S. Tumėnas. Ar padės Donaldo Trampo sprendimas išsaugoti nesuniokotą lietuvių kalbą?
JAV prezidentas Donaldas Trampas toliau stebina ir savo šalininkus, ir oponentus. Vienu iš parašų, kuriais be galo didžiuojasi, jis patvirtino ...
Žyma: lenkinimas
Č. Iškauskas. Kam Lietuvoje reikia šluotražio?
Ši vasara mums teikia išties daug malonumų. Kalbu ne tik apie puikius orus, bet ir apie gausybę gražių renginių. Tik ...
A. Ažubalis. Lietuvos lenkų laikraštis „l24.lt“ pamynė Lietuvos nepriklausomybę ir kurstė antilietuviškas nuotaikas
Liepos 19 dienos Žurnalistų etikos inspektorės sprendimu patvirtinta, kad spalio 9 dieną Lietuvos lenkų laikraštyje ir internetiniame portale „l24.lt“ viešai ...
Ar Šalčininkai – Dzūkija?
Ar aistros dėl Vilniaus krašto įteisinimo etnografiniu regionu – be pagrindo? O gal aplink Kauną galėtų atsirasti Liaudos regionas? Tačiau ...
L. Kalėdienė. Stručio politika Visagine ir Šalčininkuose
Daugiausia rusijos garbintojo Eduardo Vaitkaus palaikytojų ten, kur lietuvių kalba nėra vyraujanti. Sakykim, Visagine nemažai „šviežių“ piliečių, palyginti neseniai „persipilietinusių“ ...
M. Krupoves. Tautinė-kalbinė padėtis Eišiškių apylinkėse (1992 m.)
Kalbų ir net tautinės savimonės kaita čia vyko iš esmės per tris kartas. Perėjimo iš vienos kalbos į kitą (o ...
Skvernelis ir Kubilius prisipažino lenkinantys Lietuvą
Gegužės 12 d. tiesioginėje Delfi.lt laidoje skirtoje aptarti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus dalyvavę du buvę Lietuvos Respublikos premjerai viešai ...
A. Vidugiris. Pietrytinių lietuvių šnektų likimas
Pietrytinių lietuvių šnektų terminu čia vadinamas įvairiakalbis Rytų Lietuvos masyvas tolokai nuo Vilniaus į rytus ir pietus iki Mẽdilos, Ašmenõs, ...
G. Šapoka. Mokinių tėvų komiteto pareiškimai sovietinei Lietuvos valdžiai
1956 metai unikalūs tuo, kad sušvelnėjo komunistinis režimas po Stalino mirties. Tai ir TSKP XX suvažiavimas, kosmetiškai pasmerkęs Stalino kultą, ...
A. Judžentis. Vilniaus krašto lietuvių darbų ir kančių dienoraštis
„Versmė“ ir vėl išleido neeilinį leidinį – penkių knygų „Vilniaus Golgotą“. Ji apima pirmąją, Mykolo Biržiškos sudarytąjį, Vilniaus krašto lietuvių ...
G. Šapoka. Iš LTSR Ministrų Tarybos pažymos apie padėtį Šalčininkų rajone
1959 metais LTSR Ministrų Tarybos darbuotojai parengė pažymą apie padėtį Šalčininkų rajone, nes buvo gauta gyventojų nusiskundimai dėl netinkamo rajono ...
G. Šapoka. Kaip J. Paleckis ir A. Sniečkus sprendė lietuviškų mokyklų problemas Šalčininkų rajone
Dažnai teigiama, kad J. Paleckis ir A. Sniečkus rūpinosi ir lietuvišku švietimu. Noriu pateikti pavyzdžius kaip iš tiesų buvo nutautintame ...
P. Gaučas. Tautinė padėtis pietryčių Lietuvoje 1945–1991 m.
1939 ir 1940 m. Lietuvai atgavus dalį Vilniaus krašto, vietiniai gyventojai lietuviai daugelyje vietų buvo praradę ar prarandantys brangiausia, ką ...
N. Kairiūkštytė. Lenkų repatriacija iš Lietuvos 1944–1947 m.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Europos šalyse prasidėjo intensyvi gyventojų migracija, kurios dažniausia ir bene svarbiausia forma buvo repatriacija. Kai kurioms ...
J. Murka. Lietuviai Vilniaus krašte (II)
Spausdiname Jono Pijaus Murkos (1889–1845) studijos „Lietuviai Vilniaus krašte“ tęsinį (pradžia ČIA). Studija parašyta 1941 m. talkinant dukrai Gražvydai.
V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
LR užsienio reikalų ministras kalba apie Rusijos pavojų bei ragina, jog visuomenė ruoštųsi gynybai. Todėl yra itin svarbu stiprinti Lietuvą ...
B. Makauskas. Keturiasdešimties metų pastangas dėl lietuvių pamaldų Seinų bazilikoje susigrąžinimo (1947–1983 ) prisimenant
Pranešimas skaitytas š.m. lapkričio 12 d. Seinuose minint Suvalkų krašto lietuvių kovas dėl teisų į pastoraciją lietuvių kalba.
V. Radžvilas. Nulenk sprandą, lietuviškas „cholope“!
LRT portalas džiaugsmingai pranešė apie Prezidento patarėjo žygdarbį – pakeisti pavardės įrašo asmens dokumentuose kalbą. Be abejo, siekdamas dviejų tikslų.
V. Apžvalgininkas. Kultūros ministerija bei kultūriniai kairieji (liberalai) – lietuvių kalbos bei lietuvių tautos priešai?
Ši LRT laida (Ar lietuvių kalba reguliuojama per griežtai?) yra neįtikėtinai siaubinga, Kultūros ministras bandė apologizuoti Vilniaus regiono okupavimą, bet ...
J. Murka. Lietuviai Vilniaus krašte (I)
2014 m. „Mokslo Lietuvoje“ Nr. 7 ir 8 atspausdintas Giedrės Bulotaitės straipsnis apie senelį Joną Pijų Murką (1889–1945). Straipsnyje minima ...
N. Kairiūkštytė. Vilniaus krašto gyventojai 1942 m. surašymo duomenimis
Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė ...
Č. Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?
Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, ...
G. Surgailis. Lenkai Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje
1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją. Lenkų tauta atkakliai priešinosi agresijai, tačiau jėgos buvo nelygios.
V. Radžvilas. Vilnius priklauso Lenkijai!
Pagaliau tai pasakyta viešai ir visai Lietuvai – ir ne kokiame nors marginalų laikraštėlyje, bet solidžiame Lietuvos lenkų laikraštyje ir rimtame ...
J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo ...
I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)
Uždarius lietuvių pradžios mokyklas, skaityklos tapo svarbiausiais kultūros židiniais. Čia vykdavo vakarai, kursai, būdavo skaitomos paskaitos, rengiami pašnekesiai. Jose daugiausia ...
I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)
Lenkija, 1920 m. rudenį okupavusi Vilnių ir Rytų Lietuvą, 1922 m. ją aneksavo, inkorporavo į savo sudėtį. Aneksuotame Vilniaus krašte ...
R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas
Kalbant apie rytinę Lietuvos sieną, reikia grįžti į XIII a., į Lietuvos valstybės kūrimosi laikus. Mindaugo laikų valstybės branduolys kūrėsi ...
V. Vadapalas. Vilniaus klausimas ir tarptautinė teisė
Joks nesutarimas nėra taip aptemdęs Lietuvos ir Lenkijos sntykių kaip konfliktas dėl Vilniaus. Mūsų tikslas – parodyti pagrindinius ginčo dėl ...
A. Kavaliauskas. Tiesa svarbiau už interpretacijas
Tiesa, artėjimas prie tiesos yra sudėtingas dalykas, kaip sudėtingas yra pats individas, pirmiausia priklausantis nuo įsisavintų žinių. Iškyla žinių autentiškumo, ...
