Ketvirtadienis, 2 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Sutartinės – mūsų dvasinės kultūros pamatas (video)

www.alkas.lt
2010 11 17 00:22
1
Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė viduryje

Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė viduryje

Lapkričio 16 dieną, į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą buvo įtrauktos lietuviškos sutartinės!!!              

Ta proga Alkas.lt pakalbino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėją, J. Basanavičiaus premijos laureatę, doc. dr. Daivą Račiūnaitę – Vyčinienę, ilgametę Sutartinių tyrinėtoją, monografijų Sutatinių atlikimo tradicijos (2000)  ir Lithuanian Polyphonic Songs Sutartinės (2002) autorę.

Daiva Vyčinienė kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru, Lietuvos nacionaline UNESCO komisija darbavosi rengiant sutartinių nominacinę bylą UNESCO reprezentatyviam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui papildyti.             

– Ar galite paprastais žodžiais eilinaim skatytojui neturinčiam muzikinio išsilavinimo paaiškinti kas yra sutartinės, kuo jos skiriasi nuo kitų lietuvių laiudies dainų?              

– Visų pirma, sutartinės pagal senąją sampratą buvo ne dainos, bet giesmės. Dar XX a. pradžioje pirmasis sutartinių užrašinėtojas Adolfas Sabaliauskas rašė, kad žmonės griežtai skiria sutartines nuo paprastų dainų.

Tas skirtumas kaimo žmonių terminijoje buvo labai svarbus – giesmė reiškė ne šiaip sau dainą, dainuojamą bet kada ir bet kur, bet sakralią, skirtą giedoti tam tikru metu (per metines ir šeimos šventes, prieš darbą ar po jo), tam tikrame apeigų kontekste.

Sutartinės – polifoninės giesmės. Vadinasi, skirtingai nuo vėlyvesnių daugiabalsių dainų, kada vienas veda, kiti pritaria („turavoja“), sutartinėse visi balsai yra lygiareikšmiai, vienodai svarbūs.

Tačiau, kiek bebūtų giedotojų (dvi, trys ar keturios), visuomet vienu metu skamba tik dvi skirtingos balso partijos.     

Išskirtinė sutartinių savybė ta, kad du balsai tarspusavyje dažniausia dera sekundos intervalu. Pagal europietiškąją muzikos teoriją sekundos intervalas yra disonansas, t.y. „negražiai skambantis“.

Tuo tarpu sutartinių giedotojoms tie aštroki sekundiniai sąskambiai buvo pats gražumas, siekiamybė, sakydavo: „tai gražiai balsus sumuša!“.       

Dar vienas dalykas, skiriantis sutartines nuo paprastų dainų – gausūs refrenai: ratilio, dauno, sadūto, lingo, mėtaujo ir t.t. Kai kurie refrenai sudaryti vien tik iš garsažodžių (tūto, tatato, titity, totata ir pan.), kurių prasmės mes nebežinome.

Įdomiausia, kad sutartinėse vienu metu skamba ne tik dvi savarankiškos melodijos, bet ir du skirtingi tekstai: prasminis ir refreninis (arba „rinkinys“ ir „pritarinys“).

Tačiau bene didžiausias skirtumas nuo dainų – tai tam tikras hipnotinis sutartinių poveikis, susidarantis dėl nuolatinio refrenų kartojimo, jokių kulminacijų nebuvimo melodijoje, nenutrūkstančios muzikos tėkmės (sutartinės dažnai giedamos ratu – jų muzika neturi nei ryškios pradžios, nei pabaigos).              

– Kuo reikšmingos yra lietuviškos sutartinės  Pasaulio nematerialaus paveldo kontekste?              

– Manyčiau, kad Pasaulio nematerialaus paveldo kontekste vienodai svarbios visų tautų tradicijos – kiekviena tauta didžiuojasi savo unikaliais reiškiniais.

Lietuvių sutartinės – ne tik neaprastai savitas archajiškos polifonijos reiškinys (analogijų pasaulyje nerandama iki šiol, nors tam tikrų panašumų esama Balkanuose, Indonezijoje, naujojoje Gvinėjoje (Papua) ir kitur), bet ir labai svarbus mūsų dvasinės kultūros pamatas.

Tą suvokė jau minėtasis A. Sabaliauskas, ragindama lietuvių kompozitorius atkreipti dėmesį į sutartines ir senuosius instrumentus (skudučius, daudytes, ragus, kankles).     

Vėliau sutartines, kaip tam tikrą muzikinį simbolį, sėkmingai naudojo XX a. kompozitoriai J. Gruodis, S. Vainiūnas ir kt. Broniu Kutavičius savo kūryboje naudojo ne tiek pačią sutartinių muziką, kiek bandė perteikti jų dvasią – tai jam puikiai pavyko oratorijose „Paskutinės pagonių apeigos“, „Iš jotvingių akmens“ ir kt.

Sutartines didžiuodamiesi galėtume laikyti mūsų etninės savimonės simboliu. Pasaulyje tai unikalus reiškinys.              

–bJei sutartinės tokios archaiškos, tai kokiu būdu jos išliko iki šių dienų?  Juk daugelį senosios kultūros dalykų praradome negražinamai?              

– Tai labai sudėtingas klausimas. Sutartinių amžius – vienas sudėtingiausių galvosūkių etnomuzikologams. Nemanau, kad tos sutartinės, kurios buvo užrašytos XX a. pradžioje, atėjo iš gilios senovės iki mūsų laikų visiškai nepakitusios.

Tačiau ir jose esama labai daug  bruožų, rodančių seną kilmę (minėti aštrūs sąskambiai tarp balsų, gausūs garsažodžiai, archjiška choreografija ir pan.).     

Vis dėlto nereiktų pamiršti, kad savo prigimtimi sutartinės – tai apeiginės giesmės, kurios amžių amžiais nepasiduoda kaitai, išorinėms įtakoms.

Tas pats būdinga ir mūsų senosioms kalendorinėms dainoms. Juk ir įsigalėjus krikščionybei, iki mūsų dienų išliko senosios kalėdinės giesmės (vėlgi giesmėmis, o ne dainomis jas vadino dzūkai) apie elnią devyniaragį, apie ievaro tiltą, povą, vaikštinėjantį po dvarą, mešką, lapę ir kt.

O krikščioniškų realijų poetiniuose tekstuose iš viso nėra.              

Galbūt sutartinių išlikimą lėmė jų giedojimo tradicija, nereikalaujanti didelio žmonių būrio. Sutartines giedojo šeimos narės, artimos kaimynės ir pan., savo patirtį perduodamos iš kartos į kartą.

Skudučiavimo tradicija taip pat be galo sena – skudučiais buvo mokomasi, įsimenant kiekvienos dūdelės skirtingas ritmo formules – įvardijant jas skiemenimis: tiū-ti-ti-tiūt; ti-ti-tiū-ti-tiūt ir pan.              

– Kas dabar pasikeis po to kai UNESCO sutartines įtraukė į  reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą?              

– Rengdama UNESCO komisijai sutartinių bylą, gana daug prisisvajojau ta tema. Sutartinės galėtų tapti lietuvių dvasinės kultūros pamatu, tikru etninės tapatybės simboliu.

Kad taip atsitiktų, dar reikia įdėti labai daug pastangų: skleisti sutartines įvairiomis formomis mokyklose, dainų konkursuose, organizuoti patrauklias sutartinių mokymo stovyklas, festivalius ir pan.              

Labai nuogastauju, kad sutartinės netaptų lygiai tokiu pat pigiu suvenyru (tik kultūros srityje), kaip tapo gintaras. Į prekeivius, gatvėse pardavinėjančius gintarą, jau nebesinori ir žiūrėti (nors, be abejo, pasitaiko ir aukšto meninio lygio gintaro dirbinių).               

Labai nuliūdino šiandieninis “Panoramos” reportažas apie sutartinių įtraukimą į UNESCO sąrašą. Ką mes išgirdome ir pamatėme, skambant iškilmingam pranešimui?

Ogi jaunimėlį, kolektyviai daužantį keptuves (atseit, “keptuvių sutartinė”) ir kažkokio projektėlio akimirką, kur kelios merginos kažką (net nepažinau, kad tai sutartinė!) dainavo, berods, gitarų fone. Negi iš tokio siužeto kas nors galėjo suvokti, kas gi tos sutartinės, kokia jų prasmė?

Kodėl jos laikytos giesmėmis? O jei ir suvokė, tai labai paviršutiniškai – kaip kažkokį “sutartinį” patriukšmavimą, paišdykavimą…

Tas siužetas visiškai numušė ūpą. Supratau, kiek dar mums, lietuviams (priešaky su Nacionaline TV), reikia dvasiškai tobulėti, kad būtume verti to savo unikalaus paveldo…              

Beje, su sutartinių grupe TRYS KETURIOSE tik prieš 3 dienas grįžome iš Japonijos, kur turėjome 2 didelius koncertus.

Buvome apstulbintos japonų nepaprastai gilaus sutartinių suvokimo ir pajautimo. Po koncerto keli priėję japonai keletu sakinių nusakė visą sutartinių esmę, paklausdami manęs, ar jie teisingai supratę. Tokio supratimo galėtų pavydėti tūlas lietuvis…              

Gal šiandieninis siužetas ir be reikalo pažadino manyje pesimistines nuotaikas, gal dar ir įmanomas tautos dvasinis atgimimas. Sutartinės čia galėtų tapti kertiniu ramsčiu.              

– Ačiū už pokalbį.    

Žiūrėkite trumpą  filmą skirta UNESCO  (anglų kalba):  

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviškos sutartinės – žmonijos kultūros paveldo sąraše!!!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Dovilė says:
    11 metų ago

    o ar įmanoma kažkur pasimokyti giedoti sutartines ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Saulius Šeštavickas | Asmeninė nuotrauka

Atgiję protėvių raštai. Pokalbis su Sauliumi Šeštavicku

2022 12 30
Jonas Vaiškūnas išrinktas AREKGT pirmininku | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba išsirinko naują pirmininką ir aptarė 2023-ių Aukštaitijos atmintinų metų darbus

2022 12 28
Paskaitos apie etnografinių regionų papročius | Etninės kultūros globos tarybos nuotr.

Paskaitos apie etnografinių regionų papročius

2022 12 24
Dainų karalienė pasaulin sugrįžta... | Rengėjų nuotr.

Pristatomas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės palikimas

2022 12 18
Bendrame Seimo laikinųjų Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo ir Etno bičiulių grupių posėdyje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Seimo nariai: Etninei kultūrai skiriame nepakankamai dėmesio

2022 12 17
Pagerbti Žemaitijos etninei kultūrai nusipelnę žmonės

Pagerbti Žemaitijos etninei kultūrai nusipelnę žmonės

2022 12 08
Alkas.lt nuotr.

Seime – Sūduvos metų baigiamasis renginys ir Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos 30-metis

2022 11 23
2022- Sūduvos metai, Nacionalinei J. Basanavičiaus premijai – 30 | Alkas.lt nuotr.

Spaudos konferencija: „2022-ieji – jubiliejiniai Sūduvos ir nacionalinės J. Basanavičiaus premijos metai“

2022 11 21
unsplash.com, KS Kyung nuotr.

Etninės kultūros globos taryba siūlo – sveikintis!

2022 11 17
Jau pateikta paraiška įtraukti šiaudinius sodus į UNESCO  pasaulinį paveldą!

Siekiama išsiaiškinti etninės kultūros būklę Lietuvos etnografiniuose regionuose

2022 11 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Ežerinių stintelių žvejyba | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kur galima ir kaip žvejojamos ežerinės stintelės?

2023 02 02
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?
Lietuvoje

Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką

2023 02 02
Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.
Kultūra

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

2023 02 02
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

2023 02 02
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.
Kultūra

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.
Gamta ir ekologija

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.
Žmonės

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • gal apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Žemyna apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kur galima ir kaip žvejojamos ežerinės stintelės?
  • Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką
  • Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose
  • Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Atgiję protėvių raštai. Pokalbis su Sauliumi Šeštavicku

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 12 30
3
Saulius Šeštavickas | Asmeninė nuotrauka

 – Buvo laikas, kai savasties ieškojimai mane nuvedė Pietų Amerikos indėnų kultūros link. Domėjausi jų apeigomis, dainomis, jų ornamentika, tradiciniais...

Skaityti toliau

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba išsirinko naują pirmininką ir aptarė 2023-ių Aukštaitijos atmintinų metų darbus

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 28
7
Jonas Vaiškūnas išrinktas AREKGT pirmininku | Alkas.lt nuotr.

Paskutiname šių metų, IV Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdyje buvo išrinktas naujas Tarybos pirmininkas. Juo tapo Jonas Vaiškūnas.

Skaityti toliau

Paskaitos apie etnografinių regionų papročius

by Kristina Aleknaitė
2022 12 24
3
Paskaitos apie etnografinių regionų papročius | Etninės kultūros globos tarybos nuotr.

Artėjančių Kalėdų proga Etninės kultūros globos taryba siunčia virtualią dovaną visiems etninės kultūros mylėtojams. Tai ką tik užbaigtas paskaitų apie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • gal apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Žemyna apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

Kitas straipsnis

Krikščionių partija siekia "sustiprinti religines bendruomenes" ar save?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai