turėtų pasitelkti sveiką protą ir pagaliau pradėti bendrauti su išeivija visiškai kitaip, nei iki šiol, palaikyti su ja glaudų ryšį. Ekonominė migracija yra normalus gyvenimiškas reiškinys, bet reikėtų daugiau bendrauti su mokslininkais, kūrėjais, studentais, kurie emigravo siekdami savirealizacijos. Tik ilgalaikė valstybės strategija gali pelnyti žmonių simpatijas. Jeigu jiems būtų pasiūlytas įdomus ir gerai apmokamas darbas Lietuvoje, dauguma tikrai grįžtų. Deja, iki šiol Lietuvos politinis elitas nedėjo jokių pastangų, nors Lietuva nėra nei pragaras, nei rojus. Kai kurie išvyko dėl savo seksualinės orientacijos, nes Lietuvoje jie netoleruojami, kiti – išsiilgę teisingumo. Kai viską sudedi į visumą, pagalvoji, ar verta susieti savo ir savo vaikų gyvenimus su tokia valstybe? Galiausiai, jau dabar bręsta klausimas, ar Lietuvos neištiks ekonominis kolapsas. 

Trūksta gimtojo miesto 

Giedrė Balčiauskė, Leipcigo lietuvių bendruomenės pirmininkė 

Vokietijoje gyvenu jau 11 metų, nors iš Lietuvos išvažiavau pagal studentiškų mainų programą mokytis kalbos. Neplanavau likti, bet taip jau susiklostė, kad čia susipažinau su savo vyru, už kurio ištekėjau ir jau dveji metai auginame dukterį. Manau, kad panašiai užsienyje liko ir dalis žmonių, išvykusių iš Lietuvos. Žmonės išvažiuoja pasaulio pamatyti ir pasilieka. Socialinė ir sveikatos apsauga užsienyje geriau sutvarkyta. Jei ne šeima, turbūt grįžčiau į Lietuvą, nes labai trūksta tėvų, kalbos. Trūksta tiesiog gimtojo miesto. Bet vyras vokietis ir lietuviškai kalbėti nemoka. Be to, Vokietijoje užmezgiau visus svarbiausius ryšius, todėl Lietuvoje viską reikėtų pradėti nuo nulio. Mūsų bendruomenė Leipcige tik neseniai atsikūrė. Bandome nuolat susitikti, bendrauti. Tai svarbu ypač tiems, kurie Vokietijoje gyvena per 20 metų. Puoselėjame kultūrą, norime įkurti lietuvišką sekmadieninę mokyklėlę arba darželį.