Teisingai vartosime antibiotikus šiandien – išsaugosime gyvybę rytoj

Nerimas, kad visuomenė vėl gali likti beginklė prieš infekcijas, kaip buvo iki atrandant antibiotikus, tampa realia grėsme. Kai kurių bakterijų atsparumas paskutiniams efektyviems antibiotikams dramatiškai didėja. Lietuvoje, pagal Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo duomenis, ligoninėse plintančių bakterijų, galinčių sukelti plaučių uždegimą, sepsį – klebsielių (Klebsiella pneumoniae) dauginio atsparumo dažnis 2006 m. buvo 2,9 proc., o 2011 m. 43,1 proc.

Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis reiškinys, kai mikroorganizmai – bakterijos, virusai, grybai – prisitaiko prie juos veikiančių antimikrobinių vaistų poveikio ir taip sumažėja arba išnyksta antibiotikų efektyvus poveikis gydant infekcines ligas.

Tyrimais įrodyta, kad antimikrobinio atsparumo didėjimas tiesiogiai susijęs su antimikrobinių vaistų vartojimu.

Spartaus bakterijų atsparumo vystymosi ir plitimo problemos nebepajėgiama išspręsti kuriant naujus antibiotikus. Be to, šių vaistų neteisingas vartojimas gali pakenkti  ne tik juos vartojančių asmenų, bet ir kitų žmonių sveikatai, nes atsparios bakterijos lengvai plinta.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad kiekvienas žmogus – gydytojas, skiriantis antibiotikus, sveikatos politikas, planuojantis ir įgyvendinantis strategijas, gyventojas, vartojantis antibiotikus,– turi prisiimti atsakomybę dėl šių vaistų efektyvumo išsaugojimo.

Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia daugelis priežasčių: virusinių infekcijų gydymas antibiotikais, neteisingas vaistų parinkimas, dozavimas, gydymo trukmė, savigyda. Taip pat mikroorganizmai savo genetinę informaciją gali perduoti kitos rūšies mikrobams, atsparius mikrobus vieni žmonės gali perduoti kitiems, atsparius mikrobus galima net pervežti iš vienos šalies į kitą.

Yra plataus ir siauro veikimo spektro antibiotikų. Siauro spektro antibiotikai veiksmingi prieš tam tikrų rūšių bakterijas. Jie skiriami tada, kai yra žinoma, kokios bakterijos sukėlė infekciją. Svarbu yra tai, kad jie mažiau veikia „gerąsias“ organizmo bakterijas palyginus su plataus spektro antibiotikais.  Plataus spektro antibiotikai skiriami tais atvejais, kai nėra aišku, kokios bakterijos sukėlė infekciją arba kai infekciją sukelia kelių rūšių bakterijos, tačiau jie sunaikina daugiau „gerųjų“ bakterijų bei sukelia kitus šalutinius poveikius.

Specialistai pataria vartoti antibiotikus tik tada, kai paskyrė gydytojas, vartoti laikantis gydytojo rekomendacijų, nelaikyti antibiotikų likučių ir nesidalyti jais su kitais šeimos nariais ar draugais.

„Būtina atsiminti, kad peršalimą ar gripą sukelia virusai, o ne bakterijos. Gydyti šias ligas antibiotikais nėra prasmės, – jie nepadės ir nesumažins ligos simptomų – karščiavimo, kosulio, slogos“, – pabrėžia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro  Inovacijų skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Rudaitis.

Europos supratimo apie antibiotikus diena Lietuvoje ir Europoje kasmet minima lapkričio 18 d. Pagrindinis šios dienos tikslas – informuoti visuomenę ir medikus apie teisingą antibiotikų vartojimą, didėjančią bakterijų atsparumo antibiotikams grėsmę. Higienos institutas siekia kuo plačiau informuoti visuomenės sveikatos specialistus ir  visuomenę apie antibiotikų atsparumo problemą.