Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę (25)

Ugnys Baltų vienybės dienai Rugsėjo 22 d. vyko Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungė baltų genčių gyventas ir gyvenamas žemes. Ugnis buvo uždegta virš 70-yje piliakalnių ir  kitose su baltų istorija susijusiose vietose Lietuvoje, Latvijoje, Suvalkų krašte (Lenkijoje), Gudijoje (Baltarusijoje). Prieš septynetą metų ugnies  sąšauka, minint Baltų vienybės ir Saulės mūšio dieną, prasidėjo tarp Šatrijos ir Girnikų šventkalnių. Šiemet vėl Girnikų kalnas sulaukęs ugnies ženklo nuo Šatrijos kalno jį perdavė kitiems Šiaulių žemės kalnams: Bubių, Salduvės,  Luponių piliakalniams, Gegužių kalnui (Majakalniui, Kantyčkalniui). Ant šių kalvų susirinko žmonės prisiminti savo istorijos ir sustiprinti ryžtą gyventi  savo protėvių žemėje.

Mes  dažnai žvelgiame į gilią šimtus metų skiriančią istorijos prarają. Tačiau mus  labiausiai jungia atmintis ir senelių patirtis, kuri siekia kelių kartų gyvenimus. Mus jungia XIX a. tautinis susivokimas ir atgimimas, išsivadavimas  nuo vokiečių ir sovietų priespaudos, didvyriai pasiaukoję už laisvę miškuose,  Baltijos kelias.

Siekiant  išsaugoti tapatybę ir savastį reikalinga dvasinė tėvynė. Tėvynė – iš kurios  praeities gelmių išaugo baltų tautų medis, kurio žydintys žiedai yra žmonės. Žmonės – kurie myli ir gerbia savo žemę, jos paveldą ir protėvių palikimą, kurį brangina ir puoselėja. Šie žmonės tapatina save su baltų genčių palikuonimis ir  išreiškia savo gyvenimo būdą savita pasaulėžiūra. Pasaulėžiūra – tai tikėjimas  nemarios giminės tęstinumu, gyvasties šventumu, pasaulio dieviškumu.

Mus jungia  baltų medžio šakos, bet skiria politinės valstybės.

Baltų vienybės diena ant Girnikų kalno | organizatorių nuotr.

Baltų vienybės diena ant Girnikų kalno | organizatoriu nuotr.

Sukurkime dvasinę tėvynę, kuri apjungtu mus, mūsų protėvių gyventas žemes. Tėvynę, kurioje skamba baltas žodis, daina apie žirgą ir rūtą, Tėvelį Mėnulį ir Motulę Saulę, šviesią Aušrinę ir Sietyną brolelį. Tėvynę, kurioje su pagarba prisimena protėvius, bendrą Dievą Perkūną, žemių ir žmonių globėjus dievaičius ir deives. Čia esame laisvi rinktis  ką garbinti ir kam atnašauti. Čia semiamės praeities stiprybės ir einame šviesos  keliu. Ji lyg didelė ir šviesi Saulė savo spinduliais nusidriekusi per platų pasaulį. Pasaulį, po kurį protėviai keliavo ir sugrįžę parnešė tikėjimo  stiprybės ir savasties ženklus.

Tėvynę mes atpažįstame pagal kalbą, protėvių kapus, dubenuotus ir pėduotus akmenis, vietovardžius, dainos skambesį, šventes  ir gyvenimo būdą, audinių raštus, burtus ir baltus žmones.

Ar buvo  tokia baltų tėvynė? Matas Pretorijus mini, kad „… seniesiems [autoriams]  puikiai žinoma Baltijos šalis (Land Balthia), esanti mūsų kraštuose prie Rytų jūros, dabar vadinamos Baltijos jūra…“ (M.Pretorijus „Prūsijos įdomybės“).

Mintį apie baltų dvasinę tėvynę yra įvardiję pagrindiniai baltų pasaulėžiūros  judėjimai: dievturiai, romuviai, druwiai. Kiekvienas ją įvardija savaip:  Aistija, Baltija, Baltuva, Baltovė, Romuva, Druwa. Kaip ją pavadinsime ir kaip  apjungsime? Vadinu ją Baltovė, kaip Romovė, kaip šventovė, kaip vienovė.

Mūsų tautos – giminės. Mes broliai ir pusbroliai. Tad apsijunkime baltų dvasinėje  tėvynėje ir kurkime baltų pasaulį, savo kelią amžinybėn.

Lai šviečia Baltų vienybės ugnys Baltų vienybės dienoje rugsėjo 22 d. Lai šventoji  ugnis apjungia istorines baltų vietas. Lai skamba mūsų dainos ir reiškiasi  papročiai. Lai kiekvienai baltų istorijos ir pasaulėžiūros šventovei būna po  paveldo draugą. Taip įprasminsime žemę ir atgaivinsime jos paprotinę atmintį.

Tebūnie  Baltų vienybė.

Kategorijos: Kultūra, Mes baltai, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *