Seniai įrodyta, kad prognozuojant ateitį ir siekiant išvengti nepatenkintųjų priekaištų, geriausia laikytis poros taisyklių: 1) prognozė turi siekti taip toli, kad labiausiai suinteresuoti jos rezultatų nebesulauktų; 2) neišsipildžiusi blogesnė prognozė paprastai nuteikia optimistiškai, nes išvada yra optimistiška: „o juk galėjo būti ir blogiau“. Tad prognozuoti tik vienerius metus yra rizikinga, o praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje užsienyje pasirodžiusios politikų, ekonomistų, kariškių ir kitokių analitikų prognozės nėra džiuginančios. Neteko pastebėti minint Lietuvą, tačiau norint orientuotis savyje yra sveika pasidairyti, kas vyksta mūsų valstybės aplinkoje. Kita vertus, žinant mūsų vyriausybės optimistiškas nuotaikas, neprošal nusiteikti kiek niūriau. Kitų šalių vadovai optimizmu netrykšta.

Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozis įspėjo, kad jo šalies likimas kabo ant plauko. Jis pripažino, kad daugybė žmonių žengia į Naujuosius metus kupini baimės ir nerimo dėl savo vaikų, o krizės įveikimas yra iššūkis visam kontinentui.Vokietijos kanclerė Angela Merkel priminė piliečiams, kad šiandien taika Europos žemyne yra istorinė dovana, o krizės pasekmės jausis dar ilgai. Graikijos premjeras Lukas Papademas kvietė tautiečius susitaikyti su giežto taupymo būtinybe (net šventinės išlaidos buvo apkarpytos). Tik Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasidžiaugė, kad nors metai buvo nelengvi, jie baigėsi gerai visos liaudies pastangomis. Popiežius metus palydėjo maldomis ir su viltimi žvelgdamas į ateitį.

Ką gi, istoriškai susiklostę kapitalizmo ekspansijos centrai per pastaruosius tris dešimtmečius pasidavė irimui ir chaosui. JAV ir Europos Sąjunga toliau krenta išnaudojusios savo galimybes, o naujų augimo centrų – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos – vystymasis lėtėja ir lėtės visus metus.

Planetos gyventojų jau yra 7 milijardai, bankai visa galia spausdina pinigus, klimatas šiemet nepagerės – visa tai blogai veiks žemės ūkį. Tad iki 2012 m. pabaigos kviečių kaina Niujorko prekių biržoje padvigubės.

Pasaulį užkariaus technokratai. Finansinės revoliucijos Graikijoje ir Ispanijoje suteikė valdžią dviem asmenybėms, kurios nebuvo renkamos. Tas valstybės ir korporacijų susiliejimas dar nėra reikiamai įvardintas. Kai kas tai vadina fašizmu. Nėra įvardinti ir technokratai. Kai kas juos vadina bankininkais.

Taigi, nedidelė, bet politiškai ir finansiškai įtakinga žmonių grupė stums pasaulį į tolesnę globalizaciją. Didelė ir neturtinga žmonių grupė tam priešinsis, susidurdama su monopolijų ir transnacionalinių korporacijų represijomis.

Pasitelkdami keletą šaltinių (kai kurie prieštarauja vienas kitam, todėl tekste gali likti dviprasmybių) bandykime trumpai apžvelgti 2012 m. pasaulį.

ES žlugimas

Daugiasluoksnė ES remsis dvišaliais ir daugiašaliais prekybiniais bei investiciniais susitarimais. Šiaurės šalys bandys apsiginti, ir Norvegija bei Švedija, tapusios ramiu užutėkiu, iš šiltos vietos pastums Šveicariją. Rytų ir Centrinė Europa, ypač Čekija ir Lenkija, stiprins ryšius su Vokietija. Graikija, Ispanija, Portugalija, Italija smuks į gilią depresiją, milžiniškos skolos vers mažinti atlyginimus ir išmokas, o tai sumažins vartojimą.

Visiškai apmirus Europos tarpbankinei rinkai, apimti panikos indėlininkai užgrius bankus, siekdami išgelbėti savo pinigus. Dėl to apie 50 bankų bus paimti į vyriausybių balansą, ir keliolika žinomų bankų liausis egzistavę.

Griežto taupymo našta Europai uždėta nuo Anglijos iki Latvijos, atleidimai iš darbo valstybiniame sektoriuje ir darbo užmokesčio sumažinimas privačiame, nedarbas ir dalinis užimtumas sukels socialinius konfliktus ištisiems metams ir išsilies sukilimais. ES žlugimas praktiškai taps neišvengiamas. Viršų ims nacionalizmas ir protekcionizmas.

Britanija – viena ir ambicinga

Per 20 metų nepaliaujamų pastangų Didžioji Britanija nesugebėjo sutrukdyti Europos integracijai, sustiprėjusiai dėl krizės spaudimo. Tuo tarpu Europa imasi dalykų dėl kurių Londonas ilgai ir atkakliai kovojo (tarp to ir didesnis federalizmas): nacionalinių vyriausybių ir parlamentų vaidmens padidinimas, Europos išplėtimas, didesnė Pietų šalių ekonomikos liberalizacija, centrinių institucijų, tokių kaip Europos komisija, įtakos sumažinimas. Škotija atkuria ne tik savo nepriklausomybę, bet ir pozicijas Europoje.

Recesija į JAV sugrįš su dviguba jėga

Amerikos ekonomikai teks išgyventi išpūsto biudžeto deficito pasėkmes ir ji nesugebės išbristi iš pasaulinės recesijos. Staiga pakils nedarbo lygis. Nepamirškim – privataus skolinimosi situacija Valstijose yra gerokai blogesnė nei Graikijoje. Neišvengiama valiutos devalvacija, 2012 metais dolerio vertė sumažės 30 proc.

JAV ir Anglija bus daugiausiai praradusios šalys iš Irako ekonomikos gaivinimo po karo. Iš 186 milijardų dolerių, sukištų į infrastruktūros projektus, korporacijos tegaus 5 proc. Tikriausiai, panašių rezultatų bus sulaukta ir Libijoje bei kitur.

Po rinkimų į Baltuosius rūmus įžengs kol kas nežinomas kandidatas.

Kinija kaip vijurkas

Savo prekių ir paslaugų gamybą ši šalis gali nukreipti į vidaus rinką. Padidėję atlyginimai, valstybės paslaugos, sustiprintas ekologinis saugumas kompensuos užsienio rinkų praradimus. Ekonomikos augimas sulėtės, kai sprogs spekuliacijų nekilnojamuoju turtu burbulas. Tai gali lemti staigų ekonomikos nuosmukį, darbo vietų praradimą, municipalinius bankrotus ir socialinius konfliktus. Pasirinkimas nedidelis – arba dar labiau sustiprės represijos, arba prasidės laipsniška demokratizacija.

Nepaisant kalbų apie galimus valdžios pasikeitimus, mažai kreipiama dėmesio, kad 43 proc. Kinijos eksporto tenka Europai arba JAV, ir 90 proc jos valiutos rezervo sudaro doleriai bei eurai. Kinijai reikalinga Vakarų rinka, ir ji baiminasi dėl savo valiutinių rezervų. Ji kreipsis į savo skolininkes, ieškodama bendrų sprendimų gesinant krizę, arba stebės, kaip skolininkai kapstosi mažindami savo skolą.

Rusija stengsis

Putinui tapus prezidentu, ES žlugimo ir NATO susilpnėjimo akivaizdoje bus stiprinami ryšiai su Kinija. Pasaulinis ekonomikos nuosmukis privers rinktis tarp valstybinės nuosavybės išplėtimo ir valstybinių išlaidų, siekiant gelbėti žymius oligarchus.

Kartu pranašaujama, kad Putino sugrįžimas, nepaisant politinės liberalizacijos ir ekonomikos modernizavimo siekių, lems Rusijos „šliaužiančiąją brežnevizaciją“ ir baiminančio autoritarizmo sugrįžimą. Atsiliepdamas į tai, mobilus kapitalas bėga ir ieško saugios slėptuvės Europoje. Rusiški pinigai jungiasi su kiniškais susirėmime dėl Europos.

Nepaisant nieko, nuo 1991 metų ore sklandanti idėja apie bent lašo gyvybės įpūtimą Sovietų Sąjungos šešėliui, vis dar gyva.

Būsimi karai pakeis Ameriką

Obama padėjo pagrindus naujam dideliam karui Artimuosiuose Rytuose. Siekdamas pažeisti Iraną, Vašingtonas plečia slaptas karines ir civilines operacijas prieš Irano sąjungininkus Sirijoje, Pakistane, Venesueloje ir Kinijoje. JAV ir Izraelio strategijos Irano atžvilgiu pagrindą sudaro serija karų prieš jo kaimynes, ekonominės sankcijos, kibernetinės atakos, siekiant pažeisti gyvybiškai svarbius pramonės objektus, pasikėsinimai prieš mokslininkus ir aukšto rango kariškius. Izraelio penktosios kolonos spaudimo didėjimas Valstijoms reiškia karo Artimuosiuose Rytuose plėtimą. Tai bus ilgas ir kruvinas karas už Izraelį. JAV dengs karines išlaidas, o likęs pasaulis brangiai
mokės ekonomiškai.

Beje, Amerikos Kongresas kovos su terorizmu pretekstu ir įstatymo apie nacionalinę gynybą pagrindu šalies prezidentui suteikė teisę veikti kaip teisėjui, prisiekusiajam ir budeliui viename asmenyje. Kiekvienas vos įtartas terorizmu gali būti suimtas, kalinamas ir teisiamas JAV ginkluotųjų pajėgų.

***

Pasitaiko ir šviesesnių melodijų. Eurasia Group analitikų straipsnyje teigiama, kad ES žlugimo pavojus 2012 metais yra perdėtas taip pat, kaip ir majų pranašauta apokalipsė. „Jos tiesiog nebus. O jeigu bus, tai mes apgailestausime“,- sakoma prognozėje.

Šaltiniai:

European
Council on Foreign Relations,
Global Research, Global
Europe Anticipation Bulletin, Pragmatic
Capitalism, Foreign Policy

Spausdinti 🖨