Nevyriausybinės, aplinkosauginės organizacijos bei gamtosaugai neabejingi visuomenės atstovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, ragindami nesvarstyti Kęstučio Mažeikos kandidatūros į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrus.
Savo kreipimesi jie pažymi, kad žemės ūkio ministrui tenka atsakomybė ne tik už žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir apsirūpinimą maistu, bet ir už biologinės įvairovės išsaugojimą, klimato kaitos švelninimą, vandens išteklių bei Baltijos jūros apsaugą. Aplinkosaugininkai įsitikinę, kad šioms pareigoms būtinas vadovas, gebantis derinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius interesus bei sprendimus grįsti viešuoju interesu.
Jų vertinimu, Kęstučio Mažeikos ankstesni sprendimai einant aplinkos ministro pareigas ir vieši pasisakymai kelia pagrįstų abejonių dėl jo požiūrio į biologinės įvairovės apsaugą, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslus ir šiuolaikinės žemės ūkio politikos kryptį.
Šios aplinkybės ypač svarbios artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, kai mūsų šalis aktyviai dalyvaus derybose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų. Gamtininkai mano, kad Lietuvai šiuo laikotarpiu reikia ministro, gebančio atstovauti plačiam viešajam interesui ir derinti konkurencingo žemės ūkio, aplinkos apsaugos bei klimato tikslus.
Skelbiame visą kreipimosi tekstą:
DĖL KĘSTUČIO MAŽEIKOS KANDIDATŪROS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRO PAREIGAS
Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda,
Šiuo raštu reiškiame susirūpinimą dėl viešojoje erdvėje minimos Kęstučio Mažeikos kandidatūros į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pareigas.
Žemės ūkio ministerija yra viena svarbiausių valstybės institucijų, nuo kurios sprendimų priklauso šalies apsirūpinimas maistu, žemės ūkio konkurencingumas, kaimo plėtra, biologinės įvairovės išsaugojimas. Taip pat klimato kaitos švelninimas, vandens išteklių kokybė, Baltijos jūros apsauga bei Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas.
Todėl šiai ministerijai turi vadovauti asmuo, gebantis užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių interesų bei priimti sprendimus vadovaudamasis viešuoju interesu.
Šios kandidatūros vertinimą ypač svarbiu daro ir tai, kad artimiausiais metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Šiuo laikotarpiu žemės ūkio ministrui teks svarbus vaidmuo kuriant Europos Sąjungos žemės ūkio politiką, vedant derybas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų bei ieškant kompromisų tarp valstybių narių.
Todėl šioms pareigoms būtinas asmuo, gebantis atstovauti plačiam viešajam interesui ir konstruktyviai derinti ekonominius, socialinius bei aplinkosauginius tikslus.
Vieši Kęstučio Mažeikos pasisakymai ir ankstesnė politinė veikla leidžia pagrįstai abejoti, ar kandidatas pakankamai vertina biologinės įvairovės, klimato kaitos ir aplinkos apsaugos svarbą kuriant šiuolaikinę žemės ūkio politiką.
Eidamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pareigas jis rengė arba palaikė sprendimus, kurie sulaukė reikšmingos mokslininkų, saugomų teritorijų žinovų, aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės kritikos.
Tarp jų – siekis sudaryti išimtis žvejybai griežčiausio apsaugos režimo Žuvinto gamtiniame rezervate, sprendimas sustabdyti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą, nors jos tikslas buvo užtikrinti griežtesnę vienos vertingiausių Lietuvos sengirių apsaugą.
Taip pat kandidato palaikytu sumanymu įteisinti medžioklę lankais, kuriai nepritarė mokslininkai, veterinarijos žinovai ir gyvūnų gerovės organizacijos.
Vertinant šiuos sprendimus visumoje matyti politinė kryptis, kurioje gamtos apsaugos siekiams buvo skiriama mažesnė reikšmė nei gamtos išteklių naudojimo plėtrai. Tai leidžia pagrįstai abejoti kandidato įsipareigojimu nuosekliai stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir vadovautis atsargumo principu priimant sprendimus.
Ne mažiau abejonių kelia kandidato požiūris į Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos tikslus.
2026 m. birželio 3 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pirmenybes žemės ūkio srityje kandidatas teigė, kad reikšminga Strateginio plano lėšų dalis skiriama aplinkosauginėms priemonėms. Šios, jo vertinimu, nėra investicijos į žemės ūkio gamybą.
Tačiau ekologinis ūkininkavimas, ekologinės sistemos, agrarinės aplinkosaugos priemonės, dirvožemio apsauga ir parama vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, yra neatsiejama Bendrosios žemės ūkio politikos dalis.
Šios priemonės skirtos ne tik aplinkosauginiams tikslams įgyvendinti, bet ir ilgalaikiam žemės ūkio konkurencingumui. Kartu ir dirvožemio derlingumo išsaugojimui, vandens kokybės gerinimui bei klimato kaitos poveikio mažinimui.
Papildomų klausimų kelia ir kandidato viešai reiškiamos pirmenybės. Kęstutis Mažeika yra ne kartą pabrėžęs grūdų sektoriaus plėtrą.
Kartu viešuose pasisakymuose jis yra pripažinęs, kad Lietuvoje užauginama gerokai daugiau grūdų nei jų suvartojama, o didelė jų dalis eksportuojama kaip žaliava dėl nepakankamai išvystyto perdirbimo. Tai iš tiesų atskleidžia vieną svarbiausių Lietuvos žemės ūkio iššūkių.
Vis dėlto ilgalaikė valstybės žemės ūkio politika neturėtų apsiriboti vien grūdų sektoriaus stiprinimu. Siekiant didesnės ekonominės vertės, didesnio atsparumo rinkų svyravimams ir didesnio apsirūpinimo maistu saugumo, būtina lygiagrečiai stiprinti ir kitas sritis.
Tai gyvulininkystę, sodininkystę, daržininkystę, ganyklomis grindžiamą ūkininkavimą bei kitus didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius. Tokia kryptis kartu prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, vandens išteklių ir Baltijos jūros apsaugos.
Viešuose pasisakymuose kandidatas pagrindinėmis savo pirmenybėmis įvardija tiesioginių išmokų didinimą, grūdų perdirbimo plėtrą, trąšų kainų mažinimą ir ūkininkų konkurencingumo stiprinimą.
Tai neabejotinai svarbūs žemės ūkio politikos klausimai, tačiau tarp viešai pabrėžiamų pirmenybių gerokai mažiau dėmesio skiriama biologinės įvairovės išsaugojimui, klimato kaitos švelninimui. Taip pat vandens išteklių ir Baltijos jūros apsaugai.
Tuo tarpu būtent šių tikslų derinimas su konkurencingu žemės ūkiu šiandien sudaro Europos Sąjungos žemės ūkio politikos pagrindą.
Šios aplinkybės ypač svarbios atsižvelgiant į tai, kad artimiausiais metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Kartu aktyviai dalyvaus derybose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų.
Tuo pačiu metu bus sprendžiami biologinės įvairovės nykimo stabdymo, klimato kaitos švelninimo, vandens išteklių apsaugos, Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimo bei Baltijos jūros būklės gerinimo klausimai.
Todėl Lietuvai reikės ministro, kuris šias sritis vertintų ne kaip tarpusavyje konkuruojančius siekius, bet kaip tarpusavyje susijusius šiuolaikinės žemės ūkio politikos tikslus.
Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, manome, kad Kęstučio Mažeikos ankstesni sprendimai, vieši pasisakymai ir politinės nuostatos kelia pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo vadovauti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.
Vargu, ar jis tinkamas kandidatas, kuris gebėtų vadovaujantis viešuoju interesu, užtikrinti pusiausvyrą tarp konkurencingo žemės ūkio, biologinės įvairovės išsaugojimo, klimato kaitos švelninimo ir visuomenės interesų bei tinkamai atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos lygmeniu. Todėl prašome Jūsų neskirti Kęstučio Mažeikos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru.
Pasirašo:
VšĮ Baltijos aplinkos forumas
Dainavos gamtos fondas
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
Aplinkos apsaugos politikos centras
VšĮ Už švaria Lietuvą
Labdaros ir paramos fondas „Išsaugokime Baltiją“
Lietuvos entomologų draugija
Gamtos fotografas, knygų autorius Marius Čepulis
Muzikantas Giedrius Širka
