A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus (13)

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Anatolijus Lapinskas

Taip jau įdomiai sutapo, kad Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį Lietuvoje pasitiko ne tik gausūs Lietuvos lenkų bendruomenės atstovai, bet ir pavymui jam atsiųstas Lietuvoje išrinktų Europarlamento narių atviras laiškas, datuotas ta pačia jo atvykimo į Vilnių – birželio 30 dienos data.

Sunku pasakyti, kada ministras perskaitė tą laišką – pakilusiame lėktuve, o gal jam jau nusileidus Vilniuje, nors greičiausiai tą laišką jis turėjo jau Varšuvoje. Tai nesvarbu, svarbiau kitkas: itin mandagus, viltingas, nuoširdžiais žodžiais išreikštas mūsų europarlamentarų susirūpinimas Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykių baisia padėtimi, deja, neturėjo jokios įtakos nei Lenkijos ministro vizito darbotvarkei, nei jo sakytoms kalboms Lietuvoje. Tenka konstatuoti, kad mūsų EP narių kvietimas Lenkijos ministrui pasidomėti realia Lietuvos lenkų padėtimi, o ne atskirų ekstremistų teikiamais paskviliais, buvo kategoriškai atmestas.

Priminsiu kelis to laiško siūlymus: „kviečiame Jus dalyvauti atvirame ir geravališkame Lietuvos ir Lenkijos politikų bendradarbiavime“, „esame atviri diskusijai ir dalinimuisi informacija bet kuriuo Jus dominančiu klausimu“, „kviestume Jus atsiriboti nuo tų asmenų ir iniciatyvų Lietuvoje ir Lenkijoje, kurių veikla nukreipta į įtampos kėlimą tautiniu pagrindu“, „viliamės, kad Jūsų buvimas Vilniuje atnaujins gerų tarpusavio kontaktų pagrindus“, „tikime, kad Jums pavyks atverti duris naujam Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių etapui, kuriame abi šalys veiksmingai bendradarbiaus“.

Nieko, visiškai nieko to neįvyko Lenkijos ministro atvykimo metu. Su jokiu Lietuvos politiku jis nebendravo, jokios informacijos iš jų neprašė, nė kiek neatsiribojo nuo tautinę įtampą keliančių Lietuvos lenkų veikėjų, jokio tarpusavio kontaktų gerinimo nesiekė, tuo labiau nesistengė atverti durų naujam abiejų šalių santykių etapui. Vietoje to vėl buvo pilamas purvas ant Lietuvos, vėl buvo kalbėta grubia ultimatumo kalba. Žodžiu, ponas R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarų pusę ir toliau varė savo agresyvią ir konfliktinę politiką.

Ką kalbėjo Lenkijos ministras Lietuvoje? „Lietuvos ir Lenkijos santykiai priklauso nuo Lietuvos lenkų padėties pagerinimo“, – skambėjo sena ir iki koktumo nuzulinta Lenkijos ministro plokštelė. „Su Lietuva norime turėti pačius geriausius, kokie tik įmanomi, santykius. Tam padėtų palankumo gestas lenkų tautinei mažumai. Mes to kantriai laukiame“. Gerai, kad nepasakė iki kurios dienos ir valandos laukia.

Čia galime prisiminti, kad 1938 m. kovo 17 dienos Lenkijos Lietuvai pateiktame ultimatume buvo nurodytas 48 valandų laikas besąlyginiam Lenkijos reikalavimų įvykdymui. Tomis dienomis Varšuvos gatves užpildė manifestantai, iki užkimimo skambėjo šūkiai „Mes norime Lietuvos“, „Vade, vesk mus į Kauną“. Beje, žymus lenkų istorikas Piotras Lossowskis tvirtino, kad visos tos manifestacijos buvo efektingai surežisuotos tuometinės Lenkijos valdžios, nes dauguma jų dalyvių jokio priešiškumo lietuviams nejautė ir apie jokius maršus į Kauną negalvojo.

Čia galime prisiminti, kad dabar (t.y. ypač nuo šio pavasario) įvairiuose Lenkijos miestuose nuolat vyksta mitingai su ekstremistiniais šūkiais: „Europa, gėdykis Lietuvos“, „Nebūkime abejingi lenkų skriaudoms Lietuvoje“ ir jau tikros provokacijos tekstu, verčiančiu suabejoti, ar Vilnius dar priklauso Lietuvai: „Lietuvių valdžia Vilniaus krašte – Europos Sąjungos standartų neigimas“ (lenk. “Litewskie rządy na Wileńszczyźnie zaprzeczeniem standardów unijnych”, šis „šedevras“ transparantuose patvirtintas ir dar sustiprintas angliškai: „Lithuanian rule in Wilno region the negation European human rights“). Įdomu, po kelerių metų Lenkijos istorikai pripažins, kad tie piketai, šūkiai ir šūksniai – tai ne paprastų lenkų veikla, bet Lenkijos valdžios inspiruotas pavojingas politinis spektaklis?

„Lenkija jau 20 metų laukia Lietuvos lenkų mažumos padėties pagerinimo. Lenkai reikalauja iš Lietuvos valdžios išlaikyti nuo amžių čia esančias mokyklas lenkų dėstomąja kalba, teisę rašyti pavardes lenkų rašyba, teisę šalia lietuviškų gatvių pavadinimų lentelių iškabinti tokias lenteles ir lenkų kalba vietovėse, kur daugumą sudaro lenkai“. Tokius reikalavimus dėstė Lenkijos ministras susitikime su Lietuvos lenkų atstovais.

Priminimas apie 20 metų laukimą norom nenorom patvirtina ne kartą Lietuvos lenkų, o šįkart patvirtintą ir Lenkijos ministro, nuomonę, kad sovietmečiu jiems gyventi buvo geriau. Esą net sovietų laikais lenkai galėjo mokytis lenkų kalba, o dabar priversti mokytis lietuviškai. Šios nesąmonės įrodymui Lietuvos lenkai pateikia naujojo Švietimo įstatymo nuostatą: „tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia kelios valstybine ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančios mokyklos arba viena valstybine ir tautinės mažumos kalba mokymą vykdanti mokykla, kuriose yra po vieną skirtingų mokymosi kalbų vienuoliktų klasių komplektą, (…) turi užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba (išskyrus gimtąją kalbą)“.

Bet juk taip suformuluota nuostata blogina ne lenkų padėtį, bet LIETUVIŲ. Įstatymo žodžiai: „bent vienoje klasėje būtų įgyvendinama valstybine kalba“ reiškia, kad jeigu kuriame nors Rytų Lietuvos miestelyje yra dvi nedidelės lietuvių ir lenkų vidurinės ir jas reikia 11-12 klasėje sujungti, tai lietuvių klasė bus lenkiškoje mokykloje, o ne atvirkščiai. Tokiu būdu pablogės ne lenkų mokymosi sąlygos, o lietuvių, nes jie turės kraustytis į kitą kalbine bei visomis kitomis prasmėmis svetimą mokyklą. Tačiau į tokias įstatymo plonybes nei Lietuvos lenkų veikėjai, nei tuo labiau Lenkijos ministras nekreipia dėmesio ir užsimerkę kartoja: Lietuvoje naikinamos lenkų mokyklos…

Gali būti ir taip, kad toks įstatymo nesupratimas atsirado dėl Lietuvos Seimo narių lenkų silpno lietuvių kalbos mokėjimo. Tačiau tuomet jie turėtų skatinti geresnį lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, kad ateityje nebūtų tokių kazusų. Kur tau! Per visą pasaulį nusirito parašų rinkimo akcija prieš lietuvių kalbos mokymo sustiprinimą lenkų mokyklose. Kalbama jau net apie streikus, protestuojant prieš lietuvių kalbos mokymo naujas programas. Piešiami net lietuviškų vadovėlių mėtymo per lenkų mokyklų langus vaizdai.

Tiesa, Lenkijos ministras apie lietuvių kalbos mokymą nedrįso užsiminti, tačiau Lietuvos lenkų pavardes prisiminė. Beje, pasistengęs užmiršti ES Teisingumo teismo nutarimą, pagal kurį nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms taikyti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos asmens vardai ir pavardės tos valstybės civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi tik laikantis valstybinės kalbos rašybos taisyklių. Šis R.Sikorskio akibrokštas galėtų būti paaiškintas tik Lenkijos ketinimais nepripažinti Europos teismų sprendimų. Kol kas apie tokius ketinimus pranešė tik Rusija.

Dėl lenkiškų gatvių lentelių tektų pastebėti, kad Europos sisteminė tautinių mažumų apsaugos konvencija mini tik siekiamybę kabinti tradicinių gatvių pavadinimų lenteles tautinių mažumų kalbomis, bet tik „šalims deramai atsižvelgus į savo specifines sąlygas ir teisines sistemas“. Lietuvos teisinė sistema, kaip žinome, tam prieštarauja. Beje, Lietuvoje de facto tokios dvikalbės lentelės vis tiek yra kabinamos, dar daugiau, Lietuvos tautinių mažumų gyvenamose vietovėse vietos įstaigų pavadinimai irgi yra dvikalbiai ir net šių įstaigų visa vizualinė informacija – įstaigos struktūra, kabinetų įvardijimai ir juose dirbančių pareigūnų pareigos ir pavardės yra nurodytos taip pat ir mažumos kalba.

Lietuvos lenkų veikėjų nuomone, kabinetų įvardijimai Rytų Lietuvos rajonų savivaldybėse yra netgi svarbesni už gatvių ar miestų lenkiškuosius pavadinimus, nes nemokantis lietuviškai lenkas ir miestą, ir gatvę suras, taip sakant, iš įpratimo, o lenkas interesantas, neradęs rajono įstaigoje lenkiškai užrašyto, pvz., „Centralizuoto vidaus audito skyriaus“ esą patirs didelį psichologinį diskomfortą…

Toks sutapimas, kad jau kitą dieną po R.Sikorskio vizito pranešta, kad Lietuvoje svarstoma naujo Tautinių mažumų įstatymo koncepcija. Pasak mūsų kultūros ministro, jame atsiras nuostatos, užtikrinančios „tautinių mažumų integraciją ir buvimą šioje valstybėje“. Tarp tokių nuostatų minima galimybė mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti dviem kalbomis, taip pat kreiptis į valdžios įstaigas gimtąja kalba. Beje, Lenkijos Punske lietuviškų gatvių pavadinimų nėra, kaip ir nebuvo nė vieno atvejo, kad žmogus raštiškai kreiptųsi į miestelio valdžią lietuviškai. Nepaisant to, Lenkijos lietuviai save laiko save visiškai įsiintegravusiais į Lenkijos valstybę ir visuomenę.

Atsisveikindamas su Lietuvos lenkų atstovais, ministras R.Sikorskis pastebėjo, kad „lenkų vienybė Lietuvoje yra pasaulinio masto sensacija“. Kitais žodžiais galima būtų sakyti, kad Lietuvos lenkai pagal savo vienybę yra pasaulio čempionai. Kurgi nebus, turint mintyje, kad 99 proc. Lietuvos lenkų per rinkimus balsuoja už vieną partiją, tiek pat procentų pritaria tos partijos politikai, partijos vadą renka iš vieno kandidato, diskusijų, tuo labiau kritikos toje partijoje nėra. Tačiau ministras užmiršo pasiūlyti, kad Lietuvos lenkai galėtų siekti dar geresnių rezultatų, pavytų ir pralenktų, pvz., Šiaurės Korėją, kur vienybės rodiklis, sako, jau pasiekė 120 procentų…

Kas toliau? Laiškų, kad ir labai nuoširdžių, rašymas, kaip matome, neduoda jokio efekto. Todėl, matyt, belieka tik konkretūs ir suprantami reikalavimai kitai pusei, pradedant nuo pačių paprasčiausių. Pavyzdžiui, kad Lenkijos lietuvių gyvenamuose regionuose, t.y. Punske ir Seinuose, šių miestelių savivaldybių įstaigose darbuotojų pareigos ant kabinetų durų būtų nurodytos ir tautinės mažumos kalba, taip, kaip jos nurodomos Lietuvos lenkų gyvenamųjų regionų savivaldybėse. Tik tiek.

Nesulaukus atsakymo, konstatuoti, kad Lenkija nerodo jokių palankumo gestų lietuviams, o be jų mūsų santykių pagerėjimo, deja, negalėsime sulaukti. Gal toks tarpvalstybinio bendravimo būdas padės atverti duris naujiems abiejų šalių santykiams? Aišku, kad jis iš esmės yra absurdiškas, tačiau tokį modelį pasiūlė kaip tik Lenkijos pusė Kita vertus, kiti žymiai protingesni būdai ir priemonės kol kas jokio rezultato santykių pagerėjimui nedavė.

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Naujienos, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

13 komentarų

  1. Šio švento mužiko spjūvis Jums/Mums į veidą yra palaiminimas ir džiaukimės, kad lenkai ne kupranugariai. Dabar skrepliuosis ne tik lenkų ministeriai, bet ir vietinė fauna “tautinė mažuma”.
    Pats laikas iš Lenkijos užsivežti polietileninių lietpalčių ir kaliošų…

  2. Vilmantas Rutkauskas:

    Kalbant apie Lietuvą ir nors dar kurį – okupantbožnycų neparklupdytą LT pilietį:

    Sakau, kad nuo lenkų žydkrikščionio pop. Pauliaus II žydbėjimo laikų, lenkų krikščiokupacinis čionėjimas anuometinėse LT gatvėse LT avinų buvo pasitiktas gėlėmis ! Žiūrėk, šiam polokupantui – Lietuvai nužydkrikščioninti – Kauno kolaborantai prie pilies šiandien dar pastatė paminklą ! – Tarsi neužsimiršimui priminimą, kad žydkrikščionybė visvien išvampyrins Lietuvą, ir būtent – per lenkus.

    Šimtaprocentinis susiliejęs Lenkijos ir žydievio tandemas – išparazituos, išvampyrins LT suklupdytus avinus.

  3. Arvydas:

    Poliak – laukas, laukinis. Štai kas etimogiškai iš jų Lenkijos pažodžiui . Okupantai visais amžiais stengėsi viską ištrinti iš žmonių sąmonės. Bevilięiau sugrįžti į 1920 m. prie Lenino taikos dekreto ir Lietuvos sienų klausimo, nes po šiai dienai Kaliningrado stritis vadinama Stalino ministro pirmininko vardu. Kelti europarlamentarams klausimą, kaip sugražinti senajį pavadinimą, atšoks ir laukiniai, nes valstybės sienos pasislinktų vakarų pusėn, dalis Kaliningrado žemių kaip ir Lietuvai priklauso, nebeklabu apie Baltarusiją…ir apskritai atgaivinti Prūsijos valstybę….su lietuviška tarme, ne provokiška…

  4. Arvydas:

    atsiprašau dėl klaidų… bevyličiau, nebekalbu

  5. Remigijus:

    Šiek tiek pagalandai liežuvį, “Anatolijus Lapinskas”, ačiū. Jau geriau skaitosi, ne vien tik “į vieną ausį įėjo, per kitą išėjo”.
    Tačiau tobulumui ribų nėra, kaip žinia. Iki lygio, kuriame mankurtai išgirsų Tamstos kalba, trūksta daugiau griežtos faktologijos su atitinkamais komentarais ir apibendrinimais, be sisiojimo į kelnes.
    Į vatą suvyniota, kad ir visiška tiesa, chamo savimonės neveikia.

  6. Rytas:

    Jis spjaudo, o Vyriausybė vėl naujų nuolaidų puokštę. Ne tik gatvių lentelės, ko Punske nėra, bet ir:

    Projektas

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

    NUTARIMAS
    DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. BIRŽELIO 27 D. NUTARIMO NR. 785 ,,DĖL MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO IR PASKIRSTYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

    2011 m. d. Nr.
    Vilnius

    Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
    1. Pakeisti Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 ,,Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2009, Nr. 158-7134; 2010, Nr. 155-7872), ir išdėstyti 1 priedo 14 punkto šeštąją ir septintąją eilutes taip:
    mokinių, besimokančių daugiakalbėje aplinkoje esančiose mokyklose (skyriuose) lietuvių mokomąja kalba** 10 procentų, integruotų specialiųjų poreikių – iš viso 35 procentai, o
    migrantų – iš viso 30 procentų*
    *mokiniui, kuris turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir yra migrantas, didinama 35 procentais
    ** išskyrus mokinius, kurie mokosi pagal ikimokyklinio ugdymo programą “

    „ tautinių mažumų, mišrių mokyklų (klasių) mokinių** 20 procentų, mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą – iš viso 5 procentai, integruotų specialiųjų poreikių – iš viso 35 procentai, migrantų – iš viso 30 procentų*

    2. Šis nutarimas įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 dieną.

    Ministras Pirmininkas

    Švietimo ir mokslo ministras

  7. Nagi:

    Atsakas V Savukynui į jo straipsnį Lietuvos Ryte
    ……………………………………………..
    V Savokynai, tau kaip istorikui nederėtų taip neatsakingai pateikti savo straipsnyje apibendrinimus su tokiais “bumblauskiškais” naujadarais, kaip “naujalietuviai” arba remiantis lenkų kalbos platinimo ideologais pakišti dabartiniams lietuviams mintį, kad lenkų kalbą lietuviai pasirinkdavo savanoriškai, bet gal aš klystu ir taip nėra o V Savukynas taip plačiai tuos mūsų ir lenkų santykius aprašo remdamasis sunkiausiu Lietuvai XIXa, kai jau rodėsi kad Lietuva kaip ir Prūsija su savo senaisiais gyventojais, jų kalba ir valstybę nueina į nebūtį amžiams. Ne veltui puolė vokiečių kalbininkai sudarinėti mirštančios tautos gramatiką ir žodynus, suprato kad reikia išsaugoti bent tai kas yra dar nežuvę. Juk ne be reikalo Boppas iš savo galvos, kaip teigia Č Gedgaudas, sugalvojo niekada neegzistavusius indoeuropiečius ir jų prokalbę, kad jiems būtų lengviau tvarkytis “baltų” palikime suradus ką mes turėjome geresnio, persikelti visą tai vokiečiams pas save jau kaip savo, “germanišką”, tai yra tiksliau kaip vokiška palikimą. Nesnaudė ir pan slavistai, ypatingai karštai puolė savintis Lietuvos istoriją lenkai. Su didžiausiu įžūlumu ir melu slopindami bet kokias liberalesnes mintis apie Lietuvos istoriją ir jos indėlį į viduramžių Europos sukūrimą. Jeigu Lietuvos istorija nebūtų parūpusi Rusijos Imperijai, tai lenkai seniai ją iš mūsų butų buvę pavogę, bet čia įsikišo rusai ir smarkiai trinktelėjo lenkams per jų mėšlinas rankas stabdydami atvirą mūsų istorijos falsifikavimą ir vagystę. Žinoma rusai tai darė ne iš didelės meilės Lietuvai ar lietuviams, bet kad jiems patiems rūpėjo pateisinti Rusijos Imperijos buvimą lietuvių žemėse , jie patys rašė istoriškai nepagrįstas legendas apie letuvių-rusų valstybę, kuriuos jokiame amžiuje nėra buvę, bet tais laikais kas būtų galėję jiems papriekaištauti, jei Lietuva kaip valstybė jau buvo nustojusi egzistuoti bent šimtą metų atgal, o mūsų priešai dalijosi jos palikimą, kartais kaip hienos susiriedami dėl geresnio gabalo dvėselienos, atplėštos jau atrodo nuo mirusios Lietuvos kūno, ar ne taip ponas V Savukynai, juk jei nebūtų buvę Lietuvos viduramžiais vargiai šiandien egzistuotų ir pati Lenkija, ją jau seniai kokiame XIII ar keturioliktame amžiuose būtų suvalgę vokiečiai ir lenkai dabar nesvaigtų apie pergales Žalgirio mūšyje, o ramiai sau sėdėtų vokiškose miestuose įkurtuose baltų žemėse ir visi kalbėtų vokiškai. Gal būt būtų buvę geriau, mažiau Europa būtų turėjusi karų, juk kur lenkas prisiliečia, ten pasipila užkariavimai ir svetimų žemių grobimai, tą savo kailiu patyrė ir Lietuva. Ne vieną kartą puolė lenkai Lietuvą užkariavimo tikslais ir ne du, bet čia jau kita istorija ir nebenoriu plėstis, o tu ponas V Savukynai dar neparašei kokį indėlį į Lietuvos nutautinimo politiką yra įdėjusi lenkiškoji dvasininkija, tu kažkodėl tame straipsnyje apie ją neužsimeni ne žodeliu, kaip kad neužsimeni ir apie tai kad lietuvių kalba lenkų dėka buvo gujama ir iš mokyklų, o kur jei ne mokyklose daugiausiai gali įgyti žinių? Gal sakau šis V Savukyno straipsnis čia nėra tik eilinis “inteligentų” pasirašiusių “gelbėti lenkus” Vilnijos krašte reveransas jiems ir parama Tomaševskiui, o plati puolimo programa bandant Lietuvoje įteisinti dvikalbystę, prošu pani polsku movu v Litve, ar ne taip ponas V Savukynai, pirmiausiai ponui V Savukynui reikėjo įspėti mus ko jis šiuo straipsniu siekia, pažeminti mus, kokie mes ar mūsų protėviai buvo “mužikai” XIXa ir kokią padarė jie didžiulę klaidą atsisakydami lenkų kalbos, ar ne tiesa Virgi, juk ne be reikalo į būrį susimetė 120 Lietuvos padugnių kad galėtų išardyti tautos pamatus. Tam jie turi visas priemones, žiniasklaida ir vaizdines priemones, tv, radijas, prie visų priemonių prieiną “inteligentai”, jie galingi, jiems viskas galima, galimą tautą iš naujo prievartauti ir nutautinti, tik dabar tam darbui būs vartojamos pažangios technologijos.

  8. Arvydas Damijonaitis:

    INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
    LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
    negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
    bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
    lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
    sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
    antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
    pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
    okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
    smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
    Damijonaitis

  9. Arvydas Damijonaitis:

    Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos .Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ BENDRUOMENĖS,TOTORIŲ IR KARAIMŲ TAUTINĖS MAŽUMOS.Lietuva neprivalo finansuoti lenkų mokyklas,tai lenkų tautinės bendruomenės funkcijos.Buvusių okupantų lenkų ir rusų bendruomenės tiesiog paveldėjo okupacijos metu turėtas privilegijas – valstybės finansuojamas rusakalbes ir lenkiškas mokyklas.Kyla grėsmė lietuvių gyvybinei erdvei – rusai ir lenkai,turėdami savo valstybėse didžiules teritorijas,Lietuvoje turi privilegijas,kurių, buvę lietuvių tautos genocido vykdytojai,neturėtų turėti..

  10. Arvydas Damijonaitis:

    Lietuvių kilmės “tuteišių” lenkinimas lenkiškose ( lietuvių išlaikomose ) mokyklose – galima registruoti didžiausios kvailystės Gineso rekordu.
    INFORMACIJA: Buvusių okupantų privilegijos stebina pasaulį. Lietuva išlaiko 80 lenkų mokyklų,kuriose tuteišai mokomi lenkų kalbos,lenkinami..Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė,kadangi Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos. Lenkiškų,rusiškų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – okupacijos paveldas..Tuteišių klastingas lenkinimas yra dalies lietuviško genofondo naikinimas,lietuvių savižudybė

  11. Arvydas Damijonaitis:

    GINESO rekordas: INFORMACIJA: Lietuvių kilmės “tuteišių” lenkinimas lenkiškose ( lietuvių išlaikomose ) mokyklose – galima registruoti didžiausios kvailystės Gineso rekordu.
    Buvusių okupantų privilegijos stebina pasaulį. Lietuva išlaiko apie 100 lenkiškų mokyklų,kuriose lietuvių kilmės tuteišai mokomi lenkų kalbos,lenkinami..Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė. Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos,nes lenkai turi savo valstybę.Lietuvoje yra karaimų ir totorių tautinės mažumos,rusų,lenkų,žydų bendruomenės.To nesuvokia prezidentūra,ministrai.. Lenkiškų,rusiškų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – okupacijos paveldas..Lietuvių kilmės tuteišių klastingas lenkinimas yra dalies lietuviško genofondo naikinimas,lietuvių savižudybė,o tai prieštarauja Dievo valiai.

  12. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su “išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: