Lenkijos įstatymo nuostata išduoti lenko kortą tik tiems lenkams, kurie gyvena buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, yra grynas nesusipratimas, kurį Lenkija turėtų ištaisyti. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, pirmadienį viešėjęs Šalčininkuose.
„Žinoma, kai kurios nuostatos teisininkams kelia kai kurių abejonių. Kaip ir sakykim, man, kaip Lietuvos piliečiui, kelia tam tikrą nuostabą ta nuostata, kad pati lenkų kortos veikimo teritorija apima Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių teritoriją, nors tai yra ganėtinai sunkiai paaiškinama. Aiškaus ir įtikinamo paaiškinimo, kodėl taip buvo, aš nerandu“, – teigė A. Ažubalis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos tarybos posėdyje A. Ažubalio partietis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis paragino sugrįžti prie teisinio lenko kortos įvertinimo. Jis siūlė pasiteirauti Konstitucinio Teismo, ar lenko kortą turintis asmuo gali dirbti tarnyboje, kurioje reikia prisiekti Lietuvai.
„Aš manau, kad pirmiausia į tai turėtų atsakyti teisininkai ir tik teisininkai. Tie, kurie mato tam tikrą neatitikimą vienu ar kitu atžvilgiu. Man, kaip politikui, nerimą kelia vienas dalykas, ką aš jau ir minėjau“, – savo ruožtu teigia A. Ažubalis.
„Aš manau, kad tai yra nesusipratimas, kalbu apie Baltijos valstybes, Lietuvą. Tikiuosi, Lenkija ras savyje jėgų ir supratimo ištaisyti šį teisės aktą“, – pridūrė ministras.
DELFI primena, kad, kai kurių teisininkų nuomone, lenkų kortos išdavimas buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje gyvenantiems lenkams nepagrįstai traktuoja Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes buvus teisėta SSRS dalimi.
Susiję straipsniai:
- V.Landsbergis paragino partijos bendražygius vėl siekti Lenko kortos teisinio įvertinimo
- Seimas nepriėmė kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl Lenkų kortos
- A.Ažubalis apie santykius su Lenkija: mums nereikia „vyresniojo brolio“
- A.Ažubalis: Rusija neturėtų dangstyti golovatovų ir lugovojų
- A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
- Seime paminėtas Lietuvos atkurtos Nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-metis
- Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
- 10 Lietuvos europarlamentarų kviečia R.Sikorskį bendradarbiauti
- V. Landsbergis: Lietuvos ir Rusijos perspektyvos prieš 20 metų
- S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
- Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečio proga URM surengs diskusija
- Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
- V.Landsbergis. „Faina“ turėti berniuką mušimui
- R.Maceikianiecas: Vilnius ir Šalčininkai – Lietuvoje, bet tartum ne visai
Man atrodo, kad pati Lietuva turėtų rasti savyje jėgų ir supratimo ir užbaigtų visas tas lenkiškas balalaikas. Še tau boba devintinę .Andriau gal kokių drignių busi apsivalges , jei tikiesi iš lenkų supratimo.
pagal aukščiausiųjų apsisprendimą, noras parodyti, kad TS- LKD tą problemą sprendžia, o ne Tautininkai.
Kaip rašo Delfi: Tačiau Ažubalis neslėpė, kad gatvių rašybos klausimu gali būti tam tikrų pakeitimų, bet, kiek užtruks juos priimti, prognozuoti nedrįso.
dar ir V. Laučius pasijuto lietuvis besąs. Deja realių žingsnių nėra.