Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

M.Kundrotas. Čekiški diakritikai ar Lietuvos valstybės būtis?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2011 06 02 08:00
25
Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.
Marius Kundrotas

Asmenvardžių rašyba valstybiniuose dokumentuose ir šioje srityje kylančios politinės dilemos dažnai siejamos su „čekiškais“ diakritiniais ženklais – „č“, „š“, „ž“. Net sąmoningiems lietuviams natūraliai kyla klausimas – ar čekiški rašmenys privalo būti mūsų tapatybės ir būties pagrindas?

Pasigirsta netgi tokių argumentų, jog didysis kunigaikštis Vytautas savo vardą rašęs su „W“. Užmirštama, jog ligtol, o vidaus reikaluose – net ir kurį laiką po to – valstybinė raštų kalba buvo gudų kalba, su kirilicos rašmenimis. Gal pasiūlykime grįžti į tuos laikus – rašykime kirilica, o kartu ir valstybinę kalbą grąžinkime: bus proga susijungti su istorine Lietuvos bendrapaveldėtoja – Baltarusija, drauge būsime stipresni?

Galime žvelgti ir dar giliau. Vis mažiau abejojama, jog dalis dabartinėje Lietuvoje gyvenusių baltų naudojo skandinaviškas ar joms artimas runas. Daugiau diskutuotinas nebent jų paplitimas – labai tikėtina, jog eilinis baltų atstovas runomis nesinaudojo, kaip kad eilinis senovės egiptietis nesinaudojo hieroglifais. Bendras raštingumo mastas buvo visai kitoks.

Na, o kokiais rašmenimis parašyta pirmoji žinoma lietuviška knyga? Ar tik ne gotiškais? Šiomis raidėmis žymi lietuvių tautos dalis spausdinosi lietuviškus tekstus iki pat Antrojo pasaulinio karo išvakarių. Po to nebesispausdino niekaip: lietuviški leidiniai tame krašte panaikinti, o po karo nebeliko paties čionykščio lietuvininkų etnoso.

Kurį gi raštą mums pasirinkti šiandien – runas, kirilicą ar gotiškąjį raidyną, jog išlaikytume teigiamą santykį su savo pačių istorija? Panašu, jog ne tik dabartį, bet ir būtovę jos žyniais apsiskelbę naujakrikštai vertina pasirinktinai.

Jei problema būtų vien diakritikai – dar gal ir galima būtų svarstyti. Nors vargu, ar Lietuvoje gyvenančiam lenkui, vardu Jendžejus (Jędrzej) būtų smagu, jei Rokiškio arba Skuodo valdininkas jo pavardę perskaitytų – „Jędrzejus“, ne tik „rz“, bet ir „ę“ ištardamas lietuviškai. Nebent iš tiesų tikimasi, jog visi Lietuvos valdininkai, o gal ir apskritai – visi gyventojai išmoksiantys lenkiškai. Po to jau nebus kliūčių lenkų kalbą paversti antrąja valstybine kalba – jau visos valstybės mastu. Nors – kodėl antrąja? Tegul būna pagrindinė. Susijungsime, būsime stipresni… O be to – istorija: nuo Jogailos iki Juzefo Pilsudskio ir Liucijano Želigovskio. Net Vyslos mūšį galėsime savintis.

Naiviai išsidavus Valdemarui Tomaševskiui, jau akivaizdu, jog tikroji problema – ne diakritikai, kurių dalis – čekiška, dalis – lenkiška, nors ir žyminti kitokius garsus. Šiandien lenkų šovinistai pareikalaus diakritikų – mes jiems duosime. Rytoj pareikalaus vietovardžių – suteiksime ir juos. Dar po to pareikalaus užrašų valstybinėse įstaigose… Jei pasakysime – „ne“, visiems natūraliai kils klausimas: ką reiškia – „ne“? Kodėl ten buvo „taip“, o čia – „ne“?

Primena tarpukarinį anekdotą:

–  Litvyne, mane skriaudi!
– Še tau suverenitetą.
– Litvyne, mane įžeidi!
– Še tau uniją.
– Oi, litvyne, palauk – Želigovskis dar tars savo žodį!

V. Tomaševskis aiškiai pasakė, jog jo ir jo klikos rūpestis – ne dviguba „v“, kaip iš šalies naiviai įžvelgė Edvardas Lukasas. Problema – tai, jog tomaševskininkams ir jų sąjungininkams Vilniaus kraštas apskritai neatrodo Lietuvos dalimi. Galbūt, jie dar toleruos Lietuvą Kaune ar Telšiuose. Galbūt. Kolei kas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B.Daunorienė. Viešas pareiškimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir Lietuvos piliečiams
  2. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  3. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  4. A.Lapinskas. Antilietuviškos lenkų propagandos teatras Vilniuje
  5. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  6. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  7. V.K. Apie Tomaševskį, krašto autochtonus bei rinkimus
  8. „Kurier Wileński“ per paskutinius 3 metus apie „Vilnijos“ draugiją dezinformavo apie 20 kartų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 25

  1. tikras lietuvis says:
    11 m. ago

    Pastebėjimai:
    1. jokių gudų niekada nebuvo, o ir baltarusių tokiais nederėtų vadinti;
    2. LDK raštų kalba buvo slavų kalba (skaitykite akademiko Z.Zinkevičiaus darbus).

    Atsakyti
    • tikras neslavas says:
      11 m. ago

      o koks skirtumas? vistiek slavai, tegu jie tarpusavyje ir aiškinasi

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 m. ago

        Skirtumas yra: kiekviena tauta turi savivardį, kuriuo, o ne išgalvotu užgauliu žodžiu, ir dera tą tautą vadinti.

        Atsakyti
  2. Antanas Kinčius says:
    11 m. ago

    Tikslas- kuo didesnis lenkų atskirimas nuo lietuvių. Tam reikalauja lenkiškai rašyti pavardes, vietovardžius, platinamas lenko pasas- Karta Polaka ir t.t.

    Atsakyti
  3. Marius says:
    11 m. ago

    Jei tiksliau – senoji Rytų slavų raštų kalba, labai artima baltarusių kalbai, o baltarusius lietuviai nuo seno vadina gudais…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 m. ago

      Tai kai kurie raštininkai juos bandė vadinti gudais, nors tai, garantuotai, niekaip neatitiko nei baltarusių savivardžio, nei žodžio gudas reikšmės.

      Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 m. ago

      Papildau: išmįslas, kad LDK raštuose vartota slavų kalba buvo artima baltarusių kalbai, nes tada, kada ta slavų kalba buvo sugalvota, jokių baltarusių net nebuvo – jie susidarė faktiškai tik tada, kada įgijo valstybę. Na, dar gal kurį laiką iki tol buvo kažkas panašaus į tautą, o jų kalba – tai rusėnų kalba, paveikta lenkinimo.

      Atsakyti
  4. Jonas Vaiškūnas says:
    11 m. ago

    Lietuviai gudais – baltarusius vadina nuo seno. Tad atvirkščiai,- tokių kaipo baltarusių mums iš viso nėra.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 m. ago

      Jokių gudų niekada nebuvo, o baltarusiai atsirado tada, kada jų valstybė susikūrė.
      Įdomu, ar carinės Rasiejos laike juos žymėjo kur nors baltarusiais, ar ne?
      Nes iki Stalino įvykdytų Vilnijos dalybų lietuviškai kalbėta iki pat Minsko.

      Atsakyti
      • Saulius K. says:
        11 m. ago

        lietuvi, tai gal teiksiesi galų gale išaiškint tavo žinoma “gudų” etimologija, atsiradimo laiką ir prasmę / prasmes?

        Ką reikėtų parašyti, kad tamsta tai atskleistum?

        Vien neigimu vizijos nesukursi.
        Laukiame.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 m. ago

          Kokių gudų?
          Jokių gudų niekada nebuvo.
          Taškas.
          Baltarusiai yra baltarusiai, o žodis gud’as yra indoeuropietiškos kilmės ir jį randame nuo seniausių laikų iki dabar visoje Europoje ir net Indijoje. Daug to žodžio pavartojimo atvejų nurodo Statkutė ir Baranausko forumo dalyviai. Skaitykite.
          Klausimai?

          Atsakyti
  5. Dub says:
    11 m. ago

    Oi oi, kaip baisu, kiek tragiškų scenarijų, kiek pranašiškų įžvalgų… O iš tikro- nacionalistinė paranoja. Neberandat ant ko šunis kart? Sakot lenkai, žydai ir gėjai yra mūsų priešai? Pasprinkit, mano didžiausias priešas yra mano pinigus vagiantis bosas- grynakraujis lietuvis, ir Lietuvos valstybė, kuri ne tik vagia mano uždirbtus pinigus ir padeda juos vogti mano bosui, bet dar ir knisa smegenis savo tautinės valstybės propaganda ir jau visas ribas peržengusia prievarta, kurių tikslas tik vienas- tu dirbk kaip jungo jautis (vardan tos…), o mes viskuo (savimi) pasirūpinsime. Neee, Kundrotai, nepavyks tau primesti išgalvotų priešų. Su savo šešėliais kariauk pats.

    Atsakyti
    • Žygis says:
      11 m. ago

      Tai važiuok kur geriau 😀

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 m. ago

        Tai žinomas personažas iš knygos Šveiko nuotykiai – leitenantas Dub’as, kurį paprastas liaudininkas Šveikas maustė kaip paskutinį asilą.:)

        Atsakyti
  6. Drungucele says:
    11 m. ago

    Ponas Dub, jei jums svarbiausia pilvas, tai aiškinkitės su savo bosu (jei vagia – pirmyn į prokuratūra. Ar jūs tik pliurpti komentaruose drąsus?) arba rašykite straipsnį apie ekonomines savo bėdas. Kuo čia dėtas M.Kundrotas, nacionalistai ar paranojos? Yra kai kam svarbi nagrinėjama tema. Tarp kitko, čia paminimi tik Tomaševskis su savo armija. O tai – ne visi Lietuvos lenkai. Ar vėl “tryda”: lipkit ant sprando, bet kad tik kas, neduok Dieve, neįsižeistų… Va todėl jus bosas ir engia :)))

    Atsakyti
    • Dub says:
      11 m. ago

      Į prokuratūrą?! Ir ką aš ten pasakysiu, gi viskas teisėta, viskas pagal popierius, tik kasdien matau, kaip aš ir dar kelios dešimtys kolegų (nei kiek ne mažiau išsilavinusių) dirba nei kiek ne mažiau už bosą, o gauna 10x mažiau, plius daugiau nei pusę iš to ką gauna dar nusunkia valstybė (ir ne pilve čia reikalas, bet jau tingiu aiškint jei pati nesupranti). Todėl aš nekenčiu Lietuvos valstybės (ne Lietuvos). O tas nelaimėlis Kundrotas siūlo nekęsti Lenkijos valstybės dėl to, kad ji, atseit, nori užimti Vilnių ir sunaikinti kalbą. Čia gi briedas visiškas, negi nematot! Aišku, visos nacionalinės valstybės sapnuoja apie savo šlovingą praeitį ir slapčia kuria planus apie žemių praplėtimą/atsiėmimą, ir Lietuva čia neišimtis. Laimei, laikai kiek kitokie, tai ir žiūri nacionalistai vieni į kitus vilkų akimis. Kundrotas čia dėtas tuo, kad kursto ugnį tuščioje vietoje, skatina neapykantą, skleidžia baimę (kad tuoj, tuoj, prarasime Vilnių ir kalbą). Apskritai, visų nacionalistų bėda yra ta, kad jie apverčia Maslovo piramidę, t.y. pradeda nuo moralės, (tėvynės) meilės, idealų, tipo sukursim mūsų tikrai tautinę ir tikrai teisingą valstybę, o tada jau gyvensime visi kaip užpečky pas dievą. Kuria kuria, ir vis tas pats dumblas gaunasi- politikos ir ekonomikos elitas maudosi gerbūvyje, o visi kiti vis “kuria”, prakaitą nuo akių braukdami, kol užsilenkia. Nu bet gal vaikams bus geriau… Aha, tik ne jūsų vaikams, o to paties elito vaikams. Ir tas tinka ne tik dabartinei Lietuvai, bet ir Jogailos, Vytauto laikų, ar Smetonos, Sniečkaus, AMB… Koks skirtumas. Nu, einu pasivaikščiot, susitiksim D. Riešės miškeliuose.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        11 m. ago

        Šnekos apie lenkų šovinizmą yra visiška nesąmonė, nes mano bosas man mažai moka – o jis ne lenkas, vat! Tai įrodymas, kad jums nacionalistinė paranoja. Dėl to aš nekenčiu savo priešo – Lietuvos valstybės (bet ne Lietuvos – va, jei Lietuva nebūtų valstybė, tada ir neapykantos iš mano pusės nenusipelnytų).
        Ir ką čia bepridėsi? 🙂

        Atsakyti
  7. Poliakai lauk says:
    11 m. ago

    Lietuva lietuviams

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 m. ago

      Lietuva – tik lietuviams!
      Lietuviai, kaip žinia, yra komandos, kuri vadinasi Lietuva, nariai.

      Atsakyti
  8. savas says:
    11 m. ago

    Kažkodėl užmirštama,kad mūsų kunigaikščiai rašydavo ir lotyniškai.

    Atsakyti
  9. Žygeivis says:
    11 m. ago

    Faktas tas, kad anksčiau ar vėliau mums teks iš esmės išspręsti Lietuvos Valstybėje sukurtos “penktosios kolonos” “klausimą”.

    Ir tam turime ruoštis… 🙂

    O ne svarstyti apie kokias nors “nuolaidas” šūdlenkiams ir išverstaskūriams.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 m. ago

      Yra lietuvių patarlė: su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi.
      Konservatoriai, kaip žinia, labau jau norėjo susidėti su tomaševskininkų ir C’o aljansu.
      Išeitų: konservatoriai – penktakolonininkai?

      Atsakyti
  10. Žygeivis says:
    11 m. ago

    Kinai iki šiol rašo hieroglifais, kurių yra kelios dešimtys tūkstančių – ir nesiruošia jų “prastinti”. Vietoje to jie jau planuoja, kaip įsigalėti visame pasaulyje – kuo gana sėkmingai ir užsiima. 🙂

    O štai pas mus labai intensyviai bandoma “įdiegti” į lietuvių kalbą užsienietiškų vardų, pavardžių ir vietovardžių rašymą “originalo kalba” ( o iš tikro – tai, kaip taisyklė, angliškai “transkribuoti” visai kitų tautų kalbų toponimai ir oikonimai).

    Kartu dar būtinai bandoma “įsiūlyti” ir “vietinių lenkų” vardus, pavardes rašyti taip, kaip juos kažkada iškraipė iš Lenkijos atsiųsti kunigai, “krikštydami” lietuvius.

    Kam tai naudinga?

    Kas nori palaipsniui “palaidoti” ir Lietuvių kalbą, ir lietuvišką raštą?

    Atsakyti
  11. alfa says:
    11 m. ago

    Dubas,nuprotėjas. Prie ko čia Lietuva,kad jis mažai uždirba pas savo bosą.EIK TEN KUR DAUG UŽDIRBSI ,kas Tave laiko.Jei pats esi tupas bubulis tai kaltink saves ,kad toks esi.Pasidaryk ir Tu BOSAS.Kas Tau draudžia.Visų budulių svajonės ,nieko nedirbti ir daug gauti,o pavydas neišpasakytas.

    Atsakyti
  12. Eirimas says:
    11 m. ago

    Man tai būtų visai simpatiška, jeigu lietuviai padarytų rašto reformą ir pereitų prie Vydūno pasiūlytos rašybos. Būtent tos, kuria jis Tilžės „Rūtos“ leidykloje leido knygutes „Mūsų uždavinys“, „Tautos gyvata“ ir kt. Labai simpatiškos raidės „i“ su stogeliu „a“ su stogeliu ir kt.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pixbay.com nuotr.

M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva

2022 05 28
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
R.Garuolio nuotr.

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

2022 05 11
Vladimiras Putinas | pixabay.com, Klimkino nuotr.

M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija?

2022 05 07
Putinas | pixabay.com, MabelAmber nuotr.

M. Kundrotas. Jeigu būčiau Putinas: devyni būdai sunaikinti Vakarus

2022 04 28

M. Kundrotas. Nacionalizmas – tikslas ar įrankis?

2022 04 17
M. Kundrotas. Šimonytės Vyriausybei lietuviai – antrarūšiai

M. Kundrotas. Šimonytės Vyriausybei lietuviai – antrarūšiai

2022 04 11
Rusų okupantai Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

M. Kundrotas. Rusija – nutautėlių pabaisa

2022 04 09
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Eikite Jūs…

2022 04 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

Siuntų skaičius pastebimai didėja

2022 05 28
Kodėl verta valgyti vyšnias
Gamta ir žmogus

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28
Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!
Lietuvoje

Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!

2022 05 28
Kokios rūšies ryžius rinktis?
Lietuvoje

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

2022 05 28
„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!
Etninė kultūra

„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!

2022 05 28
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų
Lietuvoje

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms
Kultūra

Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms

2022 05 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Kadagys apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva
  • Siuntų skaičius pastebimai didėja
  • Vydūnas. Senovė ir mes
  • Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 701; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 604; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 384; komentarų: 18
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 290; komentarų: 18
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 288; komentarų: 0
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V) peržiūrėta: 275; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 28
0
Pixbay.com nuotr.

Budizme yra tokia figūra – bodhisatva. Tai – buda, praregėjęs žmogus, jau galintis išsiveržti iš šio ydų ir kančių pasaulio,...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Laisvės partija, nauju vėju įsiveržusi į Lietuvos Seimą ir į valdančiąją koaliciją, labiausiai pabrėžia dvi laisves – laisvę homoseksualiems santykiams...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 15
0
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

Nacionalizmas – bene prieštaringiausiai vertinama politinė pasaulėžiūra. Vieni ją be atodairos smerkia, kiti – taip pat be atodairos – garbina....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Kadagys apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

Kitas straipsnis

Ketvirtadienio Perkūnkalbė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai