Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Kamarauskas. Žvilgsnis į Lietuvos dvidešimtmečio paveikslą

Gediminas Kamarauskas, www.alkas.lt
2011-08-05 10:57:26
2
Pašto ženklas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui - 20 metų

Lietuvoje prasidėjęs Sąjūdis sulaukė milžiniško gyventojų pritarimo ir palaikymo. Būtent jis išreiškė daugelio lietuvių didžiausią, ilgai puoselėtą troškimą – nepriklausomos Lietuvos atkūrimo idėją. Baltijos kelias ir sausio 13-osios įvykiai puikiai parodė nepalaužiamą lietuvių siekį išsivaduoti iš svetimos valstybės gniaužtų ir atkurti savo valstybę.

Valstybę, kurioje nebus baimės, persekiojimų, susidorojimų ir kurios nepančios okupantų tinklai. Jų idealas – geresnė, laimingesnė ateitis.

Drąsiai ir be baimės anuomet atėjusieji susigrūmė su plieniniais robotais, galėjusiais vienu mygtuko paspaudimu nušluoti minią žmonių, stojusiais prieš juos. Beginklė žmonių minia, atėjusi ginti to, kas jiems brangiausia, buvo ginkluota nepalaužiamu ryžtu ir nesunaikinama viltimi. Tuomet kiekvienas nuoširdžiai didžiavosi tuo, kad yra lietuvis, ir savo šalimi, jos praeitimi.

Meilė Tėvynei buvo žymiai stipresnė ir tvirtesnė už baimę, kuri alsavo į nugarą. Lietuviškumas, tautiškumas, patriotizmas – trys pagrindiniai tautos šaukliai, vedę ją į kovą. Kas iš to liko šiandien?

Daugelio stovėjusių ir savo krūtine Lietuvos laisvę gynusių žmonių viltys dėl geresnės ateities nepasiteisino. Pažvelkime atgal į prabėgusį nepriklausomybės dvidešimtmetį. Susidaro įspūdis, jog nuo pat 1991-ųjų šalies gyvenimas ėjo tik prastyn. Suprantama, patį svarbiausią dalyką, dėl kurio kovota, mes išlaikėme, tai – laisvė. Ją mes turime. O kaip visa kita?

Per dvidešimt nepriklausomybės metų nemažai kas pakito, kai kas išliko, bet daug kas pasikeitė. Tik vargu, ar į gerąją pusę. Pirmiausia – ko iki tol nebuvo – per Lietuvą nušniokštė privatizavimo banga. Vienur ji sukėlė skandalų audrą, kitur tiesiog tyliai nuvilnijo. Tačiau ji taip įsismarkavo, jog bet kokias pasitaikiusias kliūtis savo kelyje nušlavė su trenksmu ir pasiglemžė per daug. Ją reikėjo tik pažaboti ir nukreipti tinkama linkme, ir su ja susijusių nemalonumų nebūtų buvę.

Valdžia į surengtą valstybinį išpardavimą įtraukė netgi tas įmones, bendroves, kurios gyvybiškai reikalingos tautai ir visuomenei. Pavyzdžiui, elektros, vandens paslaugas teikiančios įmonės. Nuo tada viskas ir prasidėjo: turto grobstymai, abejotino skaidrumo sandoriai ir kitokie panašiai tamsūs praturtėjimo planai. Iki tol sėkmingai veikusios gamyklos pamažu silpo, tuštėjo ir galiausiai bankrutavo. Dalis žmonių neteko darbo, kitiems tiesiog apkarpyti atlyginimai. O kainos už prekes ir paslaugas tarsi mielėmis apšertos…

Nekyla abejonių, kad privatininkai siekia pelno. Tad kodėl taip stebimasi, jog kyla kainos ir viskas brangsta? O kur dar darbdavių nesiskaitymas su darbuotojais? Viršvalandžiai, išnaudojimas, minimalus darbo užmokestis. Jokios pagarbos, kultūros ir atsakomybės. Minėtosios bangos, prasidėjusios valstybės atkūrimo pradžioje, padariniai jau seniai peržengė visas civilizuoto elgesio ribas. Dar neseniai skambėjusi mintis – „lygiuojamės į Vakarus“ – kelia klausimą, ar ir ten tokia tvarka? Juk apie visa tai reikėjo galvoti iš anksto, prieš rengiant išpardavimų mugę.

Šalies vidaus politika jau seniai atitrūkusi nuo tautos ir susvetimėjusi. Valdžios atstovai, netgi ir tie, kurie vedė Lietuvą į nepriklausomybę, ir kiti, naujai atsiradę, aktyviai ir energingai sprendžia klausimus, vienaip ar kitaip susijusius su savo, o neretai ir su tų pačių „didžiosios bangos“ sukurtų asmenybių, interesais.

Jie, reikalui esant (o toks visada yra), pabūna dosniais mecenatais, o už tai juk reikia atsidėkoti ar atidirbti. Tuo tarpu tautos reikalai yra ne tik nustumti, bet ir visai užmiršti, dūla kažkur paskutiniajame rašomojo stalo stalčiuje.

Tie įstatymai, kurie išvysta dienos šviesą, dažniausiai yra tik reikalingų reformų ar pagerinimų imitacija, paviršutiniškas skylių užmaskavimas, kuris vėliau parodo, kad buvo naudingas ne tautai, o išskirtiniems žmonėms.

Kas rūpinasi sunkiai ar vidutiniškai besiverčiančių dirbančiųjų sluoksniu ir jų socialiniu gyvenimu bei apsauga? Darbo vietų paklausa ženkliai viršija pasiūlą, konkurencija didžiulė. O ir gavus darbą, jo kokybe pasigirti negalima – dirbi daug, gauni mažai.

Bet čia vėl trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Galvoti apie užtarnautą poilsį – senatvę ir pensiją – darosi baugu. Gausiu aš tą pensiją ar negausiu, – va čia tai klausimas? Tie, kuriems šis „malonus laikas“ dar tolokai, kažkur už horizonto, į visa tai žvelgia kiek lengviau, tačiau ir jiems susirūpinimo nestinga.

Kiek geresnė situacija yra tų, kuriems iki pensijos teliko metai, du ar vos keli mėnesiai. Pensinio amžiaus ir užtarnauto poilsio tolinimas atrodo lyg pasityčiojimas iš žmonių. Gal ir šiurkščiai nuskambės, bet einama link to, jog dalis dirbančiųjų, belaukdami tos senatvės ir pensijos, numirtų savo darbo vietose.

Tuomet juk daliai žmonių nereikės mokėti. Įdomus taupymo būdas. Palankiausias variantas, rodos, yra jau sulaukusiųjų savo užtarnauto poilsio. Nieko neveiki, ir džiaugiesi gyvenimu. Tik yra vienas mažas rūpestėlis – kosminiai mokesčiai ir pirmo būtinumo prekių kainos.

Medicininis aptarnavimas irgi vertas užuojautos. Negana to, kad moki mokesčius valstybei į didįjį iždą, papildomai dar reikia susimokėti už paslaugėles poliklinikoje ir ligoninėje: oficialiai ar neoficialiai.

Žinoma, niekas neverčia mokėti, bet jei nori gyventi ir išvengti „pjovėjos“ vizito, susimokėsi. Apie drambliškas vaistų kainas net kalbėti nesinori. Visgi vaistinių devynios galybės, o vaistai spalvoti, įpakuoti į įmantrias, puošnias pakuotes tarytum prekybos centre akį viliojantis pasirinkimas. Tarsi duona kasdieninė. Sveikata tapo komercija.

Kultūrinis gyvenimas – teatras, opera, baletas, koncertai – yra pakankamai aukšto lygio. Lietuvos aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai, rašytojai yra visaverčiai varžovai su užsienio šalių menininkais ir gali puikiai atstovauti Lietuvai.

Tas pats pasakytina ir apie sportininkus. Tačiau viskas palikta savieigai: kaip nori, taip išgyvenk. Jeigu uždirbi, tuomet gali sau leisti tobulinti, lavinti ir šviesti savo sielą. Viskas priklauso nuo materialinės gerovės, jei ji skurdi, vadinasi, kultūrinis gyvenimas tik svajonėse prieš miegą.

Socialinio ir ekonominio stabilumo stoka verčia gyventojus ieškoti vietos po svetimų valstybių saule. Ši problema skaudžiai paliečia kiekvieną iš mūsų ir neigiamai atsiliepia Lietuvai. Ne tik protų nutekėjimas, bet ir tautiečių praradimas yra didelis smūgis.

O Lietuvos vardas Europoje skamba ir aidi ne iš maloniosios pusės: jis žeminamas, sutryptas, sulygintas su žemėmis, apipiltas purvais. Kaip apmaudu, kad kadaise Lietuva turėjo gerą, pagarbos vertą vardą. Migracijos takai jau plačiai numinti ir įminti. Jeigu motina virto pamote, nesirūpinančia savo vaikais ir lengva ranka jų išsižadančia, tai ir takai, o turbūt ir visi keliai, taps magistralėmis.

Ar čia tas išsvajotas geresnis gyvenimas, už kurį kovota, siekta laisvės ir nepriklausomybės? Ar tie, kurie stovėjo Baltijos kelyje ir dalyvavo sausio 13-osios įvykiuose yra patenkinti šiandienine Lietuva ir vis dar pakartotų tuos herojiškus žygius? Kiek šiandien yra tų, kurie nuoširdžiai didžiuojasi Lietuva, lietuvių kalba ir tuo, kad yra lietuviai?

Sunki nereikalingumo našta, XXI-ojo amžiaus baudžiava ir vis didėjantis atotrūkis tarp skurdo ir prabangos pražudė patriotizmo jausmus ir meilę Tėvynei. Kažkas pasakė, kad Tėvynę reikia mylėti tokią, kokia ji yra. Galbūt, bet jeigu pati Tėvynė mūsų nemyli ir nesirūpina?

Juk dvasiniais tikslais vedinas žmogus sotus nebus. Kita vertus, jų laikytis būtų sunku, ypač kai kiti elgiasi visiškai atvirkščiai nei turėtų būti. Svarbiausia žmogaus gyvybės sąlyga yra materialinė gerovė, jeigu jos nėra, nebus ir meilės Tėvynei.

Todėl teks daug ir sunkiai dirbti, nes prieš akis laukia rimta užduotis – sugrąžinti tikėjimą savo šalimi ir Tėvyne. Ar tai pavyks, priklausys nuo visų tautininkų bei kitų tautiškai bei pilietiškai nusiteikusių asmenų, kuriems rūpi Lietuvos ateitis, valios ir pastangų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Padegimas. Lietuva rizikuoja prarasti gyvybę
  2. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  3. G.Songaila. Naujasis interfrontas prieš lietuvių kultūrą
  4. G.Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)
  5. V.V. Landsbergis. Kaip gerai, kad
  6. R.Kupčinskas. Mūsų likimas – Lietuva
  7. Lietuva – Indija – Lietuva
  8. G.Songaila: Kol vadovauja A.Kubilius ir jo aplinka, tautinės vertybės bus tik manipuliacija TS-LKD rinkėjais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Valdas says:
    12 metų ago

    Lietuva gali būti stipri galinga įtakinga valstybė. Tikiu tuom.
    Tereik tik, kad tautininkai išmanytų apie ūkį. Daugiau kalbėtų apie tai ir veiktų.
    Anglijos ūkio pavyzdys (2011 kovas).

    Kilogramas cukraus Anglijos parduotuvėse kainuoja
    68 pensai (2 litai 64 centai)

    Litras pieno Anglijos parduotuvėse kainuoja
    55 pensai (2 litai 14 centų).

    Kilogramas miltų Anglijos parduotuvėje kainuoja
    52 pensai (2 litai 2 centai)
    Kai …
    Litras dyzelino Anglijos (BP) kolonėlėse kainuoja
    £1.43 (5 litai 56 centai)
    O …
    Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) Anglijoje yra
    £622.92 mėnesiui (2 423 litai).
    Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (MNPD)
    ž m o g u i Anglijoje (2011 – 2012 metams):
    £7,475.00 (apie 29 000 litų)

    Ūkiška užduotis (man ir) tautininkams:
    MNPD žmogaus veiklai Lietuvoje 30 000 litų.

    Kai tautininkai žinos sprendimą, Lietuva bus galingiausia valstybė (vidurio Europoje).
    Tinkama žmogui gyventi.

    Atsakyti
  2. savas says:
    12 metų ago

    Mažiau verkšlenkim,daugiau dirbkim.Kurkim patys,nelaukim,kad kas nors,ką nors duos.Ir viskas bus gerai,aš tuo tikiu ir tikėsiu amžinai.Kas jau toki turtingi ir laimingi pabėgia iš CCCP?,gal truputį estai,bet jie nerinko20m. komunistų.Viskas susitvarkys,kai mažiau bėdavosim,o patys ką nors duosim savo LIETUVAI,gal pradžiai nors nueikim į rinkimus.
    p.s.AR GALI PESIMISTAS BŪTI LAIMINGAS?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dalia Urbanavičienė | Asmeninė nuotrauka

D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis

2023 03 27
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo sesija. Deputatai plenarinių posėdžių salėje posėdžio metu. Stovi deputatai (iš kairės) Romualdas Ozolas ir Justinas Marcinkevičius,Vilnius, 1989 12 | LCVA, J. Juknevičiaus nuotr.

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (III)

2023 03 14
Sąjūdžio pradininkai išteisinti

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (II)

2023 03 12
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023

2023 03 11
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams

2023 03 10
Plk. lt. Linas Idzelis | asmeninė nuotr.

Pulkininkas Linas Idzelis: Tėvynė pati neapsigins, o priešai patys po žeme nesulįs

2023 03 07
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje

2023 03 28
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė Žydrūno Bartkaus atleidimui

2023 03 28
vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

VRK vadovė traukiasi iš pareigų

2023 03 28
R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragino mažinti regioninę nelygybę

2023 03 28
Algirdas Stončaitis | lrs.lt, D. Janučio nuotr.
Lietuvoje

A. Stončaitis lieka vadovauti Seimo komisijai

2023 03 28
Išmoka | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Didėja išmokos buvusiem kūrybiniams darbuotojams

2023 03 28
Miškas | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Pratęstas terminas vietoj žemės rinktis mišką

2023 03 28
Elektromobilių krovimo stotelė | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune bus įrengta per 150 įkrovimo stotelių

2023 03 28
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kundrotui apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kurioje pasaulio apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
  • Seimas pritarė Žydrūno Bartkaus atleidimui
  • VRK vadovė traukiasi iš pareigų
  • Prezidentas ragino mažinti regioninę nelygybę
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 03 27
1
Dalia Urbanavičienė | Asmeninė nuotrauka

Etninės kultūros valstybinės globos įstatymo preambulė: Lietuvos Respublikos Seimas, suvokdamas, kad etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė,...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 17
14
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šis straipsnis – ankstesnės publikacijos tęsinys: joje svarstyta vizija tautininkams rinkimų pamokų kontekste. Po šios publikacijos pasirodė įvairių komentarų, išsakyta...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kundrotui apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kurioje pasaulio apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • straipsnelio pavadinimas apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
Kitas straipsnis
Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

A.Butkus. „Aš nekaltas - mane išprovokavo!“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai