Liko kelios tabletės nuo praėjusio gydymo, o dabar vėl skauda gerklę ar ausį. Atrodo, sprendimas čia pat, namų vaistinėlėje – juk praėjusį kartą antibiotikai padėjo. Jei likusių neužteks, gal kursą galima užbaigti kitu turimu preparatu? Tokia vaistų matematika gali suklaidinti: pažįstami požymiai dar nereiškia, kad šįkart reikalingas toks pats gydymas.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Evelinos Šeibokaitės, pasitaiko žmonių, kurie į vaistinę ateina jau nusprendę, kad jiems reikia antibiotikų. Tokį įsitikinimą neretai sustiprina ankstesnė patirtis.
„Kartais žmogus dar nepasakęs, kas nutiko, iš karto prašo antibiotikų. Pradėjus kalbėtis paaiškėja, kad jį vargina sloga, kosulys ar gerklės perštėjimas. Išgirdęs, kad antibiotikai virusinių infekcijų neveikia ir tokiais atvejais jų dažniausiai nereikia, žmogus neretai nustemba ar net supyksta. Tuomet tenka išgirsti argumentą, kad praėjusį kartą pavartojus antibiotikų po kelių dienų savijauta pagerėjo. Tačiau didelė dalis virusinių kvėpavimo takų infekcijų praeina savaime, todėl pasveikimas gali būti klaidingai siejamas su antibiotikų poveikiu“, – pasakoja E. Šeibokaitė.
Tie patys požymiai – nebūtinai ta pati liga
Net jei anksčiau dėl labai panašių simptomų gydytojas buvo paskyręs antibiotikų, vien pagal savijautą negalima nuspręsti, kad šįkart reikalingas toks pats gydymas. Pavyzdžiui, gerklės skausmą vienu atveju gali sukelti virusinė, kitu – bakterinė infekcija.
„Ankstesniam susirgimui paskirtas antibiotikas nebūtinai tiks ir šį kartą. Gali skirtis infekcijos sukėlėjas, reikalinga vaisto dozė ar gydymo trukmė, be to, laikui bėgant gali pasikeisti ir paties žmogaus sveikatos būklė. Antibiotikai veiksmingi tik prieš tam tikras bakterines infekcijas, todėl netinkamai pasirinktas vaistas gali ne tik nepadėti, bet ir sukelti nepageidaujamų reakcijų“, – pabrėžia vaistininkė.
Todėl pajutus infekcijai būdingus požymius ji siūlo pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, o antibiotikus vartoti tik tuomet, kai jie iš tiesų reikalingi ir yra tinkamai paskirti.
Vienas antibiotikas kito nepakeičia
Net ir žinant, kad infekcijai gydyti reikalingi antibiotikai, negalima jų rinktis pagal tai, kokių preparatų liko namuose. Nors kasdienėje kalboje antibiotikai dažnai suvokiami kaip viena vaistų grupė, jų poveikis nėra vienodas.
„Antibiotikai skiriasi veikliosiomis medžiagomis, veikimo mechanizmu, veikimo spektru, dozavimu ir tuo, kokias bakterijas gali paveikti. Vieni veikia tik tam tikras bakterijų rūšis, kiti pasižymi platesniu veikimo spektru, o kai kurioms infekcijoms gydyti reikalingas konkretus preparatas. Todėl pradėjus vartoti vieną antibiotiką, o jam pasibaigus tęsiant kitu, galima pasirinkti netinkamą veikliąją medžiagą, dozę ar gydymo trukmę. Vien tai, kad abu vaistai yra antibiotikai, nereiškia, kad vieną galima pakeisti kitu“, – aiškina E. Šeibokaitė.
Netinkamai pasirinktas antibiotikas gali lemti ir tai, kad infekcija nebus tinkamai gydoma. Vaistas turi būti parinktas taip, kad veiktų konkretų infekcijos sukėlėją ir reikiamoje organizmo vietoje pasiektų reikiamą koncentraciją.
Didėja bakterijų atsparumo rizika
Svarbu ne tik tai, koks antibiotikas vartojamas, bet ir jo dozė bei gydymo trukmė. Jei vaisto vartojama per mažai ar ne taip, kaip paskirta, simptomai gali išlikti, sugrįžti, o infekcija – komplikuotis. Netinkamas antibiotikų vartojimas taip pat sudaro palankesnes sąlygas atsparioms bakterijoms išlikti ir plisti.
„Kai antibiotikas vartojamas netinkamai, jautresnės bakterijos gali būti sunaikintos, o mažiau jautrios ar atsparios – išlikti ir daugintis. Todėl svarbu ne tik nevartoti antibiotikų be reikalo, bet ir jų nekeisti savo nuožiūra, nedalinti likusių tablečių į atskirus gydymo kursus ir vartoti tik taip, kaip paskyrė gydytojas“, – perspėja E. Šeibokaitė.
Pasak jos, bakterijų atsparumo problema yra dar viena priežastis atsisakyti požiūrio, kad namuose likę antibiotikai gali būti atsarga kitam susirgimui. Netinkamas jų vartojimas gali turėti pasekmių ne tik konkretaus žmogaus gydymui, bet ir sudaryti sąlygas atsparioms bakterijoms plisti.
Nesuvartotų antibiotikų namuose laikyti nereikėtų
Po gydymo likusių antibiotikų nereikėtų saugoti kitam susirgimui ar perduoti šeimos nariui. Net jei kito žmogaus požymiai atrodo labai panašūs, jam gali būti reikalingas visai kitas gydymas.
„Kito žmogaus sveikatos būklė, vartojami vaistai, alergijos ir gydymo poreikis gali būti visiškai kitokie. Lygiai taip pat ir mums patiems kitą kartą gali būti kita infekcija, kuriai reikės kitokio gydymo arba antibiotikų apskritai nereikės. Todėl likusių preparatų nereikėtų pasilikti ateičiai ar dalytis jais su kitais“, – sako vaistininkė.
Nereikalingų antibiotikų nereikėtų išmesti kartu su buitinėmis atliekomis ar nuleisti į kanalizaciją. Lietuvoje nebetinkamus vartoti ar pasibaigusio tinkamumo vaistus gyventojai gali nemokamai pristatyti į vaistines, kurios pasirūpina saugiu jų sutvarkymu.
„Taip ne tik sumažinama rizika, kad antibiotikai vėliau bus pavartoti savarankiškai, bet ir prisidedama prie atsakingo vaistų atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos“, – teigia E. Šeibokaitė.
Parengta pagal „Gintarinės vaistinės“ pranešimą
