Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva

Inija Trinkūnienė, www.alkas.lt
2010-11-22 11:00:00
7
I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva

Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.
Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Sutartinių paskelbimas žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo dalimi pradžiugino ir paskatino pasidalyti mintimis apie tai, kokia vietą sutartinės užima mūsų šventėse ir apeigose.

Tarp raštų, kurie buvo siunčiami UNESCO komisijai kaip sutartinių gyvosios tradicijos įrodymas, buvo ir Romuvos (Senosios baltų religijos bendrijos) raštas. Tame rašte, patvirtinant sutartinių gyvybingumą, nurodyta, kad sutartinės praktikuojamos Romuvos bendruomenės apeigų metu.

Kodėl mums, Romuvos žmonėms, svarbios sutartinės? Ir kodėl toks svarbus jų pripažinimas tarptautiniu mastu?

Sutartinės mums svarbios kaip iki mūsų laikų išlikusi nepertraukiama dvasinė tradicija. Jos nepertraukiamumą įrodė mūsų garbi muzikologė dr. Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, J. Basanavičiaus premijos laureatė, pašventusi savo gyvenimą teorinėms sutartinių studijoms ir praktiniam sutartinių populiarinimui.

Sutartinės mums svarbios, nes tai – nepertraukta apeiginės muzikos tradicija, siekianti labai senus laikus. Daiva Vyčinienė, sakydama, kad sutartinės, skirtingai nuo kitų dainų, buvo vadinamos giesmėmis, sako: „Giesmė reiškė ne šiaip sau dainą, dainuojamą bet kada ir bet kur, bet sakralią, skirtą giedoti tam tikru metu (per metines ir šeimos šventes, prieš darbą ar po jo), tam tikrame apeigų kontekste“. Sutartinės – apeigų giesmės, pasiekusios mus iš neatmenamų laikų, jos nepatyrė krikščionybės įtakos ir tai leidžia mums jas laikyti Romuvos giesmėmis.

Jorė Punske
Jorė Punske | Romuvos nuotr.

Apeiginę sutartinių paskirtį nusako ir jų meditacinis pobūdis. Kaip teigia D. Vyčinienė: „Tačiau bene didžiausias skirtumas nuo dainų – tai tam tikras hipnotinis sutartinių poveikis, susidarantis dėl nuolatinio refrenų kartojimo, jokių kulminacijų nebuvimo melodijoje, nenutrūkstančios muzikos tėkmės (sutartinės dažnai giedamos ratu – jų muzika neturi nei ryškios pradžios, nei pabaigos).“

Sutartinių paskelbimas nematerialiojo pasaulio paveldo dalimi mums Romuvos žmonėms ypač svarbus, nes sutartinėse atsispindi esminiai mūsų tradicijos bruožai. Archajinė sutartinių struktūra idealiai išsaugojo darnos sampratą. Skirtingos vienu metu giedamos melodijos ir sekundiniais sąskambiais „sumušami“ balsai atskleidžia ypatingą baltų kultūros bruožą – darnos filosofiją. Sutartinės skiriasi nuo paprastų dainų tuo, kad giedantys sutartinę dainininkai kiekvienas atlieka savo partiją atskirai, tačiau išlaiko sutarimą tarpusavy. To sutarimo esmė ta, kad sutariantis dainininkas sugeba išlaikyti savo individualumą, arba atskirą melodiją. Tai atsispindi ir pačiame sutartinių pavadinime. Ir tai yra aukštesnio lygmens sutarimas nei tos pačios melodijos atlikimas. Yra pavyzdžių, kur sutartinių kaip darną kuriančių giesmių pobūdis atsispindi ne tik jų struktūroje, bet ir tekstuose. Pavyzdžiu galėtų būti sutartinė „Rimo rimo tūto, rimo rimo tūta, sutarjiela, sutarjiela“, kur „rimo“ sietinas su rimtimi, ramybe, „tūto“ – su aktyvumu, o jų santykį nusako „sutarjiela“ – sutarimas arba darna.

Sutartinių atgimimas sietinas ir su Romuvos, Senosios baltų religijos atgimimu XX amžiaus antrojoje pusėje. Svarbiausios Romuvos giesmės – sutartinės.

Prisiminkime Rasos šventes, pradėtas švęsti šešiasdešimtaisias metais. Pirmoji sutartinė, suvedusi mus į didijį apeigų ratą, buvo „Dijūta kalnali“. Du žodžiai, kartojami šimtų balsų, sujungė mus su senųjų laikų alkais, protėviais ir Dievais.

Visos svarbiausios Romuvos Dievams skirtos giesmės susijusios su sutartinėmis.

1982 metais vienoje iš slaptai švenčiamų Rasos švenčių pirmą kartą nuskambėjo sutartinė „Didysie mūsų dievaite mūsų“, užrašyta L. Jucevičiaus XIX a. viduryje prie Vilniaus, Nemenčinės apylinkėse. Melodiją pritaikė Evaldas Vyčinas. Tuomet susirinkęs švęsti Rasos šventės jaunimas, palydėjęs Saulę, ant Sartų ežero kranto užkūrė aukurą ir sugiedojo šią sutartinę.

L. Jucevičius, apibūdindamas šios sutartinės užrašymo aplinkybes, pažymėjo, kad ji atliekama liaudies iškilmėse per Petrines, kada Vilniaus miesto ir apylinkių žmonės Antakalnio pušynuose rinkdavę žolynus. Jo manymu, tai senovinis, dar pagoniškų laikų palikimas. Mitologai mano, kad šioje sutartinėje minimas šv. Petras pakeitė patį Perkūną.

Ta pati Perkūnui skirta sutartinė skambėjo 2001 metais Kurtuvėnuose Romuvos vasaros stovyklos metu statant liaudies meistro Martinaičio sukurtą Perkūno skulptūrą.

Romuvos giesmė Gabijai, ugnies Deivei, taip pat remiasi sutartine “Dega ugnela tūta, tūta, dega Gabija, tūta tūta”.

Deivei Žemynai skirtai sutartinei “Žemynėle, žiedkelėle” pritaikyta sutartinės “Šiaip sėjau linelį” melodija.

Daug sutartinių įrašė Romuvos apeigų folkloro grupė “Kūlgrinda” “Saulės giesmių”, “Ugnies apeigų”, “Giesmių Perkūnui” kompaktinėse plokštelėse.

Sutartinės, giedamos per Romuvos apeigas, mums kiekvieną sykį patvirtina mūsų religinės tradicijos tąsą ir nepertraukiamumą. Sutartinės padeda mums atskleisti religinę lietuviškosios tradicijos esmę, o mūsų apeigos grąžina sutartinėms deramą vietą – sakralinę, apeiginę – prie šventos aukuro ugnies, po šimtamečiu ąžuolu – protėvių Alke.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Trinkūnienė. Dievai ir dainos
  2. Sutartinės – mūsų dvasinės kultūros pamatas (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Valdas says:
    15 metų ago

    … pilkas, šaltas, sunkus ir apvalainas riedulys pasiruošęs riedėt dardėt ir vartaliotis iš džiaugsmo kad ir purvyne, kai niekieno smalsios akys nemato. Nes šiandien buvo sušildytas saulės, dažnai jis nuprausiamas lietaus. Ir žino tikrai, kad bus iškeltas žmogaus. Tvirtovės bokšto aukštybėj …

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    15 metų ago

    Vakar ”netyčia” sužinojau, kad mano sūnus Rūkas Kauno Politechnikume lanko tautinius šokius. Mane tai slapta sujaudino iki ašarų. Pradėjau svajoti-jei dar marčią parvestų…Sėkmės,,sėkmės,sėkmės, visiems, visiems ”ALKO” skaitytojams ir rašytojams ,kokie jūs bebūtumėt, jūs-jėga.

    Atsakyti
  3. Kelmas says:
    15 metų ago

    Sutartinės- lietuvių aukštosios dvasinės kultūros svarbi sudėtinė dalis. Jų įvaldymas ir naudojimas gyvenime rodo žmogaus dvasingumo lygį.

    Atsakyti
  4. sutartine says:
    15 metų ago

    sutartines yra jega

    Atsakyti
  5. sutariela says:
    15 metų ago

    Faktas- sutartinės yra puiki meditacija, faktas – dėl savo struktūros ir apeiginio pobūdžio jos praktiškai nepakito, ir taip šitose dermėse esti dar daugiau jėgos… Ir nereikia būti lietuviu, kad tą pajustum. Į sutartinių skambesį žmonės jautriai reaguoja nepaisant jų kultūrinės patirties, nesusijusios su baltišku folkloru ar baltiška kultūra apskritai. Nuostabu, ačiū Inijai už puikų straipsnį ir už sutartinių giedojimą bei šios tradicijos palaikymą dar didesnis ačiū 😉

    Atsakyti
  6. alva says:
    15 metų ago

    Cia Kembliui………

    Atsakyti
  7. Giedrius says:
    15 metų ago

    Mielas Kembli, zinau kas tu, bet visai tai nesvarbu, ka besakytum, mes tave mylime 🙂 nori tu ar ne to, kad pasiustum po simts kalakutu :)!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis
  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

Kiti Straipsniai

Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

2025 06 25
Chorų šventės „Su jūra dainuok“ meno vadovas Rimgaudas Juozapavičius | R. Kucevičiūtės nuotr.

Chorų šventė „Su jūra dainuok“ kviečia dainuoti kartu su jūros ošimu

2025 06 05
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Vijolė Arbas su sūnumi Kimo 2023, Vilniuje

Džiugesio, dvasios šviesos ir laisvės skleidėjai Vijolei Arbas būtų sukakę 80.

2025 04 13
Pavasario lygiadienis Pučkoriuose 2025-03-23

Pavasario lygiadienis Pūčkoriuose – šviesa, atgimimas ir bendrystė

2025 03 25

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

A.Medalinskas. Visuomenės kunkuliavimo metas: priverskime valdžią keistis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai