Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Z. Zinkevičius. Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis

Zigmas Zinkevičius, Laikraštis „Voruta“
2011 07 25 06:27
22
0
SHARES
Z. Zinkevičius. Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius

Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį.

Prisiminkime carinės Rusijos draudimą vartoti įprastines lietuvių raides, keisti jas rusiškomis. Tada carinis valstybės sekretorius N.Miliutinas rašė generalgubernatoriui M.Muravjovui: „Ką pradėjo kardas, tai dabar užbaigs raidės“.Akivaizdi analogija; gen. Želigovskis pradėjo kardu Vilniaus krašto pavergimą, dabartiniai lenkintojai nori jo darbą užbaigti raidėmis. Maža to, siekia, kad tai atliktų patys lietuviai.

Vietoj pavardžių Vainavičius, Vainauskas parašius lenkiškai Wojnowicz, Wojnowski, jų lietuvišką kilmę pajėgs nustatyti tik vardyno specialistas. Šiaip jau visuomenei jos atrodys esančios lenkų kilmės (plg. lnk.wojna ‘karas’ – su šiuo žodžiu iš tikrųjų jos neturi visiškai nieko bendro), o tų pavardžių turėtojai – ‘tikri lenkai’. Arba imkime lenkakalbio Vilnijos gyventojo pavardę Kiškel, kuri dar primena lietuvišką originalą Kiškelis. Bet ją parašius lenkiškai Kiszkiello – jau visai kas kita: tikras lenkas! Plg. pavardes Gervelė (iš Gervė) ir Gierwiello, Vabalevičius (iš Vabalas) ir Wobolewicz, Žvirbliauskas (iš Žvirblis) ir Žwirblewski.

Užsieniečių ir Lietuvos piliečių pavardės skirtingai traktuotinos. Užsieniečių, vartojančių lotynų abėcėlės pagrindu sudarytą rašybą, pavardes priimta rašyti originalo kalba. Taip daroma bemaž visame pasaulyje. Išimtis sudaro tik tam tikri atvejai: grožinė literatūra, ypač skirta vaikams, kai norima nurodyti apytikrį pavardės tarimą, ir kt. Tų atvejų parinkimas neretai sukelia ginčus, atsiranda kai kurių nesutarimų, kartais nelengvai pašalinamų. Tačiau visa tai nepaneigia paties principo: pateikti užsieniečių pavardes originalo rašmenimis.

Lietuvos kitakalbių piliečių pavardes priimta rašyti lietuviškomis raidėmis pagal tarimą. Analogiškai daroma daugelyje pasaulio šalių, be kita ko, ir Lenkijoje. Reikalavimas daryti lenkakalbiams Lietuvos piliečiams išimtį smerktinas, juolab, kad tuo siekiama nešvarių tikslų.

Lenkakalbių gyventojų pavardžių rašymas pagal tarimą neprieštarauja Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarčiai, kurioje yra numatyta teisė rašyti pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Tokį pavardžių rašymą 1999 m. spalio 21 d. aprobavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas. Jį pripažino nepažeidžiančiu Europos Sąjungos teisės aktų ir šios Sąjungos Teisingumo Teismas (2011 m. gegužės 12 d.). Priešingai elgdamiesi ir pataikaudami lenkams įžeistume kitas Lietuvos tautines mažumas, jas diskriminuotume. Tuo atveju jos irgi imtų reikalauti savo pavardžių rašybos keitimo. Tektų lietuvių abėcėlę papildyti daugybe svetimų raidžių (jų būtų daugiau negu lietuviškų), tą abėcėlę, kurią mūsų protėviai atkakliai gynė nuo okupantų užmačių ne vieną šimtmetį, nepabūgę net Sibiro. Ją gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri gali būti keičiama tik visos tautos referendumu, bet ne vieno kurio valdininko sumanymu. Daryti lenkakalbiams kokį nors išskirtinumą nėra jokio pagrindo, ypač turint omenyje lietuvišką jų pavardžių kilmę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalaujama lenkiškomis raidėmis rašyti pavardes tų žmonių, kurie buvo gen. Želigovskio okupuoti. Jie vartoja iš esmės tas pačias pavardes, kurios turimos visoje Lietuvoje, tik okupanto labiau sulenkintos.

Reikia neišleisti iš akių tų sunkumų, kurie neišvengiamai iškiltų nustatant, kurią pavardę reikia rašyti lenkiškai, kurią – lietuviškai. Remtis okupacinės valdžios išduotais dokumentais būtų neetiška, nes tos valdžios laikotarpiu visų okupuoto krašto gyventojų pavardės, nežiūrint jų tautybės, net pačios lietuviškiausios, buvo rašomos tik lenkiškomis raidėmis.

Dar reikia atsižvelgti į lietuvių kalbos specifiką, reikalaujančią rišliame tekste vartoti pavardes su galūnėmis. Plg. frazę Oksztul nuskriaudė Brądul – neaišku, kas ką nuskriaudė: Bradulis Aukštulį ar atvirkščiai. Rašant lenkiškomis raidėmis be galūnių dviprasmybės būtų neišvengiamos. Kaip tuo atveju dirbs policija?

Lenkų reikalavimas keliamas neetišku būdu, nevengiant net šantažo. Esą Lietuva yra įsipareigojusi savo piliečių lenkų pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis. Tačiau iš tikrųjų tokio įsipareigojimo niekada nebuvo, nebent koks pareigūnas jį padarė savavališkai, niekieno neįgaliotas.

Lenkai reikaluja sulenkintus lietuviškus gyvenviečių pavadinimus, kaip ir pavardes, laikyti oficialiais ir vartoti šalia lietuviškųjų. Pavyzdžiui, šalia Šalčininkai (pavadinimas nuo upės Šalčia) – dar ir Soleczniki, nors tai tėra lietuviško tarminio pavadinimo Salčnykai iškraipyta forma. Sunkiai lenkui tariamoje priebalsių samplaikoje lčn įspraudė balsį e; žodžio pradžios š- pakeitė s– pagal sanytkį lie. šienas: lnk. siano. visa tai atsispindi lenkų kalba rašytuose Lietuvos istoriniuose šaltiniuose. Pateikiama tariamai lenkiško vietovardžio chronologinė evoliucija: Šalčnyka i= Szolczniki ® Solczniki ® Seleczniki.

Tokį reikalavimą lenkai pateisina tuo, kad esą jie Punsko lietuviams leidžia šalia lenkiškų pavadinimų vienur kitur iškabose įrašyti ir kaimo lietuvišką pavadinimą. Bet tai nevykęs pasiteisinimas. Juk tiek Vilnijoje, tiek ir Punsko apylinkėse lietuviški gyvenviečių pavadinimai yra pirmykščiai, tikrieji, o lenkiškieji – tai tik lietuviškų pavadinimų sulenkintos, taigi iškraipytos formos. Tai rodo kad ir šie keli pavyzdžiai: pavadinimus Antakalnis (plg. sen. lie. anta ‘ant’ + kalnas), Paneriai (pa- + Neris). Punsko apylinkių Vidugiriai (girios vidurys) pavertė niekuo nereiškiančiais ir lenkų kalboje vienišais pavadinimais Antokol, Ponary, Widugiery. Lenkakalbiai gyventojai yra pripratę prie sulenkintų pavadinimų ir net neįtaria juos esant pirmykščių originalių lietuviškų pavadinimų iškraipymais.

Ką lenkai šiandien pasakytų, jeigu lietuviai praeityje būtų okupavę Lenkijos sostinę Krokuvą, ten sulietuvinę lenkiškus pavadinimus ir po to „kilniai“ sutiktų, kad lenkai vienur kitur iškabose įrašytų savuosius tikruosius pavadinimus?

Lietuvių ir lenkų nesutarimai tęsiasi jau daugiau negu 600 metų, nuo pat karaliaus Jogailos laikų. Vadinamasis abiejų tautų „broliavimasis“ visais laikais reiškėsi tik tarp perėjusių prie lenkų kalbos ir ilgainiui sulenkėjusių lietuvių ir tikrųjų lenkų. Nesulenkėję lietuviai kiek įstengdami vengė tokio pražūtingo „broliavimosi“.

„Broliško“ sugyvenimo rezultatai aiškiai matomi: Lenkija pasiglemžė didžiąją Lietuvos senosios valstybės dalį, keleriopai padidino savąją valstybę, o Lietuva atitinkamai kaskart vis mažėjo. Kartu išaugo ir lenkų tauta, o lietuvių tauta visai sunyko. Tokiam „broliavimuisi“ galą padarė lietuvių tautinis atgimimas XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje ir tautinės lietuvių valstybės sukūrimas. Tačiau jų recidyvos abiejų tautų bei valstybių santykiuose prasiveržia ir mūsų dienomis.

Siekdami polonizacinių tikslų Vilnijos lenkų pseudopatriotai griebiasi melo. Jie Vilnijos lenkakalbiams gyventojams dar neseniai tvirtino: tu žyli Polaki ot wiekow ‘čia nuo amžių gyveno lenkai’. Žinoma, tokiame tvirtinime yra ne daugiau tiesos, negu, sakysime, kvailuose samprotavimuose (jeigu tokių būtų), jog Krokuvoje autochtonai buvę lietuviai, o ne lenkai. Labiau išprusę lenkai greit įsitikino minėto tvirtinimo absurdiškumu. Tada imta įrodinėti, kaip tariami jų protėviai lenkai atsikėlė į Lietuvą: esą buvusi masinė jų migracija (tokios iš tikrųjų niekada nebuvo), savo protėvius ėmė kildinti iš belaisvių (maža garbė!), kurių iš tiesų daug parsivarydavo karingi senieji lietuviai. Žodžiu, iš kailio nėrėsi siekdami įrodyti savo lenkišką, bet ne lietuvišką (kuri iš tikrųjų yra akivaizdi) kilmę. Nenori būti palikuoniais tų garbingų žmonių, kurie sukūrė galingą valstybę, savo dydžiu kelis kartus pranokusią tuometinę Lenkiją, ir apgynė Europą nuo mongolų antplūdžio. Nesididžiuoja garbingu istoriniu paveldu, kaip darė Adomas Mickevičius ir keli lenkiškai rašę senosios Lietuvos valstybės piliečiai – Lietuvos patriotai.

Dabartiniams psiaudopatriotams nė motais, kad Vilnius ir Vilnija per visą savo ilgaamžę istoriją Lenkijos dalimi tebuvo tik mažiau negu du dešimtmečius. To jiems užtenka šį kraštą paskelbti esantį lenkišku.

Meluojama, kad dabar Lietuvoje slopinamas lenkiškas švietimas, nors iš tikrųjų jis niekur pasaulyje už Lenkijos ribų nėra pasiekęs tokio aukšto lygio kaip Lietuvoje: valstybės lėšomis išlaikoma 120 lenkiškų mokyklų (niekur taip pasaulyje nėra), veikia lenkiškas universitetas (!), labai gausi lenkiška spauda.

Veidmainiškai nurodinėjama lietuviams kaip sektiną pavyzdį darnius suomių ir švedų santykius, „užmirštama“ tai, kad praeityje švedai dominavo Suomijoje (kaip lenkai Lietuvoje), bet suomiams subrandinus poreikį kurti savo nepriklausomą valstybę, švedai suomių siekius pozityviai įvertino, juos suprato ir visapusiškai rėmė, priešingai negu darė lenkai, kurie, atvirkščiai, pradėjo karą prieš Lietuvą ir okupavo jos sostinę su trečdaliu Lietuvos Respublikos teritorijos. Taigi turime dvi visiškai skirtingas santykių rūšis.

Lenkai piktam išnaudoja lietuvių nepilnavertiškumo kompleksą, sukeltą žiaurios sovietinės okupacijos, kuris ryškus net valstybės vyrų elgesyje, kuomet šie, stipresniojo išbarti, tuoj puola atsiprašinėti. Jausdamiesi daug stipresni, lenkai verčia mūsų valstybės vyrus priimti sau palankius nutarimus, daryti neįvykdomus pažadus ir pan.

Nežiūrint praeityje patirtų nuoskaudų šiandien lietuviai su lenkais turėtų gražiai sugyventi. Bet tai būtų įmanoma tik abiejų tautų santykius grindžiant tiesa, o ne melu. Todėl negalima nepritarti Lenkijos intelektualų minčiai, išreikštai laiške jų užsienio reikalų ministrui Radislawui Sikorskiui 2011 m. gegužės pabaigoje, kad lietuvių ir lenkų draugystę galima pasiekti remiantis tik tiesa. Deja, Vilnijos lenkų pseudopatriotai apie tiesą nenori nė girdėti, ją giliai slepia ir nuo savųjų bendrapiliečių.

Gerbkime save lenkais laikančių Lietuvos piliečių tautinius jausmus, bet neslėpkime nuo jų tiesos. Tegu lenkakalbiai sužino, kas buvo jų protėviai. Nenormalu, kad Valstybės išlaikomose lenkiškose mokyklose klastojama Lietuvos istorija. Vyriausybei nutarus įvesti jos mokymą lietuviškai (Punsko lietuviškose mokyklose Lenkijos istorija visą laiką buvo dėstoma lenkiškai), keliamas vos ne pasaulinio masto triukšmas. Lenkakalbiai Vilnijos gyventojai, kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai, turi teisę susipažinti su tikrąja, o ne suklastota Lietuvos istorija, platinama per lenkišką Lietuvos spaudą. Kaip atsvara turėtų būti leidžiamas ir toks laikraštis lenkų kalba, kuris skleistų tiesą, o ne melą.

Padėkime Vilnijos lenkakalbiams gyventojams ir apginkime juos nuo melo. Jie, kaip  laisvos šalies piliečiai, turi teisę žinoti tiesą. Tada ir pavardžių rašymas lenkiškomis raidėmis savaime atkris.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: straipsnio autorius akademikas Zigmas Zinkevičius.

Laikraštis “Voruta”

Susiję straipsniai:

  1. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  2. „Kurier Wileński“ per paskutinius 3 metus apie „Vilnijos“ draugiją dezinformavo apie 20 kartų
  3. V.K. Apie Tomaševskį, krašto autochtonus bei rinkimus
  4. Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)
  5. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  6. Lietuvos radijo laida „Toks gyvenimas“ apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (tiesioginė transliacija)
  7. Kaip būti lietuviu
  8. A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
  9. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  10. I. Šimelionis. Mano pilsudskiada
  11. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  12. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  13. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  14. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  15. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  16. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  17. V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą
  18. B.Daunorienė. Viešas pareiškimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir Lietuvos piliečiams
  19. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  20. M.Kundrotas. Čekiški diakritikai ar Lietuvos valstybės būtis?
  21. A.Lapinskas. Šmeižikiškiems lenkų prasimanymams reikia padaryti galą
  22. B.Makauskas. J.A.Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I)
  23. A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
  24. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  25. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių

Comments 22

  1. Jonas says:
    9 m. ago

    Geras ir savalaikis rašinys. Dėkui profesoriui.

    Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    9 m. ago

    Geras straipsnis.
    Pagarba autoriui.

    Atsakyti
  3. Senis Šaltis says:
    9 m. ago

    Bet ką tas straipsnis pakeis? Kur jis išspausdintas. Ne kokiame masiniame leidinyje. Paskaitys tik tie, kam tai nesvetima. O jaunimas, net nežino dėl ko tos problemos kyla. Keliais tautiniais laikraštukais šiais technologijų laikais greit suvysime ir neliks Lietuvėlės. Senovėje miškai ir tikėjimas padėjo atremti negandas iš išorės. Dabar prieš galingą propagandą tokiais straipsniais ir tokiai auditorijai vargiai ar daug pakeisime. Ką daryti?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Versti valdžią.
      Prieš tai kurti partiją, kuri dirbtų visuomenės daugumai, ir kada dabartinės valdžios nebebus, tada ta partija darytų tvarką, o ne bardaką, kaip, kad yra dabar.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        9 m. ago

        Tai kas girdėti apie partiją?
        O tai vėl ateis rinkimai ir vėl bus senos dainos? 🙂

        Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Svarbiausia to straipsnio reikšmė – tiesos nešimas.
      Be tiesos nebus Lietuvos.

      Atsakyti
  4. savas says:
    9 m. ago

    Sveikinu ALKĄ atjaunėjus,………………………..daug GERŲ darbų.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Atrodo neblogai.
      Tik anas atrodė ryškesnis?

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        9 m. ago

        Jums atrodo per daug blyškios spalvos. Ar ką kitą turite omenyje?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          9 m. ago

          Panašiai – melsva atrodė ryškesnė.
          Jei žalia, tai gal mieliau būtų šviesiai žalia?

          Atsakyti
    • Senis Šaltis says:
      9 m. ago

      Puikus pavyzdys. Pakeitė rūbą, bet liko tas pats. Versti partijas ir pakeisti jas tokia pat tik su kitu pavadinimu, taip bloga išeitis. O jei ir ateitų teisinga valdžia. Kiek laiko ji išsilaikytų, kol ją pakeistų užsienio spec. tarnybos?

      Atsakyti
      • Senis Šaltis says:
        9 m. ago

        Dar apie patį Alką. Dabar labai daug visokios rašliavos atsirado pagrindiniame puslapyje. Pasiklydau. Ankščiau skaitydavau versdamas puslapius iš eilės ir nebuvo problemų. Dabar atsiverti ir akys raibsta, nežinai nuo ko čia pradėti ir kas čia iš eilės turi būti. Įtariu, kad lankymasis šioje makalynėje, bent mane stipriai sustabdys. Nemažai žiniatinklių pasikeitusių rūbą jau nebeskaitau.Atradau paprastesnių, kur pateikiama esmė, o ne “navarotai” dizaine.

        Atsakyti
        • Jonas says:
          9 m. ago

          Spausk čia Seni šalti ir turėsi beveik kaip buvo:
          VISI ĮRAŠAI:

          http://alkas.lt/category/visi/

          Atsakyti
          • Senis Šaltis says:
            9 m. ago

            Antrasis variantas man priimtinesnis. Ačiū Jonai.

      • tikras lietuvis says:
        9 m. ago

        O kas siūlo keisti į tokią pat?
        Reikia keisti į tokią, kuri dirbtų visuomenės daugumai.

        Atsakyti
        • Kestutis says:
          9 m. ago

          Kol kas stebiu tautininkus. Dar turi laiko pasiruošt ateinantiems rinkimams.
          Partijų ir partinės sistemos silpnoji pusė:
          Partijai rinkimams reikalingi pinigai ir nemaži, tad tenka pradžioje po truputi parsidavinėt, o vieną kartą pabandžius – negali sustot. Na o kas moka pinigus, tas ir muziką užsako… Va tokia demonokratjos esmė

          Atsakyti
  5. Arvydas Damijonaitis says:
    9 m. ago

    INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
    LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
    negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
    bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
    lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
    sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
    antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
    pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
    okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
    smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
    Damijonaitis

    Atsakyti
  6. Arvydas Damijonaitis says:
    9 m. ago

    INFORMACIJA: Vartodami terminą “lenkų tautinė mažuma” parodome lietuvių inteligentų neišsilavinimą.Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ BENDRUOMENĖS,KARAIMŲ IR TOTORIŲ TAUTINĖS MAŽUMOS.Kremlius (Gruzijos pavyzdys)būtų seniai įvedęs kariuomenę “lenkų tautinei mažumai” “ginti”.Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – Lietuvos valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų,neigiančių Lietuvos įstatymus.Lenkiškas mokyklas turėtų išlaikyti lenkų bendruomenė.Buvę okupantai neturėtų turėti privilegijų.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Tiktai taip.
      Nereikia auginti gegužiukų.

      Atsakyti
  7. Arvydas Damijonaitis says:
    9 m. ago

    Lietuvių kilmės “tuteišių” lenkinimas lenkiškose ( lietuvių išlaikomose ) mokyklose – galima registruoti didžiausios kvailystės Gineso rekordu.
    INFORMACIJA: Buvusių okupantų privilegijos stebina pasaulį. Lietuva išlaiko 80 lenkų mokyklų,kuriose tuteišai mokomi lenkų kalbos,lenkinami..Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė,kadangi Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos. Lenkiškų,rusiškų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – okupacijos paveldas..Tuteišių klastingas lenkinimas yra dalies lietuviško genofondo naikinimas,lietuvių savižudybė

    Atsakyti
  8. Aldona Padegimaitė says:
    9 m. ago

    Nerekomenduočiau keisti lietuvių kalbos normų, nes šiuo metu vyksta socializacija, kuri užteršia fundamentinius ir humanitarinius mokslus. Moksle ir kūryboje daug kontrafakcijų, politinių klastojimų.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      9 m. ago

      Gal galite išsamiau paaiškinti ką turite omenyje?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

2020 12 11
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

L.N. Rasimas. Prisiekiu ginti

2020 12 07
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

A. Antanaitis. Ar tikrai kalbos norminimu rūpinasi tik lietuviai?

2020 12 01
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Kaimynai gina Europos civilizaciją

2020 11 28
Steigiamos partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininku išrinktas V. Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinis susivienijimas pareiškė palaikymą Lenkijos valdančiųjų politikai

2020 11 18
Viktoras Pranckietis | Penki.lt nuotr.

V. Pranckietis: Ginčykimės, bet priimkime gerus sprendimus Lietuvai (audio)

2020 11 11
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. XIX a. Lietuvos kultūros simbolinė struktūra

2020 11 05
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 21
37
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

Ne taip seniai šventėme Lietuvos tūkstantmetį bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šiemet tenka prisiminti ir skaudesnius Lietuvos istorijos įvykius: birželyje...

Skaityti toliau

Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

by daiva
2020 12 11
1
Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

Europos sąjunga | Pixabay.com nuotr. Gruodžio 9 d. Lenkijos vicepremjeras pareiškė, kad Lenkija ir Vengrija pasiekė...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

by daiva
2020 12 10
17
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Česlovas Iškauskas | A.Sartanavičiaus nuotr., alkas.lt Lenkijos ir Lietuvos santykiai visada buvo jautrūs. Kaip tame lakiame...

Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Prisiekiu ginti

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 07
19
Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

Liudvikas Rasimas | asmeninė nuotr. „Prisiekiu ginti Lietuvos teritorinį vientisumą...“  girdėjome iš priesaiką priimančio Prezidento lūpų,...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tai va apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Benas (Benediktas) apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Navalno grįžimą apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Šalčio poveikis apie Atšalus orams – būtina nepamiršti rankų kremo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šiauliečiams – raginimas šalinti varveklius ir sniego sankaupas
  • Vairuotojus žiema dažnai užklumpa nepasiruošusius
  • Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
  • Parkų takai barstomi kitaip nei šaligatvių
  • Avarinis lėktuvo atsakiklio kodas 7600: būtini skrydžių vadovo veiksmai
  • Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3851; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1793; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1647; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1530; komentarų: 12
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1496; komentarų: 9
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1396; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • tai va apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Benas (Benediktas) apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Navalno grįžimą apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Šalčio poveikis apie Atšalus orams – būtina nepamiršti rankų kremo
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Regina apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Masinėmis žudynėmis kaltinamas norvegas stojo prieš teismą

Masinėmis žudynėmis kaltinamas norvegas stojo prieš teismą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai