Lenkijos įstatymo nuostata išduoti lenko kortą tik tiems lenkams, kurie gyvena buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, yra grynas nesusipratimas, kurį Lenkija turėtų ištaisyti. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, pirmadienį viešėjęs Šalčininkuose.
„Žinoma, kai kurios nuostatos teisininkams kelia kai kurių abejonių. Kaip ir sakykim, man, kaip Lietuvos piliečiui, kelia tam tikrą nuostabą ta nuostata, kad pati lenkų kortos veikimo teritorija apima Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių teritoriją, nors tai yra ganėtinai sunkiai paaiškinama. Aiškaus ir įtikinamo paaiškinimo, kodėl taip buvo, aš nerandu“, – teigė A. Ažubalis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos tarybos posėdyje A. Ažubalio partietis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis paragino sugrįžti prie teisinio lenko kortos įvertinimo. Jis siūlė pasiteirauti Konstitucinio Teismo, ar lenko kortą turintis asmuo gali dirbti tarnyboje, kurioje reikia prisiekti Lietuvai.
„Aš manau, kad pirmiausia į tai turėtų atsakyti teisininkai ir tik teisininkai. Tie, kurie mato tam tikrą neatitikimą vienu ar kitu atžvilgiu. Man, kaip politikui, nerimą kelia vienas dalykas, ką aš jau ir minėjau“, – savo ruožtu teigia A. Ažubalis.
„Aš manau, kad tai yra nesusipratimas, kalbu apie Baltijos valstybes, Lietuvą. Tikiuosi, Lenkija ras savyje jėgų ir supratimo ištaisyti šį teisės aktą“, – pridūrė ministras.
DELFI primena, kad, kai kurių teisininkų nuomone, lenkų kortos išdavimas buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje gyvenantiems lenkams nepagrįstai traktuoja Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes buvus teisėta SSRS dalimi.
Reklama
Susiję straipsniai:
- V.Landsbergis paragino partijos bendražygius vėl siekti Lenko kortos teisinio įvertinimo
- A.Ažubalis apie santykius su Lenkija: mums nereikia „vyresniojo brolio“
- Seimas nepriėmė kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl Lenkų kortos
- A.Ažubalis: Rusija neturėtų dangstyti golovatovų ir lugovojų
- Seime paminėtas Lietuvos atkurtos Nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-metis
- Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečio proga URM surengs diskusija
- A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
- Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
- Europos Parlamente paminėtas Baltijos šalių kelio į laisvę dvidešimtmetis
- V. Landsbergis: Lietuvos ir Rusijos perspektyvos prieš 20 metų
- R.Maceikianiecas: Vilnius ir Šalčininkai – Lietuvoje, bet tartum ne visai
- Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
- 10 Lietuvos europarlamentarų kviečia R.Sikorskį bendradarbiauti
- S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
- V. Landsbergis. Nelygios mažumos
- Baltijos valstybių Prezidentai aptarė bendrus veiksmus stiprinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir saugumą
- V.Landsbergis. „Faina“ turėti berniuką mušimui
- R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
- Baltijos šalių prezidentai sutarė kartu siekti energetinio saugumo
- Č. Iškauskas. L. Zeligowskio anūkai – vėl ant balto žirgo
- V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
- A. Lapinskas. Lietuva-Lenkija: jokių tarpvalstybinių kivirčų nėra
- A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
- LRT savaitės atgarsiai: kokie bus santykiai su lenkais – amžinas konfliktas ar kultūringas dialogas
- Ž.Makauskienė. Kodėl lietuviai šipina lenkus?
- M.Viernikovska. Lenkų skansenas Lietuvoje
- V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų
- V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
- A.Čaplikas. Lenkija tęsia dviveidišką politiką
- J.Vidackis. Dėl ko jaučiame nuoskaudą Vilniui
Parašykite komentarą