A.Aleksandravičius. Kodėl Lietuva yra gera valstybė (52)

Arnas Aleksandravičius

Arnas Aleksandravičius

Turbūt jau seniai nepasitaikė tokios nuostabios dienos, kad neišgirsčiau ar neperskaityčiau ko nors baisaus apie mūsų šalį; juk ir Jums nuolat tenka klausytis šio purvo. Dar įdomiau, kad jį ant savęs pila patys lietuviai, tad lyg ir nebelieka ko kaltinti… Esame, kokie esame? Kokia tauta, tokia ir valdžia? Bananų respublika, trečiojo pasaulio šalis? Kubilistanas?

Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad ilgalaikė krizė mūsų smegenyse ir sielose savo mastais šimtus kartų lenkia jau įveiktą ekonominę. Iš sovietmečio atsineštą arba tiesiog iš nuolat burbančių tėvų paveldėtą pesimizmą, nepilnavertiškumo jausmą, nuolatinį nusivylimą viskuo, kas sava, didelė dalis mūsiškių nusineš į kapus, nes nėra lengva išrauti tokias piktžoles.

Dėl to ir nusprendžiau parašyti šį tekstą, pamaniau, sudėliosiu viską į lentynėles bent sau, o jei pasiseks – dar gal ir tiems, kuriems tai irgi svarbu, kuriems Lietuvoje gyventi tinka ir patinka, bet vis tiek norisi statistikos ir faktų, juk šiuos dalykus žinoti įdomu. Naivu tikėtis, kad imsiu ir pakeisiu purviną siaurapročio nuomonę apie jo Tėvynę. Jis vis tiek galvos, kad čia viskas suklastota ir nieko nereiškia, o iš tikrųjų Lietuvoje tėra vien skurdas, savižudybės, avarijos ir vagys. Užtat jaučiu pareigą dalintis informacija, todėl taip ir padarysiu. Pateiksiu tik pakankamai neseniai publikuotus duomenis, kad išvengčiau galimo nukrypimo nuo šių dienų realybės.

Pradėkime nuo ekonomikos – apie ją, deja, nuolat kalbame daugiausiai. Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ lapkritį paskelbė, kad vidutinis ES valstybių ekonomikos augimas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo 0,2 procento. Lietuvos ūkis šį laikotarpį paaugo 1,3 procento – beveik septynis kartus daugiau. Šiuo metu „Eurostat“ interneto svetainėje nurodytas jau visų 2011 metų bendras ES ekonomikos augimas – 1,6 procento, Lietuvos – 6,1 procento (2-oji vieta visoje sąjungoje). Šaltinis yra čia.

Lietuvos BVP per dešimtmetį padvigubėjo. Štai, kokiu greičiu jis kyla: Lietuvos BVP augimas

Vien per pastaruosius dešimt metų Lietuvos eksportas išaugo daugiau nei penkis kartus: Eksporto augimas

Tiesioginių užsienio investicijų augimas taip pat vyko šuoliais: Tiesioginių užsienio investicijų augimas

Dar vienas aspektas – ekonomikos laisvė. Pagal „The Heritage Foundation“ ir „The Wall Street Journal“ parengtą 2012 metų ekonominės laisvės indeksą Lietuva pasaulyje užima 23 vietą. Mūsų šaliai už nugaros – Vokietija, Prancūzija, Italija ir kitos išsivysčiusios valstybės, apie kurias runkelizmo pasekėjai svajoja su ašaromis akyse. Reitingo šaltinis yra čia.

Nuo mūsų valstybės skolos vienam Lietuvos gyventojui tenkanti dalis – 3,7 tūkstančio JAV dolerių. Šiuo rodikliu mes lenkiame beveik visas Vakarų valstybes. Palyginimui – vienam JAV gyventojui tenkanti valstybės skolos dalis yra 29 tūkstančiai, britui – 26,5 tūkstančio, graikui – 34,1 tūkstančio JAV dolerių. Neįtikėtina, bet vienam japonui tenka daugiau nei 83 tūkstančiai dolerių skolos. Šaltinis yra čia. Štai kaip skolų situacija atrodo žemėlapyje: Valstybių skolos

Pamirškime ekonominius ir finansinius rodiklius, ne vien iš jų statoma gerovė. Lapkričio pradžioje pasirodė ir Jungtinių Tautų vystymo programos pranešimas, kasmet skelbiantis Žmogaus raidos indeksą pagal valstybių išsivystymo lygį. Lietuva jame ir vėl pakilo aukštyn, užimdama 40 vietą bei pirmą kartą patekdama tarp itin aukšto išsivystymo valstybių. Šaltinis yra čia (PDF).

Rudenį paskelbtame Gerovės indekse Lietuvai teko 44 vieta. Nors ši vieta pakankamai aukšta, bet stebina ir kartu erzina tai, kad net indekso sudarytojai pripažino, jog gyvenimo Lietuvoje kokybę griauna „perdėtas pesimizmas“, o ne reali situacija, ir, jei ne tai, vieta galėjo/turėjo būti aukštesnė. Anot jų, Lietuvos ūkis sparčiai auga, bet gyventojai vis tiek yra nepatenkinti šalies ekonomika; komunikacijų infrastruktūra Lietuvoje yra išvystyta geriau nei daugumoje kitų šalių (itin greitas internetas bei mobiliojo ryšio naudojimas), verslo įkūrimo kaštai maži, bet lietuviai vis tiek mano, kad sąlygos verslui yra blogos; pagal švietimo situaciją Lietuva užėmė 31 vietą, bet gyventojai švietimo sistemą laiko prasta; sveikatos apsaugos sistema yra adekvati, o valstybės saugumui nėra didelių pavojų, bet Lietuviai vis tiek jaučiasi visomis prasmėmis nesaugūs. Tai – ne mano nuomonė, o tyrimą atlikusio Londono „Legatum“ instituto išvados. Ką čia ir bepridurti?.. Šaltinis yra čia.

Spaudos laisvės indeksas 2011 metams dar nėra sudarytas, tačiau galime pažvelgti į kitų metų rodiklius. 2009 metais jame užėmėme garbingą 10 vietą, 2010 metais kartu su Danija ir Japonija pasidalinome 12 vietą. Neatrodytų, kad 2011 metais žiniasklaidos situacija mūsų šalyje smarkiai keitėsi; su nekantrumu lauksiu reitingo ir šiemet. Šaltinis yra čia.

Lietuvos interneto greitis yra trečioje vietoje pasaulyje, o Vilnius šioje srityje yra antras iš visų pasaulio miestų. Įdomu, kad dar gruodžio pabaigoje tikrinant šiuos duomenis Lietuva buvo greičiausią internetą pasaulyje turinti šalis, o Vilnius – greičiausią internetą turintis pasaulio miestas. Kiek gaila, bet iš esmės juk ir dabar situacija, švelniai tariant, yra puiki. Šaltinis čia. Pirmaujame lazerių pramonėje. Šaltinis čia. Lietuva yra pirmoje vietoje pagal ES lėšų panaudojimą. Šaltinis čia. Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge esame 44 vietoje. Šaltinis čia.

Galima vardyti vienokius ar kitokius Lietuvos pasiekimus iki kol pasieksime katarsį ar net išganymą, bet jie visi vis tiek yra tik stiklas. Vargu ar galime jais iš tiesų išmatuoti, kaipgi čia gyvename. Tikrasis matas esame mes patys; tai, kad tiek žmonių nesigėdija prakeikti savo Tėvynės, kuri iš tiesų yra visai padori šalis, rodo, kad kažkas negero su mumis vyksta.

Vis dėlto tai neturėtų trukti ilgai – tie, kuriems koktu čia sėdėti, anksčiau ar vėliau iš Lietuvos išvažiuos, o kiti susiprotės, kad verkšlenimas be pastangų jokių rezultatų neatneša. Kuo toliau, tuo labiau imama suprasti, kad tai, ko sieki, teks pasiimti pačiam, kad niekas pagal paskyrą baldo ar automobilio nesuteiks, kad norint sulaukti teisingumo, derėtų teisingai elgtis ir pačiam, o prieš skundžiantis korumpuota valdžia – pačiam neduoti ir neimti kyšio. Kai tai suvokiama, imama stengtis, o ne verkšlenti.

Kalbant bendrais bruožais, Lietuva yra išsivysčiusi demokratinė valstybė, gerbianti žmogaus teises ir laisves, esanti Europos Sąjungos ir NATO pilnateisė narė. Tokį kelią nuėjome neįtikėtinai greitai – juk vos prieš du dešimtmečius dar buvome pragariškos totalitarinės sistemos dalimi. Ne tik dabartis, bet ir ateitis yra mūsų rankose; sukursime tokią valstybę, kokią norėsime, nes tai yra demokratinė visų mūsų galia. Lietuva bus tik tokia, kokiai jai leisime tapti. Argi ne nuostabus dalykas yra ši galimybė?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *