Seimo užsienio reikalų komitetas: asmens, įtariamo karo nusikaltimais, paleidimas yra esminis iššūkis kertinėms ES vertybėms

Šiandien, liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė Austrijos Respublikos atsakingų institucijų sprendimą paleisti į laisvę 2011 m. liepos 14 d. Austrijoje pagal 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį sulaikytą Rusijos Federacijos pilietį Michail Golovatov. Šis asmuo Lietuvos Respublikoje ieškomas už veikas, priskiriamas prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Sausio 13-osios byloje.

Viso teisinio ES valstybių bendradarbiavimo, įskaitant Europos arešto orderio procedūrą, pagrindas – abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principas (inter alia fiksuotas ES Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos preambulėje ir 1 straipsnyje) yra kertinis ir negali būti paneigiamas jokiomis formaliomis procedūromis.

Komiteto nuomone, Austrijos Respublikos pateikti pasiteisinimai tariamu duomenų trūkumu ar tariamai neaiškiu arešto orderiu kol kas yra neatitinkantys ES teisės aktų, kurie neleidžia iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo. Asmens baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas yra arešto orderį išdavusios valstybės, o ne jį vykdančios valstybės kompetencija.

Užsienio reikalų komiteto nuomone, Austrija kuria pavojingą precedentą ES šalių vienybei ir solidarumui, nes asmens, įtariamo karo nusikaltimais, paleidimas yra esminis iššūkis kertinėms ES vertybėms – žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui. Šios vertybės negali būti veiksmingai ginamos ir puoselėjamos taikant dvigubus standartus nacių ir sovietų karo nusikaltėliams, ginant nusikalstamos SSRS KGB organizacijos narius.

Austrijos elgesys atsisakant padėti persekioti asmenis, įtariamus karo nusikaltimais, rodo, kad ši šalis galimai pažeidė ES valstybių solidarumo ir teisinio bendradarbiavimo principus.

Komitetas, išklausęs atsakingų Lietuvos Respublikos institucijų pateiktą informaciją ir atidžiai ją įvertinęs pateikė šiuos siūlymis:

– Lietuvos Respublikos Vyriausybei iškviesti konsultacijoms Lietuvos Respublikos ambasadorių Austrijos Respublikoje;
– Lietuvos Respublikos užsienio reikalų, teisingumo ir vidaus reikalų ministrams, Europos Sąjungai pirmininkaujančiai Lenkijos Respublikai ir Europos Sąjungos Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai inicijuoti šio klausimo svarstymą Europos Sąjungos Tarybose;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti galimybę dėl teisinio bendradarbiavimo ir ypač arešto orderio mechanizmo su Austrijos Respublika suspendavimo;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją ir kitas institucijas dėl Austrijos Respublikos veiksmų įvertinimo, jei išaiškės, jog buvo padarytas šiurkštus arešto orderio procedūros pažeidimas;
– kreipiasi į Europos Sąjungos ir kitų valstybių parlamentus ir vyriausybes, prašydamas įvertinti Austrijos Respublikos veiksmus;
– Europos Parlamentui išnagrinėtį šį klausimą ir pateikti įvertinimą, ar nebuvo pažeistos Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintos arešto orderio procedūros;
– Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui išnagrinėti atsakingų institucijų pateiktą informaciją ir įvertinti šį precedentą.

Užsienio reikalų komitetas pažymėjo, kad 1991 m. sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje buvo lemtingas lūžio taškas mūsų valstybės ir viso pasaulio istorijoje, paženklintas Lietuvos žmonių aukomis ir parodęs pasauliui vienybę ir solidarumą ryžtingai einant laisvės ir nepriklausomybės keliu, o teisingumo įvykdymas Sausio 13-oios byloje Lietuvai yra nacionalinės svarbos klausimas.