Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2012 04 28 08:05
32
0
SHARES
Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Marius Kundrotas | Respublika.lt nuotr.

Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.
Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Aleksandras Duginas – įtakingas Rusijos imperializmo ideologas, praėjęs permainingą kelią – nuo gatvių rėksnių ir riaušininkų nacionalbolševikų judėjimo lyderio iki šalies vadovo Vladimiro Putino „dvaro politologo“. Jo kūrinys „Geopolitikos pagrindai“ virto stalo knyga ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos politikams.

Lietuvoje užtenka ištarti vieną kritišką žodį šiuolaikinės Vakarų kultūros, globalizmo, Europos Sąjungos arba Lenkijos politikos atžvilgiu, jog būtum identifikuotas A.Dugino politikos vykdytoju. Prasilavinusiam, bet gilesnio pažinimo stokojančiam sluoksniui supaprastintos klišės dažnai būna priimtinesnės už mąstymą tonais, pustoniais ir niuansais. Vienas populiariausių intelektualinio primityvizmo variantų – dvišališkumas: Maskva arba Briuselis, Maskva arba Varšuva, Vakarų kosmopolitizmas arba Rytų imperializmas, ir t.t.

Šių ir panašių mąstymo modelių šalininkų neįtikins nei „Mistral“, nei „Nord Stream“ istorijos, greičiau liudijančios Vakarų kosmopolitų ir Rytų imperialistų bendrystę, nei priešpriešą. Nesivarginkime įtikinėdami akivaizdybe. Geriau žvilgtelkime, ką iš tiesų kalba pats A. Duginas.

Aukščiau įvardytoje knygoje Lietuvai dėmesio skiriama stebėtinai mažai – kur kas mažiau, nei galėtų atrodyti, sprendžiant iš dažnų ir kategoriškų nuorodų Lietuvos politikų retorikoje. Lietuvos vardą rasime gal tik dviejose vietose. Čia kalbama apie savitą ir savarankišką baltų civilizaciją, viduramžių Lietuvą ir jos balansinį vaidmenį tarp Rytų ir Vakarų, kurį dabar siūloma užimti Rusijai. Dabartinė Lietuva – o kartu ir Latvija su Estija – vertinamos greičiau nuosavybės prasme: arba jos priklausys eurazinei Rusijos erdvei, arba euroatlantiniams Vakarams. O štai – toji vieta, kuria Lietuvoje triuškinama bet kokia kritinė mintis Vakarų kryptimi.

„Bet kokia integracija katalikišku pagrindu šiame regione sudarys įtampą Rytų atžvilgiu (Maskva), ir Šiaurės atžvilgiu (protestantiškasis Skandinavijos pasaulis), ir Vakarų atžvilgiu (Vokietija). Iš to seka, jog Lenkijoje ir Lietuvoje svarbiausiais geopolitiniais Eurazijos partneriais turi tapti jėgos, siekiančios nekatalikiškos šių šalių politikos orientacijos – pasaulietinės „socialdemokratijos“ šalininkai, „neopagonys“, „etnocentristai“, protestantiškos, stačiatikiškos religinės grupės, etninės mažumos. Be to, etninė įtampa lenkų-lietuvių santykiuose – ypač vertingas elementas, kurį reikia išnaudoti ir pagal galimybes – skatinti“.

(A. Duginas. Geopolitikos pagrindai. 5 dalis, 5 skyrius)

Šiame fragmente akį pirmiausiai rėžia perdėtas religinių tradicijų sureikšminimas. Sekuliarioje šiandieninės Vokietijos ir Skandinavijos šalių politikoje įžvelgti protestantizmo įtaką – sunkiau, nei posovietinėje libertarinėje Lietuvoje ir net šių dienų Lenkijoje – katalikybės įtaką. Tai – jau praeitis, nors vienose šalyse – gilesnė, kitose – seklesnė.

Antra vertus, galimų partnerių sąrašas – gerokai platesnis, nei pateikia „lietuviškieji“ šio autoriaus interpretatoriai, apsiribojantys pagonimis, etnocentristais ir euroskeptikais: pastarieji čia išvis neminimi. Pagaliau, tame pačiame skyriuje įvardijama bendra Vokietijos-Rusijos geopolitinė erdvė, iš kurios Lenkija ir Lietuva iškrentančios – jei taip, tai šiandien A. Dugino doktrina įgyvendinama kur kas aukštesniu lygiu, nei už sistemos ribų liekančių etnocentristų ar pagonių grupėse.

Pradėkime sąrašą iš antro galo – nuo „ypač vertingo elemento“, anot paties autoriaus. Raginama skatinti įtampą tarp lenkų ir lietuvių. „Žečpospolitos“ šalininkai Lietuvoje tai supranta vienareikšmiai: kas kritikuoja lenkų politiką – tas dirba Rusijai ir vykdo A. Dugino doktriną. Iš tiesų čia kalbama apie dvi puses. Maža to – pačioje citatoje aiškiai šnekama apie Rusijos politiką dviejose šalyse, kuriose reikia ieškoti partnerių: Lietuvoje ir Lenkijoje. Kiekvienoje iš šių šalių raginama ieškoti sąjungininkų prieš kitą šalį.

Estijoje ir Latvijoje Rusija remiasi savo sovietiniais kolonistais. Lietuvoje tokios gausios, vieningos ir stiprios rusiškos diasporos nėra, todėl tenka žiūrėti šiek tiek plačiau – į tautines mažumas in corpore. Gal tai paaiškintų ne tik Lenkų rinkimų akcijos sąjungą su Rusų aljansu, bet ir tai – kodėl Lietuvos lenkų organizacija degalus perka ne „Orlen“, o „Lukoil“ degalinėse…

Žinoma, visus tautinių mažumų atstovus kaltinti Penktosios kolonos vaidmeniu būtų kvaila. Jei taip – tas pats pasakytina ir apie kitas A. Dugino įvardytas kategorijas.

Etnocentrizmas – pirmenybė savo tautai – konceptualiai priešinga imperializmui. Šis akcentas apskritai iškrenta iš bendro konteksto – didelė tikimybė, jog jis čia įpintas provokaciniais tikslais, siekiant supriešinti vakarietiškos ir tautinės politikos šalininkus: abi šios politinės kryptys rusiškajam imperializmui – tolygios grėsmės. Kur du pešasi – trečias laimi. Iš tiesų etnocentrizmą A. Duginas piešia kraštutinai neigiamai: tame pačiame skyriuje būtent etnocentrizmui priskiriama atsakomybė už kruvinus karus ir nacių avantiūras.

Etnocentrizmą pasak šio autoriaus turinti keisti imperinė „civilizacinė“ geopolitika, grindžiama „platesniais“ motyvais, nei etnosas. Pabrėžtina, jog apie artimųjų kaimyninių šalių įjungimą tiesiogiai į Rusijos sudėtį A. Duginas praktiškai nekalba – pirmenybę jis teikia Eurazijos blokui. Europą reikia supriešinti su Amerika ir įlieti į Euraziją. Supriešinta su Amerika Europa – tiesiog Eurazijos modalumas. Europos integracija čia ne smerkiama, o sveikinama: tai – žingsnis į siekiamą Eurazijos integraciją (ypač aiškiai tai dėstoma 6-ojoje dalyje).

Įdomiai aptariami dvasiniai geopolitinių strategijų aspektai. Pagonys ir protestantai įvardijami galimais sąjungininkais – ypač kalbant apie Lenkiją ir Lietuvą. Vis dėlto autoriaus optimizmas šių grupių atžvilgiu atrodo gerokai perdėtas. Norai ir tikrovė čia – stipriai skiriasi.

Jokia paslaptis, jog dalis Lietuvos pagonių Vakarus vertina priešiškai ir orientuojasi į Rusiją – ypač tai pasakytina apie daugelį „sarmatų“ judėjimo atstovų. Žinomas interneto komentatorius, išgarsėjęs šūkiu „krikščionybė Lietuvoje – okupacinė“, atvirai prisipažįsta, jog eitų su Rusija prieš „krikščioniškuosius Lietuvos okupantus“. Šitokias ir panašias orientacijas galima aiškinti įvairiai.

Pirmiausia – dalies Lietuvos pagonių sąmonėje Vakarai – kryžiuotiškos ekspansijos šaltinis. Pagonybę Lietuvoje naikino katalikų pasaulio atstovai, su stačiatikiais santykiai buvo švelnesni – dėl to šių pagonių savimonėje, atskiriant ją nuo tautinės savimonės, Rusija – mažesnis blogis, jei blogis apskritai. Antra vertus, Rusijoje įžvelgiama daugiau dvasingumo, nei Vakaruose, kurie – iš dalies pagrįstai – kaltinami vulgariu materializmu. Pagaliau, perdėtas Vakarų liberalizmas skatina simpatijas autoritariniam Rusijos režimui.

Nacistinė pagonybės interpretacija, paradoksaliai atgimusi posovietinėje Rusijoje, užbaigia šį motyvų komplektą. Rusija laikoma mažiau suėsta liberalizmo ir materializmo, dėl to čia greičiau atgimstanti „arijų dvasia“, lyginant su Vakarais. Būtent Rytuose tikimasi „arijų revoliucijos“, nušluosiančios „žydkrikščioniškąjį“, „žydkryžiuotiškąjį“, liberalųjį ir materialistinį užkratą.

Šiandien dar sunku pasakyti, kiek tokios nuostatos Lietuvoje sąmoningai infiltruotos iš užsienio, o kiek subrendusios viduje, tačiau jau akivaizdu, kad apibendrinimai pagonių atžvilgiu, dažnai pasitaikantys ultrakatalikiškoje stovykloje – laužti iš piršto.

Pirmiausia – reikia būti nepraustaburniu ar neišmanėliu, kad aukščiau įvardytomis nuostatomis kaltintum daugumai senojo baltų tikėjimo šalininkų Lietuvoje atstovaujančias bendruomenes. Pagrindinė iš jų – Romuva – gimė iš disidentinio tautinio judėjimo dar sovietų okupacijos laikais. Tai – viena iš pagrindinių srovių, parengusių dirvą tautiniam atgimimui. Jos vadovai ir atstovai aktyviai dalyvavo Sąjūdyje ir tautinėje politikoje po to. „Sarmatų“ judėjimas – visiškai naujas kūdikis lietuviškosios pagonybės kontekste, o jo vadovų žodžiai ir veiksmai Romuvos aiškiai įvardyti provokaciniais ir pasmerkti. Pagaliau, net „sarmatų“ gretose ne visi mąsto vienodai.

Simpatijų Rusijai ir jos autoritariniam modeliui galima rasti įvairiose konfesijose. Ne išimtis – katalikai, ypač „lefebristų“ stovykloje, kurios idealas – religinga krikščioniška autokratija, politinės ir bažnytinės valdžios „simfonija“, todėl kai kuriems šios stovyklos atstovams Rusija dėsningai artimesnė už liberaliąsias Vakarų demokratijas.

Protestantų bendruomenėse apskritai sunku rasti nors mažiausius prorusiškumo požymius. Atvirkščiai, Lietuvos tikinčiųjų kontekste jos sudaro bene provakarietiškiausią dalį. Daugelis protestantų aktyviai dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose, drauge su katalikais, romuviečiais ir netgi stačiatikiais. Reformatų Bažnyčiai vadovauja laisvės gynėjas, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu, o „Tikėjimo žodžio“ bendruomenė atgimimo laikais net užsimojo kurti tautinę Bažnyčią, pagrįstą Martyno Mažvydo ir kunigaikščių Radvilų tradicijomis.

Nepanašu, jog religiniu pagrindu Rusijai Lietuvoje pavyktų sukurti veiksmingą Penktąją koloną – bent jau artimiausioje ateityje. Ši kolona greičiau tikėtina politinių grupių pagrindu. Neatsitiktinai tarp galimų sąjungininkų įvardijami socialdemokratai – nors ir čia reiktų vengti perdėtų apibendrinimų. Vis gi vyraujanti socialdemokratų srovė aiškiai linksta į eurofederalizmą, kuris A. Dugino strategijoje – eurazinio federalizmo etapas. Drauge skatinama suartėti su Rusija.

Netrūksta ir atvirai prorusiškų partijų, pradedant Liaudies partija, baigiant Socialistiniu liaudies frontu. „Naujoji kairė“ ir jai artimi anarchistai apskritai ardo tautinę valstybę ir pačią tautą, šeimą ir dorovę: silpna ir padrika visuomenė – tai, ko reikia imperialistams iš visų pusių.

Norėtųsi pradžiuginti, jog A. Dugino strategijos šalininkai Lietuvoje kol kas – opozicijoje, o radikalesni – visiški marginalai, jog dauguma paties A. Dugino įvardytų sąjungininkų – abejotini arba išvis prasimanyti, bet – lai kalba faktai.

2009 m. rugpjūtį kilus „vežėjų karui“ su Rusija, atsivėrė unikali galimybė – atsakomojo žingsnio tvarka nutraukti tranzitą į Karaliaučiaus kraštą, pradedant jo demilitarizavimą. Deja, sutrypti ne tik Lietuvos vežėjų, bet ir pačios valstybės interesai – pasirinkta nuolaidų politika. 2010 m. pavasarį atstumta strateginė Lietuvos partnerė – Gruzija, paliekant ją Rusijos malonei. Prasidėjo antiamerikietiška isterija dėl spėjamų CŽV kalėjimų, kurių buvimas liko neįrodytas. Už šių veiksmų stovi ne opoziciniai socialdemokratai ar „Naujosios kairės“ marginalai. Už jų – šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Ketvirtoji šiuolaikinės Lietuvos prezidentė atvirai rėžė, kad Amerika mums nediktuos. Skamba gražiai ir net patriotiškai. Deja, nepasakyta, jog nediktuos Europa – jei ir būtų pasakyta, žodžius paneigtų faktai. Užtektų prisiminti, jog Europos Sąjungos spaudimu prezidentė sužlugdė Nepilnamečių apsaugos įstatymo redakciją, kurioje numatyta bausmė už homoseksualizmo propagandą… Mažiau Vašingtono – daugiau Briuselio ir arčiau Maskvos…

2012 m. pavasaris šią strategiją vainikavo. Šįsyk sužaista antilenkiška korta. Užuot užsiėmus Seimo nariais, įsipareigojusiais Lenkijai, lietuvišku švietimu Vilniaus krašte ar bent – užsienietiškais užrašais šio krašto vietovardžiuose, atsisakyta tarptautinės reikšmės susitikimo su Lenkijos ir Baltijos šalių vadovais, kuriame spręsta NATO strategija.

Euroatlantinis placdarmas tarp prorusiškos Paryžiaus-Berlyno ašies ir pačios Rusijos pradėjo eižėti nuo Lietuvos. A. Duginas greičiausiai trina rankas… Euroatlantinę strategiją keičia eurokontinentinė, o per ją – eurazinė.

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  2. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  3. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  4. M.Kundrotas. Politinis humoras ir politinė pornografija
  5. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  6. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
  7. M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
  8. A.Lapinskas. Rusijos URM ataskaita perspjovė net lenkišką
  9. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  10. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  11. Baltijos valstybių Prezidentai aptarė bendrus veiksmus stiprinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir saugumą
  12. A. Butkus. Baltiškos pastabos
  13. L.V.Medelis. 2012-ieji. Pesimistiška prognozė
  14. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  15. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  16. A. Martinkus. Apie inteligentų „verkšlenimą“
  17. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  18. Lenkų intelektualai R. Sikorskį ragina neužmerkti akių blogiui Lietuvoje
  19. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)
  20. A. Veryga. Skauduliai, kuriuos atvėrė karas dėl alkoholio reklamos išsaugojimo
  21. V.V.Landsbergis. Baltumos ilgesys
  22. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  23. R.Braziulis. Pasaka apie skalūnines dujas
  24. A.Juozaitis. Vengrų vieversys prieš Europos standartus
  25. V.V.Landsbergis. Be pykčio
  26. V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai
  27. A.Aleksandravičius. Kodėl Lietuva yra gera valstybė
  28. Tarptautinis elektromobilių maratonas užsuks į Kauną
  29. A.Andriušaitis. „Ekzekutorius“ – šiurpi žudiko išpažintis
  30. P.Maksimavičius. Ir niekas mūsų neįtikins…

Comments 32

  1. taip, bet says:
    9 m. ago

    vis dėlto šiame kontekste įdomios Lietuvos reformatų pastangos vienytis su tikėjimo broliais Baltarusijoje, o gal net ir toliau rytuose ir pelkelti į savo teisyną carinės Rusijos laikų paveldą…

    Atsakyti
  2. janušonis evaldas says:
    9 m. ago

    Labai verta paskaityt visiems mastantiems savo pilvu……

    Atsakyti
  3. suomis says:
    9 m. ago

    Jo, racijos šiame tekste yra nemažai.

    Atsakyti
  4. Rytas says:
    9 m. ago

    JAV politologo Friedmano (iš lrytas.lt) numatymai:
    Lenkai atkurs XVII a. turėtas sienas, patogiai priglobę Lietuvą po savo sparnu.

    Atsakyti
    • Kurmis says:
      9 m. ago

      Turint omeny dabartines Lietuvos demografines-ekonomines-geopolitines tendencijas – net labai gali būti.

      Atsakyti
      • suomis says:
        9 m. ago

        Apsidirbs jie stati. Tik reikia mums Tautos vedlius su kiaušais, prieš tai, išsirinkti.

        Atsakyti
        • Kurmis says:
          9 m. ago

          Nereikia čia jokių tautų vedlių. Tauta – ne avių banda. Jei pačioje tautoje nebelieka išlikimo instinkto – niekas nepadės. jei kiekvienas, čia, šiame portale komentuojantis po kokius 4 vaikus turėtų – jau šis tas būtų. O visokių “mesijų” laukimas, mano subjektyvia nuomone, tėra suknista apgaulė. Vieni jį matė Landsbergyje, kiti – Barazauske, tada puolė ant Paulausko, dar vėliau ant Pakso, dabar – Grybauskaitė… o to “tikrojo”, kaip nėr, taip nėr…. 🙂

          Atsakyti
          • suomis says:
            9 m. ago

            Tada reikia apmokestinti moteris, kad pakol jos vaikų 4 nepagimdys, laisvės jos neturės. 😉

          • jaunuolis says:
            9 m. ago

            Apmokestink 😀

          • Kurmis says:
            9 m. ago

            Šeimoj tie vaikai turi gimti – tk šeimoj, sudarytoj tarp vedusių vyro ir moters. Tada galima kalbėt apie kažkokį lietuvių tautos išlikimą.

          • jaunuolis says:
            9 m. ago

            Seime svarstė ‘šeimą’, daug ginčijosi, sociologai (mokslininkai tokie) nedalyvavo, o tu mąstai apie tautos išlikimą. Koks gali būti tautos išlikimas, jei tą tautą visi suvokia savaip?

          • Kurmis says:
            9 m. ago

            Matot, gerbiamasis, tiesiog yra kategorija žmogėnų (kad ir kokie santariečiai), kurie iki dabar vis dar svarsto, kas ta lietuvių tauta ir kas ta Lietuva ir t.t. ir pan…tuo tarpu kokiems lenkams yra seniai aišku – kas jie, todėl jie stipri tauta ir stipri monoetninė valstybė… Va čia ir problema. Tik mąstau čia tuose nesibaigiančiuose svarstymuose yra daugiau pikto tikslingo veikimo, kad įvesti kuo daugiau maišaties, ar tiesiog bandymas pateisinti savo buvimą kvazimoksliniais išvedžiojimais, prisidengiant “amžinuoju tiesos ieškojimu”???

        • jaunuolis says:
          9 m. ago

          Ar pats kiaušus apčiupinėsi, ar kokią specialistę pasamdysi? 😀

          Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Neskaityk žydų sapalionių.
      Gyvenk savo protu.

      Atsakyti
  5. Getautas says:
    9 m. ago

    Kaip suprantu pagrindiniai “sarmatų” judėjimo atstovai yra Aivaras Citronas ir Milvydas Juškauskas. Kuo pasireiškia jų prorusiškumas? O gal šį judėjimą atstovauja kiti? Kas?

    Atsakyti
  6. Jurgis Bielinis says:
    9 m. ago

    A.Dugino raštus skaičiau atrodo dar tarybiniais laikais..Jis vėl juose rerklamavo didelę draugistę su vokečiais kartu užimti EUROPA iki Lamanšo. Kaip matom vokiečiams dujų tieks – mezgasi draugystė…kaip Stalino laikais….
    1991 m. ankstyvą. pavasarį Minske dalyvavau socialdemokratų partijos atkūrime. Vestibiulyje pastdėjau pagyvenusį žmogų ant stalo prisidėjusi daugybę popierių, ant sienų nukabintų senais žemėlapiais. Jis apstojusiems žmonėms aiškino, kad Lietuva prasideda nuo Kauno žemyn link jūros, kad tas visas kraštas iki Kauno nuo senų senovės priklauso baltarusiams Pradėjau protestuoti. Nurodinėjau upių lituviškus pavadinimus, mūsų kunigaikščių lietuviškus vardus. Paklausus iš kur Jis, atsakė, kad iš Maskvos, esas profesrius Daug žmonių susirinko stebėti mūsų ginčą, Į pokalbį įsijungė vienas ne pažįstamas žmogus mano pusėje. Dabar dviese dorojam jį. Nusibodus ginčytis paklausiau, kas Jis yra. Pasakė, kad lietuvis, Vieno Minsko laikraščio redaktorius pavardė, Jonas Laurinavičius. Pasakiau, kad gali būti pasekmės ir reikia ruoštis su jomis sutikt ir perspėti vyriausybę.Taip ir yvyko. Pradėjo rašyti Minsko laikraščiai, išspausdino naują Baltarusijos istoriją. Aš paprašiau, atvažiuotų į Vilnių ir atvežtų tą spaudą. Landsbergio nebuvo, Vaišviliuko nebuvo, nusivedžiau pas karininkus Vedrinską….Ar 10 karininkų susipažino su laikraščiais. Atsisšvietė visą Baltarusijos istorijos skyrių, kad Lietuva prasideda nuo Kauno. Aš bandžiau, norėjau, kad J. Laurinavičių priimtų dirbti Lietuvos abasadorium Baltarusijoje. butų geras darbuotojas,pasikeitė butais su Vilniumi. dirbo baltarusių žinių žurnalistu.

    Atsakyti
    • suomis says:
      9 m. ago

      Tam Laurinavičiui, reikia gerai šikną išspardyti.

      Atsakyti
      • jaunuolis says:
        9 m. ago

        Spardyk 😀

        Atsakyti
      • Pikc says:
        9 m. ago

        Aš tai supratau, kad tas Laurinavičius – žmogus, padėjęs tą rusų pseudoistoriką “doroti”. Ar ne taip supratau?

        Atsakyti
  7. Žygeivis says:
    9 m. ago

    Geopolitiniai Europos tautų (ypač gausesnių) ir jų sukurtų valstybių santykiai yra paremti ilgaamžiais interesais, kurie iš esmės lygiai tie patys, kaip ir prieš kokį 1000 metų.

    Todėl natūralu, jog Vokietija visada sieks susitarti su Rusija ir pasidalinti tas teritorijas, kurios yra tarp jų.

    Lygiai taip pat Lenkija visada sieks draugystės su Prancūzija, kaip natūralaus sąjungininko prieš Vokietiją.

    Mūsų laimei Lenkija neturi natūralaus sąjungininko rytuose, kadangi istorinė patirtis jau seniai įrodė, jog Ukraina ir Baltarusija Lenkijai yra potencialus grobis, o Rusijai pati Lenkija yra grobis. 🙂

    O mums – lietuviams – tokiu natūraliu sąjungininku yra tik Ukraina.

    Priežastis ta pati – mūsų ilgaamžiai natūralūs priešai iš esmės lygiai tie patys.

    Ir kaip tik todėl Lietuvos bei Ukrainos žlugimas prasidėjo būtent tada, kai Ukrainą pasigrobė Lenkija. Būtent tada Ukrainos elitas buvo priverstas ieškoti pagalbos jų nekenčiamoje Maskvoje, o tai baigėsi absoliučia Ukrainos vergove ir visišku nepriklausomybės praradimu. Kartu tai sužlugdė ir Lietuvos Valstybę.

    Tačiau, deja, vakaruose tokio natūralaus sąjungininko neturime – pvz., Čekija pati per silpna, o ir mūsų galimybės jai padėti taip pat labai menkos. Tai įrodė dar Vytauto nesugebėjimas tapti realiu Čekijos karaliumi, kada jo pagalbos paprašė husitai.

    Panaši situacija ir mūsų santykiuose su Vengrija – dar nuo Stepono Batoro laikų Vengrija buvo artimesnė ir palankesnė Lenkijai, o ne Lietuvai.

    Be abejonės, šiaurėje būtent Latvija mūsų artimiausias kaimynas ir giminaitis, tačiau Latvijos situacija tokia, jog ji pati ne ką tegali mums padėti, kaip ir mes jai. Sukurti bendrą valstybę su latvija ir mažairealu – priežastis ta pati, kaip ir 1920 m. – Latvija bijo, kad Lietuva, kaip didesnė, ją “suvalgys”, tuo labiau, kad istorija jau parodė, kad Lietuva nevengė užgrobti Latvijos žemių – visų pirma Latgalą, bet ir Kuršą bei Rygą buvo prisijungusi. Vis tik mums tikrai vertėtų pasistengti sudaryti kažkokią bendrą – geriausiai karinę – sąjungą, kadangi NATO perspektyvos toli gražu nėra labai aiškios.

    Estija visada palaikė artimus ryšius su Skandinavija, o mes Estijai mažai terūpime – nėra rimtų bendrų interesų, o mus vienija tik mūsų bendras priešas Rusija.

    Su Skandinavijos valstybėmis mūsų santykiai iš esmės draugiški, bet realūs mūsų geopolitiniai interesai taip pat nėra sutampantys. Ir istorija tai jau daug kartų įrodė.

    Vokietijai mes iš esmės galime būti tik grobiu, o ne sąjungininku (nebent laikinu) – istorija tai irgi jau daug kartų įrodė, o Prancūzija visada palaikė ir palaikys mūsų priešus – Lenkiją ir Rusiją, bet ne mus. Dėl to neturime turėti jokių kvailų iliuzijų.

    Atsakyti
  8. test says:
    9 m. ago

    nuojautos, ir tiek. Faktai rodo ką kita.

    Atsakyti
  9. test says:
    9 m. ago

    ir tik nevarykit susimildami ant mūsų prezidentės. Ji nešokinėja nei pagal Rusijos, nei JAV dūdelę, tai juo labiau nešokinės pagal jūsų paranojų padiktuotas “įžvalgas”. Jos patarimų klausosi Klinton, Sarkozy, Merkel… ji auksčiausios prabos lyderis. Tad nespręskit apie ją pagal savojo susimenkinimo lygmenį. Ačiū. Jos politika orientuota į Baltijos regiono bendradarbiavimo stiprinimą ES teritorijoje ir tai yra teisinga. Dar Kanada galėtų būti įtraukta į šią Šiaurės šalių sąjungą sąjungoj. O lenkų slaviškumas yra didesnis svertas mentalitete, nei jų katalikiškumas. Nors slavų Lenkijoje yra tik koks trečdalis. Neteisus autorius ir dėl to, kad neatsižvelgia į Rusijos opoziciją. Tai ji yra labiau linkusi į bendradarbiavimą su Lenkijos neoliberalais bei mūsų socialdemokratais, (iš dalies) ir kai kuriomis neoliberaliomis partijomis, tokiomis kaip Uspaskicho, Tomaševskio…

    Atsakyti
  10. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    – Mariui K.
    ————–
    Ar žinai “intelektuale”, kad Einšteinas pavogė idėją iš savo žmonos serbės ir su trimis vaikais vėliau paliko ją likimo valiai? Ir vien tam, kad TĄ idėją išgarsintų.
    Sutinku, yra nuo viduramžių inkvizicijos įbaugintų padarų žmogaus pavidalu, kurie tiki į žydų “dievą” ir jo “sūnų” Jėzų. Bet aš tau galiu pateikti daug daugiau įžymių pasaulio žmonių minčių apie žykrikščionybės absurdiškumą, jos žalą žmonijai ir daugybę jos nusikaltimų — ne tik Baltams. Bet, jei tau ant pečių ne kopūstas, ar supranti, kad tas žydų sukurptas ir imperatoriaus imperializmui patobulintas “mokslas” skiriamas tam, kad lengviau būtų valdyti pavergtus gojus? Tas “mokslas” teigia, jog žmonija Žemėje gyvuoja 7466 metus. Ir kaip tavo KOPŪSTAS tai priima? Gerai? Sutinki su šiuo ABSURDU? Na, tada ir toliau klaupkis prieš žydukų “dievą”, dėkok jam už malones, kurios, nepamiršk, teikiamos tik apipjaustytiems aštuntoje dienoje, ir kurios tau nepriklauso, jei ką. Be to, aštuntoj dienoj apipjaustytiems atsiveria tik dvi apatinės čiakros ir pilnaverčiais žmonėmis lyg ir jau niekada netampama – juk visi prookupantai – visada su nemažom neišvengiamom keistenybėm okupuotąjam svetimam arealui….
    Panašu, tu biblijinis ponas rašytojas labai intensyviai pradedi mėtyti tinklą ir tikies sužvejotii kuo daugiau dušelių. Tik ar nepavėluota, p. provyskupėli? Olandijoje jau uždarinėjamos “božnyčios”, nes jų apmulkinti parapijiečiai nebeišlaiko dykaduonių ir mulkintojų. Lietuvoje šis procesas irgi jau atėjo. Tad mesk nemetęs savo tinklus, provyskupėli, bet tavo kryžiuočių darbo tęsėjo giesmelė jau sudainuota. Tinklai kiauri, žuvelės ištrūksta ir nebeklauso tavo “pamokslų”. Meilė pasibaigė, pone ŽY…KRIKŠČIONI.
    ————-
    Ką toliau daryti – tai jau tolimesni ir sudėtingesni pamąstymai – jau nykstančiai žykrikščioniškai Lietuvai.

    Atsakyti
  11. D.G. p. Rutkauskui says:
    9 m. ago

    atmerkit akis, atleiskit ir leiskit Dievo žodžiui pasiekti jūsų širdį: “Apipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas yra niekas, tik Dievo įsakymų laikymasis yra viskas”. (I korintiečiams 7:19) Dievas jus myli. Nustokit keiktis ir įsiklausykit

    Atsakyti
    • spyglys says:
      9 m. ago

      ne ant to D.G. užsišokai 🙂 … Vilmantas nekenčia kryžiaus,kaip Perkūnas velnio…

      Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      Tą “meilę” suprantu kaip klastingą pederastiją. Turėk savigarbos, klūpokli lietuvi, – gana šliaužioti okupantams.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        9 m. ago

        Tiesiog nenuostabu, kad žybiblijoje dažnai kalbama apie “meilę” – tuo metu jam valkataujančiai gyvenant išimtinai vyriškoje kompanijoje.
        CHA

        Atsakyti
        • zemaiciu zydas says:
          9 m. ago

          na, visu pirma to valkataujanciojo niekada nebuvo. Bet pasaka parasyta genialiai. Idejos – supermodernios. Krikscionybe – pirma religija atsaukianti “dantis uz danti” istatyma. Neitiketina, tobula filosofija. Ir dar labiau neitiketina kaip zmogbezdzione sugebejo ja pati sukurti ir po to visiskai atvirksciai interpretuoti, panaudoti politikoje ir masinems zmogzudystems pateisinti. Mane labiausiai glumina zmogaus minties galia. Krikscionybe – puikiausias tos galios irodymas. Sukurta nesuvokiamos mases verte, kuri panaudojama didziausiems pasaulyje nusikaltimams ivykdyti. Caro bomba palyginus su Biblija – dieduko pirstelejimas;)

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Na, Tu irgi ištroskęs meilės ?
            CHA

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            as ne. Man meiles siek tiek perdaug dabar…As nuo jos turiu begt…

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            Beje, del Einsteino….ideja yra daugiau uz viso pasaulio serbes ir ju vaikus kartu sudejus. 😉 Mokslininkui paskelbti ideja yra ne tas pats kaip muzikantui sukurti nauja rima. Mokslininkui ideja yra savitikslis dalykas, aukstesnis uz auksciausiaji ir uz ji pati. Patikek…

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Žmonija, sakyčiau, tiek visko prikūrusi ir toliau vis kuria – kad jau baisu.
            Tad tokie pasvarstymai – savotiški kito žmogaus pamatavimai klausiant, o ką tu esi sukūręs? – tai varo tik gilėjantį siaubą.
            ———–
            Kažkada buvo čia Alke Jono Trinkūno straipsniokas panašiai apie – kai buvo pasidžiaugta Lietuvą apėmusia krize – pagaliau sumažėjusiu Gamtą niokojamu vartojimu.
            Milžiniška lūžtančių daiktų ir tobulinamų minčių pasiūla.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
D. Trampo šalininkai šturmavo Kapitolijų | Alkas.lt ekrano nuotr.

O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video)

2021 01 08
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.

S. Gentvilas: Už netinkamai tvarkomas nuotekas Lietuvai gresia šimtamilijoninės EK baudos

2021 01 08
„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse

„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse

2021 01 05
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
6
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, kad istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač, kai daromos...

Skaityti toliau

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
2
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
11
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
8
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Ar klimato kaitos klausimas svarbus Lietuvos gyventojams? O gal mes manome, kad klimato pokyčiai mūsų šalyje nevyksta? Siekiant išsiaiškinti visuomenės...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)
  • Rimgaudas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti
  • Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3763; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2181; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1768; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1627; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1360; komentarų: 3
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1356; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)
  • Rimgaudas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • stasys apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
efoto.lt | V.Kavaliūno nuotr.

Idėmiai rinkitės kepamus mėsos gaminius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai