Kompiuterio „dovanos“ žmonėms – akių bėdos

Frazės, jog žmonės vieni su kitais galės bendrauti, keistis informacija čia ir dabar, būdami skirtingose žemės pusrutulio pusėse, autorius prieš kelis šimtus metų, ko gero, būtų skardžiai išjuoktas. Tokie technologiniai išradimai kaip telegrafas ar telefonas, daugeliui įrodė, jog tai gana realu. Atsiradus kompiuteriui, abejonės, ar ši mintis įgyvendinama, visiškai išsisklaidė. Nors pastarajai informacinei technologijai esame dėkingi už patogesnį ir įdomesnį gyvenimą, ji mums padovanojo įvairių sveikatos sutrikimų. Anot medikų, labiausiai dėl kompiuterio kenčia akys.

Kaip teigia optometrijos specialistė Vilma Gražulytė, šiandien turbūt būtų sunku rasti kompiuteriu dirbantį žmogų, kuris nesiskųstu nuolatiniu ar pasikartojančiu akių nuovargiu, skausmu, paraudimu, sausumo pojūčiu, mirgėjimu, ryškumo sumažėjimu. Šie simptomai gali atsirasti net ir po poros valandų įtemto darbo kompiuteriu. Dirbant daugiau nei 6 valandas, minėtus simptomus pajunta beveik visi.

„Akys pavargsta dėl to, jog ilgą laiką įtemptai žiūrime į smulkius objektus: ekrane mirgančias raides, skaičius. Akių sausumas akis pradeda varginti tada, kai susikaupę ilgai žiūrime į vieną tašką ir pamirštame mirksėti. Mirksėjimas akiai reikalingas dėl to, kad ši pasidengtų ašarų plėvele, kuri akių rageną apsaugo nuo išdžiūvimo, sudirginimo ir dėl to kylančio diskomforto“, – pasakoja V. Gražulytė.

Anot optometrijos specialistės, akių nuovargio simptomais derėtų laikyti sulėtėjusį regos fokusavimą nuo artimų objektų į tolimus ir atvirkščiai, taip pat besiliejantį vaizdą, „smėlio“ pojūtį, skausmą judinant akis, galvos skausmą. Kad akys išsausėjo, išduoda paraudimas, deginimas, perštėjimas, jausmas, tarsi į jas kas nors būtų įstrigdinęs svetimkūnį. Sausos akys taip pat gali pradėti ašaroti, nebetoleruoti kontaktinių lęšių.

Vaistininkė Zita Janušauskienė teigia, jog kone pusė visų klientų skundžiasi paraudusiomis, pavargusiomis, perštinčiomis akimis.

„Akių sausumą, jautrumą šviesai dažniau jaučia jaunesni nei 40 metų žmonės. Vyresni susiduria su ašarojimo simptomu. Kalbant bendrai, dauguma užsukusiųjų teiraujasi vienokių ar kitokių priemonių regėjimui pagerinti, prašo patarimų. Sausio mėnesį skiriame akių sveikatai, regėjimo profilaktikai. Jau sulaukėme gausaus būrio žmonių, kurie pageidavo nemokamai pasikonsultuoti su okulistais, aptarti jiems rūpimus klausimus, atlikti įvairių tyrimų, taip pat pigiau įsigyti vitaminų ir maisto papildų, skirtų akims“, – pasakoja Z. Janušauskienė.

Vaistininkės tvirtinimu, daugumai pasikonsultuoti panorusių žmonių gydytojai nustatė nuolatinį akių nuovargį, sausų akių sindromą, padėjo pasirinkti tinkamas priemones šiems sutrikimams gydyti.

V. Gražulytė įsitikinusi, jog dirbantiesiems kompiuteriu meškos paslaugą daro ne tik didelis darbo krūvis, bet ir dirbtinis apšvietimas, netinkamas atstumas nuo monitoriaus.

„Pastarasis, jei monitoriaus įstrižainė 15 colių, turėtų būti ne mažesnis nei 60–70 centimetrų. Kuo monitorius didesnis, tuo atstumas taip pat turėtų būti didesnis. Patartina, kad monitorius būtų šiek tiek žemiau akių lygio, tada akys mažiau pavargs, ne taip džius. Norint apsaugoti akis nuo nuovargio, dirbti kompiuteriu derėtų kaip įmanoma trumpiau (be pertraukos ne ilgiau valandos). Labai svarbu daryti reguliarias pertraukėles – maždaug kas 20 minučių leisti akims 20–30 sekundžių pailsėti: dažniau pamirksėti, nepasukant galvos pažiūrėti į skirtingas puses, užsimerkti ir pamasažuoti akių vokus“, – pataria optometrijos specialistė.

Pasak jos, dirbant kompiuteriu akis sausina ir ant ekrano susikaupusios įsielektrinusios dulkės, todėl pastarąjį būtina reguliariai nušluostyti.

Vaistininkė Z. Janušauskienė priduria, jog pavargusioms akims labai sveika vėsūs kompresai – juos drąsiai galima daryti kiekvieną vakarą (kompresą ant akių vokų derėtų laikyti maždaug 10 minučių). Svarbu kokybiškai ir pakankamai miegoti, vartoti vitamino A, kuris laikomas gražių ir sveikų akių šaltiniu. Akių sausumą slopina, jo išvengti padeda dirbtinės ašaros.