Šaltajam metų sezonui įsibėgėjus, o už lango siaučiant dar ir gana permainingiems orams, peršalimas ir virusai pradeda pulti vis stipriau. Kol kas, panašu, ligos itin puola mažuosius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, antrą gruodžio savaitę Lietuvoje į ligonines dėl gripo pateko 39 asmenys, iš jų – tik trys suaugę, o likusieji – vaikai iki 17 metų. Aštuoni iš jų – vaikai iki 2 m. amžiaus. Vaistinių tinklo specialistai pastebi, kad ir per Kalėdų šventes į vaistines kreipėsi itin daug peršalusių, karščiuojančių vaikų tėvelių. Pasak vaistininkų, tėvelius dažnai gąsdina galimos peršalimo ar gripo komplikacijos, tačiau neretai savo pačių nuožiūra pasirinkti gydymo metodai būna ne visai teisingi ir net pavojingi.
Vaistininkė Regina Molotkova įspėja, kad, susirgus vaikui, negalima duoti bet kokių po ranka esančių suaugusiųjų vaistų. Vaikams itin svarbi vaisto dozė, kuri parenkama individualiai pagal amžių bei kūno svorį, juntamus simptomus.
„Susirgus jaunesniems nei 2 metų vaikams, visada reikėtų kreiptis į gydytoją. Specifinių vaistų tokio amžiaus vaikams nėra, tad saugiausias kelias – kad būtent gydytojas, apžiūrėjęs mažylį, paskirtų jam tinkamą vaistą, jo dozę ir nurodytų gydymo trukmę“, – sako vaistininkė.
Pirmieji simptomai
Pasak R. Molotkovos, gydant bet kokią ligą, svarbu ne tik malšinti simptomus, bet atrasti ir išgydyti priežastį. O kai kuriais atvejais, malšinant simptomus net ir persistengiama. Pagrindiniai peršalimo ir gripo simptomai – sloga, kosulys ir pakilusi kūno temperatūra. Sloga dažniausiai pasirodo pirmoji. Tokiu atveju, ir mažesniems, ir didesniems vaikams patariama 3–4 kartus per dieną plauti nosytę jūros vandeniu. „Gydydami slogą nepiktnaudžiaukite kraujagysles siaurinančiais lašais. Ilgai vartojami šie vaistai gali pažeisti suaugusiojo nosies gleivinę, o vaikui juos reikėtų lašinti dar atsargiau“, – sako vaistininkė.
Norint palengvinti kosulį, naudinga mirkyti kojas šiltame vandenyje su garstyčių milteliais arba druska. Taip pat gelbsti inhaliatorius – jam galima naudoti net paprastą mineralinį vandenį, eterinius aliejus ar druskos tirpalus. Tačiau svarbu ir leisti išsikosėti, nes kosėjimas yra organizmo ginklas, padedantis atsikratyti su gleivėmis pasišalinančių virusų. „Kosulį paprastai lydi gerklės skausmas. Vyresni vaikai jau gali skalauti gerklę, o šioms procedūroms tinka vaistažolių, pavyzdžiui, medetkų, šalavijų arba ramunėlių, nuovirai. Jie ne tik dezinfekuoja, bet ir išplauna uždegimo sukėlėjus“, – pataria specialistė.
Stebėti temperatūrą
Patarimas nepersistengti aktualus ir kalbant apie karščiavimą. Pasak R. Molotkovos, jei vyresnio vaiko kūno temperatūra pakilusi, tačiau ji neviršija 38,5 laipsnių, nereikėtų pulti slopinti karščio medikamentais.
„Aukšta temperatūra yra pavojinga kūdikiams, o štai vyresnio vaiko karščiavimą slopinti reikėtų tuomet, jei ji pasiekia 38,5 – 39 laipsnius. Karščiavimas yra organizmo savigyna, būdas nugalėti ligos sukėlėjus, tad „numušant“ tik šiek tiek padidėjusią temperatūrą, atveriamas kelias ligos sukėlėjams toliau veikti“, – bene dažniausiai pasitaikančią tėvelių klaidą pažymi vaistininkė.
O bene pavojingiausia klaida – netinkamas vaistų, ypač antibiotikų vartojimas. „Antibiotikai nenaikina peršalimą sukeliančių virusų, jie padeda kovoti tik su bakterijomis. Kartais gydytojai skiria antibiotikus gripu ar peršalimo liga sergančiam vaikui, bet tik tuomet, kai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė. Norint išsiaiškinti ligos sukėlėjus, reikia atlikti kraujo tyrimą“, – sako vaisininkė ir priduria, kad tokio lygio vaistų vaikams savo nuožiūra negalima duoti, o jei juos paskiria gydytojas, svarbu laikytis nurodymų ir suvartoti visą paskirtą vaistų kursą.
Pavojaus signalai
R. Molotkova išskiria, kad vaikams pavojingiausia yra aukštesnė nei 38,5 laipsnių ir žemesnė nei 36 laipsnių temperatūra. Jei vaiko temperatūra siekia 37,1 – 37,9 laipsnius, tačiau ji nekrinta ilgiau nei tris dienas, tai gali būti lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo ženklas. Visais atvejais, mažiesiems karščiuojant, labai svarbu pasirūpinti, kad netrūktų skysčių. 1 kg kūno svorio reikia suvartoti ne mažiau kaip 30 ml skysčio per parą.
Patys mažiausi yra jautresni, tad jiems peršalus ar karščiuojant visada geriau kreiptis į specialistus. Ypač svarbu skubiai pagalbos kreiptis jei įprastus simptomus papildo ir daugiau nerimą keliančių ženklų.
„Jeigu nė metų nesulaukęs vaikas ėmė sunkiai kvėpuoti, prakaituoja, neteko apetito, pakito mažylio odos spalva, būtina kreiptis į gydytojus. Nuolat matuokite temperatūrą, stebėkite, ar vaiko neberia, ar normaliai tuštinasi, ar nepasikeitė elgesys: tapo pernelyg įsiaudrinęs arba atvirkščiai – apatiškas, ilgiau negu įprastai miega“, – pavojingus ženklus įvardija vaistininkė.
