V.Keršanskas. Apie dvilypį patriotiškumą ir jo (ne)naudą Lietuvai (46)

Politikos mokslų studentas Vytautas Keršanskas. Stanislovo Kairio nuotrauka

Politikos mokslų studentas Vytautas Keršanskas |St. Kairio nuotr.

Kovo 11-oji, viena svarbiausių Lietuvos valstybingumo švenčių, tapo paradų diena. Kad ir kaip norėčiau, negaliu teigti kitaip. Šalia bandymo pasirodyti, atkreipti į save dėmesį, tiek vieną, tiek kitą pusę atstovaujantys žygeiviai neša žinią, kad būtent jų patriotiškumas yra geriausias. Iš pirmo žvilgsnio už nelabai svarbaus reiškinio, kai dvi skirtingas, nepabijosiu pasakyti, ideologijas atstovaujančios pusės bando paneigti viena kitą, slypi ypatingai destruktyvus procesas. Pirmasis pavojus – patriotiškumo sampratos suskaldymas, kas sukuria dar didesnį visuomenės susipriešinimą ir taip Tautai sunkiu metu. Atsiranda galimybė teigti, kad „mano“ patriotiškumas yra tikrasis, o štai „kito“ – ne. Antrasis pavojus kyla iš pirmojo, nes kelių patriotiškumo sąvokų atsiradimas ištrina supratimą, koks jis iš tikrųjų yra. Susikoncentruojama į gilias, tačiau valstybei ir Tautai nieko neatnešančias diskusijas, tuo tarpu reali patriotiška veikla tampa antraplanė. Galiausiai trečiasis pavojus – tokioms diskusijoms vykstant nebesuprantama, iš kur kyla pats patriotiškumo jausmas, kokius „tikslus“ jis skirtas patenkinti.

Liūdniausia, kad šis deklaratyvus patriotiškumas apsiriboja tik šventiniu laikotarpiu, todėl už atrodytų tvirtų šarvų slypi apmaudi tuštuma. Taigi, trumpai pakalbėsiu apie kiekvieną pavojų ir pabandysiu atsakyti į diskusijos temoje suformuluotą klausimą: „kokio patriotiškumo reikia Lietuvai?“.

Nors patriotiškumo samprata turėtų atrodyti nekvestionuojama, kairieji Lietuvos intelektualai vis aršiau siekia įdiegti patriotiškumo, kaip įsipareigojimo respublikai ir jos institucijoms, o ne bendruomenei – Tautai – sampratą. Šie intelektualai teigia, kad lietuviai neteisingai koncentruojasi į kultūros ir tapatybės išsaugojimą, vietoje politinių institucijų puoselėjimo ir naujos, paneuropinės, tapatybės kūrimo. Šis liberaliosios kairės požiūris, jog kiekvienas yra laisvas pasirinkti savo tapatybę, spjauna į visą iki šiol lietuvių kurtą, o šimtamečių okupacijų metu sunkiai saugotą kalbą, kultūrą ir istoriją. Pilietinis patriotiškumas reiškia, kad kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo jo etninės kilmės, yra Lietuvos politinės bendruomenės dalis, jeigu jis atitinką ką tik išsakytą patriotiškumo sampratą. Jam priešpastatomas etninis patriotiškumas, kuris pagrįstas vien tik kraujine priklausomybe tautai, pasireiškiančia per kalbą, kultūrą, papročius, istoriją. Pirmoji samprata nurodo, kad kiekvienas, nesvarbu kokia jo rasė ar tautybė (pagal Š. Liekį tokio dalyko kaip „tautiškumas“ apskritai nėra), gali būti Lietuvos patriotas, jeigu yra lojalus Lietuvai, jaučia pareigą puoselėti institucijas, kurios turi užtikrinti žmogaus teises, klestėjimą ir gerovę. Antroji nurodo, kad tik etniniai lietuviai yra Lietuvos politinės bendruomenės dalis ir niekas daugiau negali pretenduoti į patriotiškumo sampratą. Deja, abi yra kraštutinės, todėl ydingos savaime.

Čia prieiname antrąjį pavojų – nei viena iš šių deklaruojamų patriotiškumo sampratų neatspindi realybės: pilietinis patriotiškumas apskritai yra niekinis, nes remiamasi postmodernistų prielaida, jog kiekviena tapatybė, yra ne objektyvi duotybė, o socialinis konstruktas. Tai reiškia, kad individas gali pasirinkti su kuo jis jaučiasi labiausiai tapatus, todėl kiekvienas imigrantas, gavęs Lietuvos Respublikos pasą, laisvas pasirinkti savo santykį su Lietuvos politine bendruomene. Antroji samprata, savo pagrindu laikydama etniškumą, atmeta galimybę, pavyzdžiui, lenkų kilmės piliečiui, kuris Lietuvoje gyvena jau ilgą laiką ir su ja yra susisaistęs anksčiau minėtais ryšiais bei laiko save lietuviu, būti lygiaverčiu patriotu su „grynakraujiu“ lietuviu. Ši skirtis ištrina realų supratimą, kad patriotiškumas yra kiekvieno piliečio įsipareigojimas politinei bendruomenei – Tautai – su kuria jis yra saistomas glaudžiais papročių, kalbos, kultūros, religijos ir istoriniais ryšiais.

Taigi, iš kur kyla patriotiškumas ir kokio jo reikia šiandieninei Lietuvai? Teigdamas, kad „tautos“ egzistuoja ir jos, anot A. Maceinos, „nėra atsitiktinio įvykio sublokštų žmonių sambūriai, bet organiškai išsivystę vienetai, turį savotišką gyvenimą ir savo paviršiuje, ir savo gelmėse“. Dargi, „tautinė individualybė ne tada atsiranda, kai žmonės susiburia draugėn, bet jie dėl to ir susiburia, kad yra lenkiami kažkokio išvidinio bendrumo“. O šis išvidinis bendrumas kaip ir minėta yra kalba, teritorija, papročiai, religija ir nacionalinė kultūra. Taigi, tauta nėra kažkoks sambūris, kuris atsirado todėl, kad pasirodė įdomus ir yra pasmerktas išnykti tada, kai nusibos – dings meilė jam. Tauta, kylanti iš išvidinio bendrumo, tampa moralinio piliečio įsipareigojimo objektu. Ji įpareigoja puoselėti kiekvieną šio bendrumo narį atskirai ir visus kartu. Tai reiškia, kad patriotiškumas prasideda kiekvienuose Tautos nario namuose.

Meilę Tėvynei privalo lydėti ir pareiga jai. Kiekvienas veiksmas gali kurti arba griauti bendrąjį Tautos gėrį. Paprasčiausias pavyzdys: kiek daug piliečių žavisi Lietuvos gamta, tačiau nuvažiavę pasidžiaugti jos teikiamais malonumais be skrupulų ją niekina. Negana to, patriotas ne vien tiki, kad gali būti geriau, bet ir visomis išgalėmis to siekia. Tačiau dabar vaizdas toks: visa jaunimo armija susirenka pasirodyti, kaip jie myli Lietuvą kovo 11-ąją, tačiau valstybėje vykstant siaubingiems politiniams procesams, į pūnančią sistemą pakeisti raginantį mitingą „Už teisingumą“ susirenka praktiškai vien vyresnieji. Visi suprantame, kad turi būti kitaip.

Kaip minėta, patriotiškumas pirmiausia turi prasidėti kiekvienuose namuose: tėvams perduodant papročius atžaloms, mokant didingos Lietuvos istorijos bei įdiegiant meilės Tėvynei džiaugsmą. Vėliau tai turi perimti mokykla. Sokratas yra pasakęs: „laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi žmonės tampa mokytojais“. Tai turėtų būti mūsų siekiamybė, nes būtent mokytojas vaikams yra (turi būti) antrasis autoritetas po tėvų, diegiantis meilę Tėvynei. Deja, situacija šalyje sunki: nepažabojama emigracija lemia net tėvų ir vaikų susvetimėjimą, autoriteto nunykimas mokytojo profesiją pavertė antrarūše, o apie politikų santykį su visuomene jau seniai kalbėti yra nebepatogu… Visgi, niekas be mūsų situacijos nepakeis.

Valstybinės šventės negali tapti tik dienos, skirtos deklaruoti meilę Tėvynei, o likusieji metai – meilei sau. Kovo 11-ąja turėtume atnaujinti asmeninį įsipareigojimą Lietuvai ir visus metus jį nuolankiai vykdyti. Tik toks patriotiškumas mūsų Tėvynei leis suklestėti.

Šis pranešimas skaitytas patriotiško jaunimo sambūrio „Pro Patria“ surengtos diskusijos „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“ metu.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

46 komentarai

  1. AlgimantasS:

    “Antroji nurodo, kad tik etniniai lietuviai yra Lietuvos politinės bendruomenės dalis ir niekas daugiau negali pretenduoti į patriotiškumo sampratą”. Norėtusi sužinoti, kas deklaruoja tokias pažiūras. Ar kartais autorius neperlenkė lazdos? Domiuosi LTJS ir tokių deklaracijų nepastebėjau, kad tik etniniai lietuviai gali būti patriotai. O dėl mitingo “Už teisingumą”, tai vienas iš organizatorių nelabai seniai dar buvo labai priešiškai nusiteikęs tautinio jaunimo atžvilgiu. Dabar sušvelnino toną, bet pasisakymas, kad pasenę, ne to laikmečio šūkiai nuteikia jaunimą prieš.

    • S:

      Labai teisinga pastaba. Aš pernai praėjau kovo 11-os eisenoj, po to pažiūrėjau ką rašo… Še tau – rūkyk:

      (delfi) D.Kuolys. „Nužudyk valstybę“: Paleckio ar Čekučio būdu?

      Šiemet jau prieš eidamas į eiseną pažiūrėjau ką rašo. Aišku, Kuolys reiškiasi… Še vėl – rūkyk:

      (delfi) D.Kuolys: šūkis „Lietuva – lietuviams“ paseno

      Paskui žiūriu, kad Kuolys kažkokį mitingą organizuoja. Galvojau, kad ten esu nepageidaujamas (nužudžiau tipo valstybę?), nėjau. Dabar čia perskaičiau, kad lyg jaunimo Kuolio mitinge pritrūko, susirinko vyresni? Tai kas tada iš tikrųjų “paseno”? Mūsų eisenos šūkis, ar Kuolio mitingas? 🙂

  2. dalyvis:

    Dalyvalom ne tk eisenoj, bet ir mitinge. Palaikom judėjimą “Už teisingumą”, ir ne tik eisenomis, bei mitingais gyvenam.

  3. Kemblys:

    Vytautas Keršanskas:
    “O šis išvidinis bendrumas kaip ir minėta yra kalba, teritorija, papročiai, religija ir nacionalinė kultūra.”

    Straipsnyje neradau to IŠVIDINIO bendrumo su lietuvių kalba – vieni svetimžodžiai 🙁

    Vytautas Keršanskas:
    “Čia prieiname antrąjį pavojų – nei viena iš šių deklaruojamų patriotiškumo sampratų neatspindi realybės: pilietinis patriotiškumas apskritai yra niekinis, nes remiamasi postmodernistų prielaida, jog kiekviena tapatybė, yra ne objektyvi duotybė, o socialinis konstruktas.”

    Patiko laaabai žodis APSKRITAI
    Straipsnis KETURKAMPAS, o ‘patriotiškumas’ APSKRITAS – plokštuma JĖGA! 😀 😀 😀

  4. zemaiciu zydas:

    Geras tekstas. Is tikro Kai susimastai, panasu kad Lietuvos is tikro atgal nebepasuksi…Kas turetu ivykti, kad sudina kiaule staiga pavirstu drugeliu admirolu? Staiga, nes jeigu tai neivyks staiga, neivyks niekada. Va todel ir nesitiki…

  5. lamatas:

    Sunku pritarti straipsniui ,kai jam pritaria laikantis Lietuvą …..”sudina kiaule”……

  6. zemaiciu zydas:

    Tipinis zmogaus neturincio savo nuomones poziuris – svarbiausia kas ka pasake.:D

    • lamatas:

      nemanyk ,kad gali būti svarbu tai ką tu pasakei.Bet ,kai tokie( laikantis Lietuvą …..”sudina kiaule”…)pradeda liaupsinti ,galima toliau net neskaityti.Netiek jau daug gyvenimo liko ,kad visą parašytą šlamštą skaityti.

      • zemaiciu zydas:

        pats priestarauji sau, jaunuoli:) Jeigu ka as pasakiau nesvarbu, tai nesvarbu ir mano reakcija i tema. Tokiu budu turetumei skaityti pats, ir komentuoti straipsni, o ne komentara. Bent jau tokia yra pirmine komentaru ideja, ar ne?

        • lamatas:

          kai aš buvau jaunuoliu ,pats vargu ar jau po stalu šliaužiojai .O mano komentaras ir yra būtent atsakas laikantiems Lietuvą …..”sudina kiaule”……O tai jau negali būti nesvarbu.Be to patariu ,turėdamas laiko pasimokyk skaityti( samdyk mokytoją),nes matosi dažnai nesupranti kas parašyta(rašyti mokytis beprasmiška-jau neišmoksi).

  7. zemaiciu zydas:

    As dabar susimasciau, ka visdelto laikau Lietuva ir ko – ne. Cia idomi tema is tikruju. Uzaugau as labai grazioj aplinkoj is tikro, stiprioj seimoj, ir to neatimsi. Bet praktiskai viskas ka maciau po paauglystes, buvo blogis. Man baiginejant mokykla keitesi valdzia, prasidejo tie sajudziai, mes budami desimtokais vaziavom i pirmus mitingus ir t.t. O po to viskas sugriuvo. Dabar, is viso kas Liko gero mano atsiminimuose – tai Gamta. Niekuo ji neisskirtine aisku, bet as uzaugau ten ir man jinai butent tokia kokios man reikia ir truksta. Sociumas Lietuvos – turbut labiausiai atstumiantis koki teko kada matyti. As supratau per savo puse gyvenimo keleta dalyku. Pirmas – tai kad yra dvi esmines galimos pasauleziuros. Viena – stebuklu nebuna. Antra – viskas yra stebuklas. Tu gali gyventi gyvenima kaip tas, kuriam viskas yra stebuklas, o gali kaip tas, kuriam stebuklu nebuna. Pirmuoju atveju tu nenustoji stebetis ir dziaugtis. Antruoju – visa gyvenima kankinsies ir meginsi viska pakeisti. Ir tavo savijauta nesikeis, tu kazko pasieksi, ar nepasiekti – tu nuolat kankinsies. Lietuviai tokie yra. Zemes kirmeles. Kankintis, rekti, mustis, nekesti, pavydeti, priestarauti, netiketi…Susporge pomidorai verdantys savo sultyse. Nx Jus kam tokie reikalingi? Jus programuojat savo isnykima, ar suprantat tai? Kuo labiau reksit ir nekesit, tuo greiciau isnyksit. Niekas nenores tokioj vietoj gyvent, galit apsijuost kilometrine elektros tvora – jaunimas isvaziuos kur nors kur lengviau, kur taves nemesineja gyvo. As rinkciausi gyvenima tarp jamaikos narkomanu mieliau negu tarp Lietuvos ukininku-patriotu. Todel, kad darbstus zemdirbys, ypac tas su techniologinem veziom, yra LIETUVOS PABAIGA, zmogus “kriaukle”, su dyzelinem smegenim. O besmegenis fasistuojantis priemiesciu jaunimelis – kriminalinis sbrodas su savizudzio vizija. Kas dar liko? Pora geju-milijonieriu ir armija moteraiciu placiom sedynem trinanciu valdisku darbovieciu kedes? Cia ne mano Lietuva…Ne mano pasaulis. Galit pasilikt ji toki sau…;)

    • Važiuok ir bus visiems nuo to geriau.
      Sėkmės. 🙂

    • Eglė:

      Aš tai galvoju, kad čia toks desperatiškas pasiteisinimas. Tikriausiai su darbu ne kažkas, šeima tokia nei šis, nei tas, draugai nesupranta ir tau su jais nebeįdomu, gyveni kokiam daugiabutyje, į lauką mažai išeini, valgai neskanų maistą, ir dar nesveiką, tai skrandį gal tau kokį dažnai skauda. Nu ir va sugalvojai, negera man, išvažiuoju į Švediją ar į šiltus kraštus ir dabar dar reikia pasiteisinti, kodėl tu ten išvažiuoji. Visai ne dėlto, kad tingi normalų maistą pasigaminti, išspręsti šeimynines problemas arba suburti bendraminčių klubą, bet dėl aukštesnių idealų.

      • zemaiciu zydas:

        pirma karta as isvaziavau 1998-ais.:) Mano profesija – virejas, taip kad su valgio gaminimu problemu neturiu. Sia vasara sukaks 20 metu kai gyvenu su viena ir ta pacia moterim. Pirmagimiui tuoj 18. Vaikai apskritai nepalyginamai geresni nei buvau as pats, cia 100%. Draugu turiu nedaug. Bet uztai turiu tikru. Tingiu? Vargiai tinginyste beapkaltinsit. Dirbu labai daug, i darba vaziuoju dviraciu. 21 kilometra i viena puse. Tiek pat atgal. Dar suspeju pasportuoti. Ir patrolinti internete speju:) Kurioj vietoj desperacija, panele(-ponia?)….??? Frustracija – va cia panasiau. Gryztu i Lietuva kas metai-kas du. Pasivoliot po obelim. Kaime. Miestas netraukia. Smirda provincialumu, svetimumu, mandryste is tustybes. Turiu draugu ir Lietuvoj, daugiau nei cia. Geru draugu. Rauna stogus visiems ten. O gal karta tokia – vidutinis amzius – nezinau…Nesikeicia Lietuva. Nepasikeite nuo sovietiniu laiku visai. Kaip gali keistis salis, jeigu nesikeicia zmones? Negali turbut.

        • zemaiciu zydas:

          vienok, man liko ten labai nemazai ir mielu dalyku. Visa prazvejota/pramedziota paauglyste su miskais ir upemis, naktiniais stovyklavimais, keistais nesuvokiamai protingais senais zmonemis, siurrealistiskais miniatiuriniais krastovaizdziais isnyranciais uz dulketu zvyrkeliu posukiu…visa tai kartais kaip sapnas dabar atrodo. Bet sapnas mielas ir neisdildomas. As grysiu viena diena. Nedirbsiu. Apsigyvensiu sodyboi, nusipirksiu ozka ir gersiu samagona. Gersiu kol prasigersiu ir numirsiu. O gerdamas grosiu bandza. Nieko neremontuosiu, nepjausiu pievos. Nupjausiu elektros laidus, ismesiu lauk telefonus. Internetus. Sautuva tik pasiliksiu, kad neprisileist pastininku ir turistu. Va tokia mes isivaizduojam savo pabaiga. Namie, miske, vieni patys…;)

  8. Ona Voveriene:

    Man gražus žydo komentaras. Tik jis labai materialus, gal materialistiškas, kaip pilviečio, na. žinote, tokio žmogučio, kurio gyvenimo tikslas apsriboja pilvu ir papilve. Bet aš šitame žmoguje matau kibirkštėlę – nostalgiją gimtam kraštui. Ir neabejoju, kai pasibaigs jo tarnavimas tik pilvui ir papilvei, šitas žmogus suras Lietuvą. Matau, kad jis jau ją myli. Tik dar nemato vizijos, kaip padaryti šitą nelaimingą kraštą laimingesniu. O kai ją pamatys, tada pradės domėtis, o kas gi ta tikroji Lietuva: paskaitys ir Šapokos ir Sruogienės Lietuvos istoriją, ir jauno žmogaus, dar neturinčio trisdešimties Mariaus Kundroto knygą “Tauta amžių tėkmėje” ir mano knygą “Tautotyros etiudai”. Ir tas žmogus atras savo gyvenimo prasmę, padėti tai nelaimingai Tautai, draskomai, plėšomai, mindomai, niekinamai svetimųjų, kaip tą suprato ir darė Levas Karsavinas, ir Vosylis Sezemanas, ir Prof. Levas Vladimirovas, savo gyvenimą ir visą savo meilę skyrę jų tėvynei Lietuvai. Linkiu Žydui sėkmės. Ir tikiu, kad savo sūnui jis įskiepys meilę Lietuvai
    Pagarbiai prof. Ona Voverienė. Vilnius, 2012.03.24.

    • zemaiciu zydas:

      na, cia sunus neseniai klause – ka geriau daryti. Mokytis toliau, ar ieskotis darbo. Pasakiau, kad geriausia bus jeigu uzsides kuprine ir pyzdins kur nors i Tailanda. Ir priduriau, kad visu geriausia buutu jeigu nuo to laiko mes nieko apie tave nebegirdetumem. Dirbti? As pradejau dirbti 14-os. Nuo tada nebesustojau. Mes visi tik dirbom, dirbam ir mirem/mirstam. Nieko per viduri nera. Laukiamo rytojaus – nera. Visada tik siandiena. O siandien mes plusam del rytojaus, kuris visada bus tik rytoj. Meiles neskiepysim. Meiles priskiepyjo sovietai( meile partijai is liaudziai) po to skiepyjo demokratai, meile dar kazkam, dabar meile kazkokiai simbolinei tevynei. Nope. Gana. Visas savo meiles galit susukti i triubele ir susikisti kur telpa. Mes negimem tam, kad tiesintumem svetimus stipinus, Uzsikruskit….
      Pries 15 metu sedejom prie sienos trobos, pavasari, ant saulutes. Pas Stepona. Jam tada buvo kazkiek virs 70. Aplink troba plyti N hektaru pievu ten, jose ganosi N karviu ir jauciu. Cia pat darzine, tvartas. Ragavom. Pazejau i seni ir sakau. ” Isivaizduok Stepuon, tau staige pist – septynoulek. Bet visi tavo tvarta, gyvule, visks sudeg unt veitas. Esi basas, pliks, nieka nabturi. Bet…viel septynioulek?” Senis ilgai nemastes man sako: ” Degink viskon po nachuj!” Ir joukas….:D:D Nabier seniaus….Gaila…Sunams iki jo kaip iki Pekina atbuline pavara…

  9. pubertetiku forumas:

    Visas pasisakymas-istisas nusisnekejimas.

  10. pubertetiku forumas:

    Ne Tavo, o tu pubertetiku, kurie siame tinklapyje isskleide anti-moksline ir anti-civilizacine veikla. Viskas cia ant kretinizmo ribos.

    • S:

      Kažkokias nesąmones rašinėji, man šis tinklapis kaip tik patinka dėl daugybės rimtų straipsnių apie mokslą, naujausius civilizacinius pasiekimus ir netgi astronomiją (pasirodo, visa tai puikiai dera su mūsų senuoju paveldu). Pagaliau, netgi tokiems seniai ribą perėjusiems kretinams, kaip tamsta ir “zz”, čia leidžiama pasisakyt ir jūsų komentarai laukiami, reikškitės… 🙂 Šiems metams palinkėčiau bent jau priartėti (sugrįžti) prie kretinizmo ribos, o paskui bendravimas su normaliais žmonėmis gal jums palaipsniui atstatys pažeistas smegenis..

  11. Kurgi...:

    Visiems “nerandantiems vietos – bėgikams” – sveika lietuvių išmintis sako: nuo savęs nepabėgsi… Taigi, apėmę visokie “bėgimai” yra tik paprasčiausi psichiniai negalavimai. Reikia imtis darbo – gyvenimo ten, kur gyveni, ir viskas išsisklaidys, kaip dūmas vėjuje…

    • zemaiciu zydas:

      Mm…romantiskai skamba. Nuo saves aisku kad nepabegsi. Visi kas tai supranta, protingi ir normalus zmones dirba kur gime. Ir taip jau daro tukstancius metu. Ir ka padare? Ka sukure? Dabar geriau nei buvo pries tai? Pernai? Pries 10 metu? Pries 100? 1000? Nieko panasaus. Dabar yra blogiau. Kodel? Ogi todel kad normalus zmones negali nieko sukurt. Normalus zmones yra kiaules. Vedini jie instinktu – saugumo, dauginimosi, maitinimosi. Dirbkit aisku. Jus vistiek nieko daugiau nesugebat. Ir kelias Jusu Veda I niekur. Is skyles I duobe. Vienetai issikapsto ir issilaisvina. Vie-ne-tai…;)

      • Kurmis:

        Iš skylės tai visi išsikapsto, netgi tie tamstos stebuklingi vienetai…bet ir į dežę sužaidžia lygiai taip pat – VISI, ir netgi tie vienetai… Taip kad, nors tai tau ir nepatinka – visi ir tavo ir mano, ir net Rutkausko su tėelu keliai veda iš ten pat į ten pat. Skiriasi tik kelio vingiai ir periodiškumas.

  12. Bronius Kapocius:

    Manau viskas yra paprasciau. Amerikieciai gina Amerika, anglai- anglija, rusai- Rusija, norvegai- norvegija, lietuviai suinteresuoti Lietuvos islikimu. Kuomet Lietuvos pilietis uzsienyje ivykdo nusikaltima (nepriklausomai ar jo pavarde baigiasi – aitis, ar -ovas, ar -ovskis) jis ivardijamas lietuviu, nors jam i Lietuvos reputacija nusispjauti…Del patriotiskumo savokos, patriotu apibudinimo ir ivertinimo, manau, paprasciausisi reikia pradeti nuo to, kas gyne Lietuvos valstybe visais laikais ir kas kesinosi i jos sunaikinima. Tai apima ir LDK, ir 1831/1863/1941 metu sukilimus, ir 1918, 1919, 1944-:- 1957 kovas pries bolsevikus, ar kitus intrigantus…Pavyzdziui “www.draugas.org” pateike informacija, kad 1918 metais Lietuvos nepriklausomybe atskiro karinio junginio sudetyje gyne zydai (ir daug ju zuvo) …Palyginimui klausimas- kiek zydu ar rusu gyne Lietuva nuo bolseviku po 1940 metu? Kodel lietuviai A.Snieckus/ P.Cvirka / S.Neris ir kiti aktyviai dalyvavo sunaikinant Lietuva? Kodel tik LKP CK vadovai buvo vieninteliai SSSR kolaborantai, prieme atskira slapta nutarima (1957-01-16) visapusiskai naikinti Lietuvos patriotus? Kodel jie si nutarima vykde ir po 1990 metu? Kiek juo remiantis istremta po 1957 metu ar kitaip sunaikinta Lietuvos patriotu ir ju seimos nariu? Kodel Lietuvos patriotus naikine asmenys, apsigyne “mokslines” disertacijas, kuriu esme yra Lietuvos gyneju naikinimas, siandien savo siknas sildo KT kedese, ES parlamentuose, LRS, verslo sistemose, bankuose, VMI,kitose valstybinese istaigose…? Gal but ,visa tai isnagrinejus, skaitytojams bus suteikta aiskumo kiek daugiau…

    • pubertetiku foumas:

      Tik va tas tavo supratimas, kas yra ir buvo lietuvis, priestarauja istorijos mokslui. Vienintelei lietuviai XVIIIa . lenkiskai snekejusi ir melsdusisi slekta. Jiems nei lenku kalba nei katalikybe netrukde buti lietuviais. Plebsas kaimuose neturejo jokios tapatybes. Tai tu dienu tuteisiai. Ir sakyti, kad XIII a. jie zinojo-tai absurdas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *