Trečiadienis, 29 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Sutartinės – mūsų dvasinės kultūros pamatas (video)

www.alkas.lt
2010-11-17 00:22:01
1
Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė viduryje

Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė viduryje

Lapkričio 16 dieną, į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą buvo įtrauktos lietuviškos sutartinės!!!              

Ta proga Alkas.lt pakalbino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėją, J. Basanavičiaus premijos laureatę, doc. dr. Daivą Račiūnaitę – Vyčinienę, ilgametę Sutartinių tyrinėtoją, monografijų Sutatinių atlikimo tradicijos (2000)  ir Lithuanian Polyphonic Songs Sutartinės (2002) autorę.

Daiva Vyčinienė kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru, Lietuvos nacionaline UNESCO komisija darbavosi rengiant sutartinių nominacinę bylą UNESCO reprezentatyviam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui papildyti.             

– Ar galite paprastais žodžiais eilinaim skatytojui neturinčiam muzikinio išsilavinimo paaiškinti kas yra sutartinės, kuo jos skiriasi nuo kitų lietuvių laiudies dainų?              

– Visų pirma, sutartinės pagal senąją sampratą buvo ne dainos, bet giesmės. Dar XX a. pradžioje pirmasis sutartinių užrašinėtojas Adolfas Sabaliauskas rašė, kad žmonės griežtai skiria sutartines nuo paprastų dainų.

Tas skirtumas kaimo žmonių terminijoje buvo labai svarbus – giesmė reiškė ne šiaip sau dainą, dainuojamą bet kada ir bet kur, bet sakralią, skirtą giedoti tam tikru metu (per metines ir šeimos šventes, prieš darbą ar po jo), tam tikrame apeigų kontekste.

Sutartinės – polifoninės giesmės. Vadinasi, skirtingai nuo vėlyvesnių daugiabalsių dainų, kada vienas veda, kiti pritaria („turavoja“), sutartinėse visi balsai yra lygiareikšmiai, vienodai svarbūs.

Tačiau, kiek bebūtų giedotojų (dvi, trys ar keturios), visuomet vienu metu skamba tik dvi skirtingos balso partijos.     

Išskirtinė sutartinių savybė ta, kad du balsai tarspusavyje dažniausia dera sekundos intervalu. Pagal europietiškąją muzikos teoriją sekundos intervalas yra disonansas, t.y. „negražiai skambantis“.

Tuo tarpu sutartinių giedotojoms tie aštroki sekundiniai sąskambiai buvo pats gražumas, siekiamybė, sakydavo: „tai gražiai balsus sumuša!“.       

Dar vienas dalykas, skiriantis sutartines nuo paprastų dainų – gausūs refrenai: ratilio, dauno, sadūto, lingo, mėtaujo ir t.t. Kai kurie refrenai sudaryti vien tik iš garsažodžių (tūto, tatato, titity, totata ir pan.), kurių prasmės mes nebežinome.

Įdomiausia, kad sutartinėse vienu metu skamba ne tik dvi savarankiškos melodijos, bet ir du skirtingi tekstai: prasminis ir refreninis (arba „rinkinys“ ir „pritarinys“).

Tačiau bene didžiausias skirtumas nuo dainų – tai tam tikras hipnotinis sutartinių poveikis, susidarantis dėl nuolatinio refrenų kartojimo, jokių kulminacijų nebuvimo melodijoje, nenutrūkstančios muzikos tėkmės (sutartinės dažnai giedamos ratu – jų muzika neturi nei ryškios pradžios, nei pabaigos).              

– Kuo reikšmingos yra lietuviškos sutartinės  Pasaulio nematerialaus paveldo kontekste?              

– Manyčiau, kad Pasaulio nematerialaus paveldo kontekste vienodai svarbios visų tautų tradicijos – kiekviena tauta didžiuojasi savo unikaliais reiškiniais.

Lietuvių sutartinės – ne tik neaprastai savitas archajiškos polifonijos reiškinys (analogijų pasaulyje nerandama iki šiol, nors tam tikrų panašumų esama Balkanuose, Indonezijoje, naujojoje Gvinėjoje (Papua) ir kitur), bet ir labai svarbus mūsų dvasinės kultūros pamatas.

Tą suvokė jau minėtasis A. Sabaliauskas, ragindama lietuvių kompozitorius atkreipti dėmesį į sutartines ir senuosius instrumentus (skudučius, daudytes, ragus, kankles).     

Vėliau sutartines, kaip tam tikrą muzikinį simbolį, sėkmingai naudojo XX a. kompozitoriai J. Gruodis, S. Vainiūnas ir kt. Broniu Kutavičius savo kūryboje naudojo ne tiek pačią sutartinių muziką, kiek bandė perteikti jų dvasią – tai jam puikiai pavyko oratorijose „Paskutinės pagonių apeigos“, „Iš jotvingių akmens“ ir kt.

Sutartines didžiuodamiesi galėtume laikyti mūsų etninės savimonės simboliu. Pasaulyje tai unikalus reiškinys.              

–bJei sutartinės tokios archaiškos, tai kokiu būdu jos išliko iki šių dienų?  Juk daugelį senosios kultūros dalykų praradome negražinamai?              

– Tai labai sudėtingas klausimas. Sutartinių amžius – vienas sudėtingiausių galvosūkių etnomuzikologams. Nemanau, kad tos sutartinės, kurios buvo užrašytos XX a. pradžioje, atėjo iš gilios senovės iki mūsų laikų visiškai nepakitusios.

Tačiau ir jose esama labai daug  bruožų, rodančių seną kilmę (minėti aštrūs sąskambiai tarp balsų, gausūs garsažodžiai, archjiška choreografija ir pan.).     

Vis dėlto nereiktų pamiršti, kad savo prigimtimi sutartinės – tai apeiginės giesmės, kurios amžių amžiais nepasiduoda kaitai, išorinėms įtakoms.

Tas pats būdinga ir mūsų senosioms kalendorinėms dainoms. Juk ir įsigalėjus krikščionybei, iki mūsų dienų išliko senosios kalėdinės giesmės (vėlgi giesmėmis, o ne dainomis jas vadino dzūkai) apie elnią devyniaragį, apie ievaro tiltą, povą, vaikštinėjantį po dvarą, mešką, lapę ir kt.

O krikščioniškų realijų poetiniuose tekstuose iš viso nėra.              

Galbūt sutartinių išlikimą lėmė jų giedojimo tradicija, nereikalaujanti didelio žmonių būrio. Sutartines giedojo šeimos narės, artimos kaimynės ir pan., savo patirtį perduodamos iš kartos į kartą.

Skudučiavimo tradicija taip pat be galo sena – skudučiais buvo mokomasi, įsimenant kiekvienos dūdelės skirtingas ritmo formules – įvardijant jas skiemenimis: tiū-ti-ti-tiūt; ti-ti-tiū-ti-tiūt ir pan.              

– Kas dabar pasikeis po to kai UNESCO sutartines įtraukė į  reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą?              

– Rengdama UNESCO komisijai sutartinių bylą, gana daug prisisvajojau ta tema. Sutartinės galėtų tapti lietuvių dvasinės kultūros pamatu, tikru etninės tapatybės simboliu.

Kad taip atsitiktų, dar reikia įdėti labai daug pastangų: skleisti sutartines įvairiomis formomis mokyklose, dainų konkursuose, organizuoti patrauklias sutartinių mokymo stovyklas, festivalius ir pan.              

Labai nuogastauju, kad sutartinės netaptų lygiai tokiu pat pigiu suvenyru (tik kultūros srityje), kaip tapo gintaras. Į prekeivius, gatvėse pardavinėjančius gintarą, jau nebesinori ir žiūrėti (nors, be abejo, pasitaiko ir aukšto meninio lygio gintaro dirbinių).               

Labai nuliūdino šiandieninis “Panoramos” reportažas apie sutartinių įtraukimą į UNESCO sąrašą. Ką mes išgirdome ir pamatėme, skambant iškilmingam pranešimui?

Ogi jaunimėlį, kolektyviai daužantį keptuves (atseit, “keptuvių sutartinė”) ir kažkokio projektėlio akimirką, kur kelios merginos kažką (net nepažinau, kad tai sutartinė!) dainavo, berods, gitarų fone. Negi iš tokio siužeto kas nors galėjo suvokti, kas gi tos sutartinės, kokia jų prasmė?

Kodėl jos laikytos giesmėmis? O jei ir suvokė, tai labai paviršutiniškai – kaip kažkokį “sutartinį” patriukšmavimą, paišdykavimą…

Tas siužetas visiškai numušė ūpą. Supratau, kiek dar mums, lietuviams (priešaky su Nacionaline TV), reikia dvasiškai tobulėti, kad būtume verti to savo unikalaus paveldo…              

Beje, su sutartinių grupe TRYS KETURIOSE tik prieš 3 dienas grįžome iš Japonijos, kur turėjome 2 didelius koncertus.

Buvome apstulbintos japonų nepaprastai gilaus sutartinių suvokimo ir pajautimo. Po koncerto keli priėję japonai keletu sakinių nusakė visą sutartinių esmę, paklausdami manęs, ar jie teisingai supratę. Tokio supratimo galėtų pavydėti tūlas lietuvis…              

Gal šiandieninis siužetas ir be reikalo pažadino manyje pesimistines nuotaikas, gal dar ir įmanomas tautos dvasinis atgimimas. Sutartinės čia galėtų tapti kertiniu ramsčiu.              

– Ačiū už pokalbį.    

Žiūrėkite trumpą  filmą skirta UNESCO  (anglų kalba):  

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviškos sutartinės – žmonijos kultūros paveldo sąraše!!!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Dovilė says:
    11 metų ago

    o ar įmanoma kažkur pasimokyti giedoti sutartines ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dr. Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)

2023 03 27
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Bus pristatyta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucija

2023 03 23
Pavasario lygiadienis Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kernavės Balto kalno miške – žėruojanti pavasario lygiadienio šventė

2023 03 22
Seime vyks tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ | Alkas.lt koliažas.

Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“

2023 03 20
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Rasa Čepaitienė, Jonas Vaiškūnas, Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Atspindžiai“: Kaip atkurti ir grąžinti tautinę savigarbą ir galią?

2023 02 28
Robertas Šarknickas | lrs.lt, O. posaškovos nuotr.

Kodėl etninė kultūra išstumiama iš Tūkstantmečio mokyklų programos?

2023 02 27
Vilniaus knygų mugėje prisistatys 40 Lietuvos kultūros centrų | LNKC nuotr.

Vilniaus knygų mugėje prisistatys 40 Lietuvos kultūros centrų

2023 02 20
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

J. Vaiškūnas. Kalba apie kalbą

2023 02 14
„Susitikimai“ | etnocentras.lt nuotr.

Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”

2023 02 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Apsilankant pas gydytoją – daugiau paslaugų

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Autobusas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Naujo bilietų žymėjimo Vilniuje nebus

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Antanas (1) apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • ar pakankamai apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • lygybė apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Jonas Vaiškūnas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų
  • Į orą išmetama vis dar daug teršalų
  • Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
3
Dr. Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Vasario 24 d. Švenčionių miesto kultūros centre vyko Aukštaitijos atmintinų metų atidarymo renginys ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono...

Skaityti toliau

Bus pristatyta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucija

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 23
0
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 23 d. Seime vyks Spaudos konferencija, skirta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucijos pristatymui.

Skaityti toliau

Kernavės Balto kalno miške – žėruojanti pavasario lygiadienio šventė

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 22
0
Pavasario lygiadienis Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kovo 18-19 d. Kernavės Balto kalno miške buvo atšvęsta gamtos ir viso kas gyva atbudimo virsmo šventė - pavasario lygiadienis....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Antanas (1) apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • ar pakankamai apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • lygybė apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Jonas Vaiškūnas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Socialistas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis

Krikščionių partija siekia "sustiprinti religines bendruomenes" ar save?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai